Tenisas pastarąjį dešimtmetį tapo šiuolaikinių Galijotų kovų arena. Ar šioje arenoje gali išlikti kas nors, panašus į Dovydą? Ričardas Berankis per kelerius artimiausius metus pateiks atsakymus.
Ričardui Berankiui 2010-ųjų teniso sezono pabaiga buvo pasakiška. Ir ji tokia buvo nepaisant to, kad po atvirojo JAV teniso čempionato ir Deviso taurės dvikovos su Slovėnija geriausio Lietuvos tenisininko planus sutrikdė toksoplazmozės virusas.
Sėkmingas pasirodymas „Challenger“ serijos turnyre Bratislavoje ir pergalė tokio paties rango varžybose Helsinkyje R. Berankiui leido pakilti į neregėtas aukštumas Lietuvos tenisininkams – 85 vietą Profesionalų teniso asociacijos (ATP) reitinge.
Tik pernelyg vėlyvas spurtas neleido 20-mečiui lietuviui laimėti geriausio ATP metų naujoko titulo. Šis titulas atiteko 24-erių vokiečiui Tobiasui Kamkei, kuris per metus šoktelėjo iš 254 į 67 poziciją. R. Berankio skrydis buvo dar įspūdingesnis (iš 319 – į 85 vietą), bet teko tenkintis tuo, kad ATP jo žygius aprašė geriausiems naujokams skirtame straipsnyje savo interneto svetainėje.
Suprantama, geriausio ATP sezono naujoko titulas tėra simbolinis. Teniso pasaulyje svarbiau kita – laimėtų turnyrų skaičius, vieta reitinge ir varžovų pagarba. R. Berankio gyvenimo aprašyme per 2010-uosius atsirado naujų įrašų visose trijose kategorijose.
Svarbiausia, kad R. Berankiui pavyko įgyvendinti prieš sezoną su treneriu Remigijumi Balžeku keltą tikslą – patekti į pirmąjį ATP reitingo šimtuką. Toks nuoseklus tikslų planavimas ir įgyvendinimas leidžia klausti, ko tikėtis 2011-aisiais?
Jau dabar sužinoti aiškius atsakymus – nerealu. Dviejų R.B. duetas supranta, kad patekti į šimtuką buvo lengviau nei bus jame išsilaikyti ir kopti dar aukščiau. Todėl po Helsinkio turnyro R. Balžekas tik mįslingai šypsojosi klausiamas apie 2011 metų uždavinius. Tikrajame teniso elite kalbėti yra daug lengviau nei padaryti. Kodėl?
Pirmas faktas – dabartinis teniso elitas labai sunkiai įsileidžia naujokus. R. Berankis pats yra to pavyzdys. Lietuvis yra jauniausias reitingo pirmojo šimtuko žaidėjas, o jo kolegoms šimtuke – bent 22-eji. Tai rodo esmines permainas teniso pasaulyje.
„Šiuolaikiniam tenisui reikia gerokai daugiau fizinių ir psichologinių jėgų. Dabar tiesiog nebeįmanoma, kad Vimbildoną laimėtų 17-metis vaikinas, kaip kažkada tai padarė Borisas Beckeris“, – kalbėdamas su žurnalistais per baigiamąjį šio sezono turnyrą Londone samprotavo Šveicarijos superžvaigždė Rogeris Federeris, kuriam dabar 29-eri.
Antrajai planetos raketei antrino ir švedas Robinas Soderlingas: „Jauniems tenisininkams dabar reikia bent kelerių metų, kad parengtų savo kūną. Savo pirmą ATP finalą žaidžiau būdamas 18 ar 19 metų, bet dabartinėmis sąlygomis neturėčiau jokių šansų.“
Antras faktas – susijęs su pirmuoju. Tenisas tapo itin aukštų ir augalotų vyrų veikla. Perfrazuojant garsiojo brolių Coenų filmo pavadinimą: „Šioje šalyje nėra vietos nykštukams.“
R. Berankio šiame kontekste kitaip ir nepavadinsi. Geriausio Lietuvos tenisininko ūgis – vos 175 centimetrai, svoris – 70 kilogramų. Suskaičiuoti tokių ir panašių fizinių duomenų tenisininkus ATP beveik užtenka dviejų rankų pirštų.
Iš viso reitingo pirmajame šimtuke sezono pabaigoje bus įsitvirtinę dvylika žemesnių nei 180 centimetrų tenisininkų. Lipant aukščiau, jų skaičius tik mažėja. Tarp 50 geriausių pasaulio tenisininkų tėra keturi (!) „nykštukai“. Pirmajame dešimtuke – vienintelis: 175 centimetrų ūgio ispanas Davidas Ferreras (7 vieta).
Tendencijos tampa dar aiškesnės lyginant. Pirmojo 30-tuko tenisininkų (įskaitant ir tris „nykštukus“) ūgio vidurkis siekia 187,5 centimetro.
2011-aisiais R. Berankio lauks vis dažnesni susidūrimai su šiais milžinais, nes „Challenger“ turnyrus keis ATP turas ir „Grand Slam“ serijos turnyrai. Be to, ir varžovai jau visiškai kitaip žiūrės į nediduką, bet pavojingą ir kovingą tenisininką nuo Baltijos krantų.
Išlikti teniso elito džiunglėse R. Berankiui gali padėti ryžtas ir beprotiška aistra tenisui. Šias savybes minėjo ir Nickas Bollettieri, kurio akademijoje Floridoje lietuvis treniruojasi nuo jaunų dienų. „Jo darbo disciplina yra nepranokstama, be to, jis labai santūrus. Teniso aikštėje Ričardas neturi silpnybių, jis puikiai valdo visus žaidimo elementus. Galbūt vienintelis dalykas, kurį jam reikės daryti dėl nedidelio ūgio, – dažniau bėgti prie tinklo, nes nuolat laimėti taškus nuo galinės linijos gali būti sudėtinga“, – savo globotinio perspektyvas vertino N. Bollettieri.
N. Bollettieri akademijoje R. Berankis atsidūrė praėjus vos kelioms dienoms po pergalės Helsinkyje. Ir atskrido ne pasilepinti Floridos saule, o pradėti pasirengimą naujam sezonui. Sėkmė Suomijoje lietuviui leis išvengti atrankos varžybų pirmajame metų „Grand Slam“ serijos turnyre – Australijos atvirosiose pirmenybėse.
Melburne teniso nykštukas iš Lietuvos iš naujo bandys įrodinėti, kad svarbiausia – ne ūgis. Kaip kažkada tai įrodė vos 173 centimetrų ūgio amerikietis Michaelas Changas, ATP reitinge sugebėjęs pakilti iki antros vietos.
Iki tokių aukštumų pakilti per metus kažin ar pavyks. Kuria reitingo vieta pasibaigus 2011-iesiems galės puikuotis R. Berankis? Lažybų tarpininkai savo prognozes suka apie 70 vietą, bet jei pavyks išvengti traumų ir virusų, Lietuvos tenisininko perspektyvos atrodo dar geresnės. Bet lietuvis kovos ne vien dėl pergalių ir teniso gerbėjų simpatijų. Jis bandys iš naujo ir iš naujo atkartoti Dovydo pergalę prieš Galijotą. Ir įrodyti, kad teniso šalyje yra vietos ir nykštukams.
