Rina Pridor
Aukštųjų technologijų įmonėmis garsėjantis Izraelis dažnai vadinamas pavyzdžiu, į kurį turi lygiuotis modernią ekonomiką siekiančios sukurti šalys. Prieš kelis dešimtmečius jis bandė pragyventi iš apelsinų auginimo. Apie neįtikėtiną šalies transformaciją žurnalui IQ papasakojo Izraelio vyriausybėje inovatyvių bendrovių steigimąsi globojusi Rina Pridor.
Prieš dvidešimt metų R. Pridor inicijavo technologijų inkubatorių programą, kuriai ilgą laiką pati ir vadovavo. Prieš keletą metų Izraeliui minint šešiasdešimtąsias nepriklausomybės paskelbimo metines ji paliko programos direktorės postą sakydama, kad šiai institucijai reikia atsinaujinti, ir nuo to laiko imasi verslo konsultacijų. Lapkričio pabaigoje R. Pridor buvo atvykusi į Vilnių, kur skaitė pranešimą žurnalo IQ verslo laboratorijos „IQlab“ konferencijoje „Rizikos kapitalas: neišnaudotos galimybės verslui“.
Izraelio sėkmės istorija įdomi tuo, kad nedidelė ir jokių natūralių pranašumų – naudingųjų iškasenų ar derlingos žemės – neturinti šalis sugebėjo pertvarkyti savo ekonomiką pagrindine varomąja jėga paversdama aukštųjų technologijų eksportą. Izraeliui, ko gero, vieninteliam pasaulyje pavyko sukurti antrą Silicio slėnį. Be to, pradedančios įmonės iš šios valstybės sudaro didžiausią naujakurių skaičių tikrajame Silicio slėnyje JAV.
Jau pirmosiomis savo pranešimo minutėmis R. Pridor pabrėžė, kad minėtasis Izraelio virsmas neįvyko per vieną dieną, jam reikėjo dešimtmečių. Antras svarbus veiksnys buvo tai, kad visos politinės jėgos sutarė, jog Izraelis turi tapti aukštųjų technologijų šalimi. Po konferencijos žurnalas IQ viešnios iš Izraelio pasiteiravo, kaip pavyko įtikinti visuomenę, kad šalis turi keistis ir siekti įsitvirtinti technologijų srityje? Pasak R. Pridor, Izraeliui tam tikra prasme pasisekė, nes, būdamas apsuptas nedraugiškų kaimynų, jis buvo priverstas keistis tam, kad išliktų. Tai pirmiausia buvo susiję su armija ir karinės galios stiprinimu. Būtent tai ir skatino imtis technologinių inovacijų. Vėliau nemažai pasiekimų šioje srityje buvo paversti plačiau naudojamais produktais ir paslaugomis. Antra priežastis, anot R. Pridor, yra susijusi su žydiška mokymosi tradicija. „Turime labai stiprią intelektualinę bazę, gerų universitetų, didelį į juos stojančių žmonių skaičių. Ne visi jie iš prigimties yra genialūs verslininkai, tačiau inovatyvūs, užsispyrę, siekiantys savo tikslo“, – kalbėjo R. Pridor.
Negalima prarasti idėjų
Už technologijų industrijos plėtrą Izraelyje yra atsakingas Vyriausiojo mokslininko biuras, pavaldus Pramonės, prekybos ir darbo ministerijai. Šis biuras kuruoja keliolika įvairių programų, kurių svarbiausios yra trys: tyrimų ir plėtros fondas, egzistuojantis jau 40 metų, iš kurio finansavimas skiriamas inovatyvias idėjas siekiančioms įgyvendinti įmonėms; programa „Magnet“, sujungianti mokslininkų ir verslininkų jėgas; ir Technologijų inkubatorių programa, skirta skatinti nedidelių technologinių bendrovių atsiradimą. Pastarąją programą 1991 metais ir inicijavo R. Pridor, nes pastebėjo, kad idėjų turinčioms, tačiau veiklą neseniai pradėjusioms bendrovėms itin sunku sulaukti privačių investuotojų dėmesio ir gauti pinigų plėtrai.
