Baltijos šalių akcijų rinkos 2010 metais buvo vienos labiausiai kilusių pasaulyje. Talino akcijų indeksas patenka į dešimtuką (7 vieta) – 66,11 proc. nuo šių metų pradžios. Panašūs rezultatai yra ir kitų Baltijos šalių: Lietuvos akcijų indeksas pakilo 55,17, Latvijos – 37,62 proc.
Tokių rezultatų rinkos dalyviai tikrai nesitikėjo ir šioje situacijoje laimėjo drąsiausi, kurie 2010 metų pradžioje nepabūgo investuoti į Baltijos šalių rinkas, kurios rodė tik pirmuosius atsigavimo ženklus. Šiuo atveju iš dalies pasitvirtino taisyklė, kad akcijų rinka ima kilti pusmečiu anksčiau nei prasideda ekonomikos atsigavimas, kurį rodo gerėjantys makroekonominiai rodikliai.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad Lietuvos BVP augimas 2010 m. jau buvo teigiamas ir turėtų siekti 1,3 proc., Estijos – 1,8 proc., Latvijai kol kas prognozuojamas 0,9 proc. kritimas. Artimiausių metų TVF įverčiai yra gana optimistiški: 2011 ir 2012 m. Lietuvos BVP augs atitinkamai 3,12 ir 2,57 proc. Panašaus dydžio prieaugiai prognozuojami Latvijos ir Estijos BVP. Lietuvos Finansų ministerijos prognozės Lietuvai yra šiek tiek kuklesnės, tačiau tai jau pirmieji signalai, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys pradeda atsigauti po vienos didžiausių pasaulinių krizių. Daugiausia nerimo dėl tvaraus atsigavimo kelia 17,8 proc. Lietuvos nedarbo lygis ir biudžeto deficitas, šiais metais galintis siekti apie 9 proc. BVP, tačiau tikimasi, kad jis pamažu pradės mažėti.
Atsižvelgiant į minėtus indikatorius stambieji instituciniai investuotojai turi pagrindo vėl iš naujo atkreipti dėmesį į Baltijos šalių akcijų rinkas, konkrečias akcijas įtraukti į savo portfelius ar investicinius fondus. Taip pat džiugina gerėjantys biržoje listinguojamų bendrovių rezultatai. Daugelis Baltijos šalių kompanijų skelbdamos trečiojo ketvirčio rezultatus pranešė apie uždirbtą grynąjį pelną. Trijų ketvirčių „Aprangos“ grynasis pelnas siekė 7,6 mln. litų, kai tuo pačiu laikotarpiu 2009 m. įmonė patyrė 13,6 mln. litų nuostolį. „City Service“ paskelbė apie 69 proc. išaugusį trijų ketvirčių pelną. Lietuvos bankų sektorius taip pat pranešė teigiamus rezultatus. Latvijos ir Estijos bendrovių rezultatai 2010 m. irgi buvo kur kas geresni nei 2009 m. Pavyzdžiui, Estijos „Olympic Entertainment Group“ per 2010 m. tris ketvirčius uždirbo 8,8 mln. litų grynojo pelno, o tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais nuostolis siekė 18,6 mln. litų.
Galima teigti, kad sunkiausias laikotarpis Baltijos šalių verslui ir ekonomikai buvo 2008 ir 2009-ieji. 2010 m. prasidėjo atsigavimas. Tikėtina, kad ateinantys pora metų pasižymės stabiliu ekonominiu augimu. Tai turėtų atspindėti ir akcijų birža. Tikėtina, kad tiek stambiųjų, tiek smulkesnių investuotojų optimizmas ir pasitikėjimas listinguojamomis kompanijomis išliks ir ateinančiais metais. Nuo lapkričio 22 d. Lietuvos įmonių akcijos vietinėje biržoje kotiruojamos eurais – tai ypač gera žinia ir dar viena priežastis užsienio investuotojams dalyvauti Lietuvos akcijų rinkoje.
Kalbant apie fundamentinius įmonių rodiklius, šiandien įmonės rinkoje yra tinkamai įvertintos. Staigus akcijų kainų kilimas šiais metais daugelį santykinių finansinių rodiklių pablogino, tačiau reikėtų įvertinti gana greitai gerėjančius bendrovių rezultatus, kurių paskelbimas kitais metais tokius rodiklius kaip P/E (akcijos kainos ir pelno, tenkančio vienai akcijai, santykis), P/B (akcijos kainos ir akcijos buhalterinės vertės santykis) sugrąžins į patrauklių lygių.
Kitas veiksnys, į akcijų rinkas pritraukiantis naujų pinigų srautų, – ypač žemos bankinių indėlių ir vyriausybinių obligacijų palūkanos. Skandinavų bankuose indėlių metinės palūkanos nesiekia 2 proc. už litais, eurais ar kita Baltijos šalių valiuta padėtą indėlį. Vyriausybinių obligacijų pelningumas svyruoja tarp 1,5–4 proc., atsižvelgiant į obligacijos terminą. Norėdami savo sukauptas lėšas apsaugoti nuo infliacijos, investuotojai ieškos kitų būdų nei laikyti pinigus indėliais ar obligacijų rinkoje.
Taigi dalis lėšų ateityje turėtų įsilieti į akcijų rinką: vieni investuotojai pirks akcijas tiesiogiai, kiti rinksis Baltijos šalių akcijų fondus, kurių valdytojai surinktas lėšas nukreips į akcijų rinkas. Beje, Lietuvos finansinių paslaugų rinkoje atsiranda instrumentų, leidžiančių investuotojams aktyviai naudotis skolintais pinigais (sverto principu). Šie instrumentai, nukreipti į kainų augimą, dar stipriau teigiamai veikia akcijų rinką. Žinoma, jais gali naudotis tik patyrę ir riziką suprantantys investuotojai.
Kalbant apie optimistines prognozes akcijų rinkose, nevalia pamiršti ir esminių pavojų bei rizikos. Visų Europos šalių mastu daugiausia nerimo investuotojams kelia kai kurių Europos valstybių biudžetų skolos mastai. Atlaikytos Graikijos ir Airijos valstybių finansų krizės aiškiai signalizuoja, kad problemos globaliu mastu nėra visiškai išspręstos ir netikėtumų, neigiamai paveiksiančių akcijų rinkas, ateityje dar gali pasitaikyti. Baltijos šalių atveju didžiausia rizika versle yra eksporto apimčių nedidėjimas ar net mažėjimas, nes šiuo metu eksportuojančios bendrovės sukuria didžiausią dalį BVP.