Po visą šalį išdėstytuose inkubatoriuose yra sukurta tyrimams ir plėtrai reikalinga infrastruktūra, teikiamos administracinės paslaugos, pradedantys verslininkai gali gauti vadybos ir kitų specialistų konsultacijas. Be to, kiekviena į inkubatorių atėjusi įmonė gali tikėtis finansinės paramos iš vyriausybės, kuri siekia iki 500 tūkst. JAV dolerių. Įmonė inkubatoriuje „brandinama“ 2–3 metus, o vėliau, pritraukusi privačių investicijų, veiklą tęsia savarankiškai. Vienu metu visuose 24 Izraelyje veikiančiuose inkubatoriuose vykdoma apie 200 projektų, o vienam inkubatoriui vidutiniškai tenka po 10 projektų. Metinis šios programos biudžetas sudaro apie 35 mln. JAV dolerių.
Kaip teigė R. Pridor, dažnai jai tenka išgirsti klausimą, ar toks šalies vyriausybės kišimasis yra pagrįstas ir ar tai neprieštarauja laisvosios rinkos principams. Pasak jos, atsakymas labai paprastas – tokie rezultatai nebūtų įmanomi be vyriausybės indėlio. „Nesame protingesni už kitus, o jeigu norime būti konkurencingi tarptautinėje rinkoje, turime dėti daugiau pastangų. Negalime prarasti potencialiai gerų idėjų vien dėl to, kad jų autoriams trūksta pinigų“, – argumentavo R. Pridor. Ji pridūrė, kad pradinėje idėjų stadijoje yra neįmanoma pasakyti, kuri idėja nepavyks, o kuri taps „auksiniu kiaušiniu“, todėl pradžioje būtina užtikrinti paramą visų idėjų autoriams.
Šiandien du trečdaliai visų inkubatoriuose plėtojamų projektų virsta investuotojų ieškomais „auksiniais kiaušiniais“ ir pritraukia privačių investicijų. Šių investicijų srautas gerokai viršija programai skiriamas vyriausybės lėšas (žr. grafiką). Beje, kaip teigė R. Pridor, jai ne vienus metus teko pakovoti dėl to, kad šiai programai būtų palikta biudžeto eilutė. Mat kuo daugiau privačių investicijų ji sugebėdavo pritraukti, politikai manydavo, kad valstybės lėšos čia vis mažiau reikalingos. Vis dėlto bazinis finansavimas ir buvo svarbiausias, nes jis užtikrindavo, kad privatiems investuotojams bus pasiūlyta pakankamai pradinių idėjų. Be vyriausybės paramos investicijų srautas galėjo greitai nusekti. Dar vienas įdomus aspektas – šiuo metu visi technologijų inkubatoriai yra privatizuoti ir dirba pelningai.
Patarimai Lietuvai
Vargu ar Lietuvoje nukopijuotas ir be jokių pakeitimų pritaikytas Izraelio modelis suveiktų. Juk net ne visoms Vakarų šalims pavyko sukurti veiksmingus technologijų parkus. Tačiau R. Pridor teigė mananti, kad inovacijomis paremtą ekonomiką esame pajėgūs sukurti ir mes. „Esu buvusi šalyse, kurios to negalėtų padaryti dėl savo mentaliteto, kitokio požiūrio į darbą. Esu buvusi šalyse, kurioms to paprasčiausiai nereikia, nes jos ir taip gerai pragyvena parduodamos, pavyzdžiui, natūralius savo išteklius. Kalbant apie Lietuvą, kiek labai jums to reikia? Nes jeigu tai jums yra išgyvenimo klausimas, tada tai galite padaryti gana sėkmingai. Jeigu kol kas pragyvenate iš kitų sričių, žemės ūkio ar gamybos, tada tokiam virsmui motyvacijos bus mažiau“, – svarstė pašnekovė.
Ji taip pat pastebėjo, kad kantrybė ir užsispyrimas siekiant šio tikslo yra itin svarbu, tokia transformacija užtrunka ne vieną ir ne dvi vyriausybės kadencijas. „Didelė klaida būtų manyti, kad to galima pasiekti per keletą metų. Per dvejus metus galima sukurti prekybos tinklą, atidaryti keletą maitinimo įstaigų, tačiau to tikrai nepakanka technologijomis paremtai inovatyviai ekonomikai sukurti. Izraelis kaip nepriklausoma valstybė egzistuoja jau 60 metų. Tai, ką turime šiandien, siekėme visus tuos metus“, – pokalbį užbaigė R. Pridor.
