Iš viso Lietuvoje priskaičiuojama apie 3 mln. ha dirbamos žemės.
Kitą savaitę Vyriausybė vėl turėtų grįžti prie žemės pardavimo užsieniečiams klausimo. Kol ministrų kabinetas derina išsiskyrusias nuomones, stambieji žemdirbiai kratosi metamų kaltinimų, esą tai jie siekia dar trejiems metams pratęsti draudimą.
Seimas dar 2009 m. rudenį priėmė rezoliuciją ir įpareigojo Vyriausybę kreiptis į Europos Komisiją su prašymu pratęsti draudimo įsigyti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę užsienio įmonėms galiojimą iki 2013-ųjų. Laiko Vyriausybė turėjo pakankamai, tačiau suskubo šį klausimą spręsti tik tuomet, kai iki dabar galiojančio draudimo pabaigos liko vos keli mėnesiai. Paaiškėjo, kad susitarti šiuo klausimu nėra paprasta.
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius vardijo skaičius ir įrodinėjo, kad atsivėrus rinkai lietuviai ūkininkai liktų už borto. Šiuo metu žemės rinkos kaina Lietuvos – 5-7 tūkst. litų už hektarą, o Vakarų Europos šalyse ji yra tris keturis kartus didesnė. „Užtai turime dar bent trejus metus apsisaugoti. Tikėkimės, kad per tą laiką mūsų ūkininkai sustiprės, padidės jų ūkiai“, – motyvus, kodėl draudimo terminas turi būti pratęstas, dėstė K. Starkevičius.
Jo poziciją palaiko ir Vyriausybės galva Andrius Kubilius. Tačiau priešingą nuomonę išreiškė susisiekimo ministras ir Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis. Esą istorija liudija, kad ir pastaruosius 7 metus galiojęs draudimas jokios naudos nedavė – daug žemės taip ir liko dirvonuoti, todėl būtina įsileisti užsienio investuotojus. Pratęstas draudimo laikotarpis neva pažeistų žemės savininkų, kurie nori parduoti savo turtą ir gauti tinkamą kainą, lūkesčius, stabdytų užsienio investicijas bei naujų darbo vietų kūrimą.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė dėstė, kad leidimas pirkti žemę užsieniečiams būtų naudingas ūkininkams, atsirastų konkurencija. Kad sprendimas pratęsti draudimą Lietuvai ekonomiškai nenaudingas, įsitikinusi ir Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė. Ji svarstė, kad sprendimas vilkinamas dėl to, kad esama žmonių, kurie „nori pigiai susipirkti žemės iš smulkiųjų savininkų, ir jiems tiesiog dar trūksta laiko“.
Apie tokius interesus užklaustas buvęs Seimo narys, bendrovės „Agrokoncernas“ savininkas Ramūnas Karbauskis net pyktelėjo: „Lietuvoje mėgstama pakalbėti apie įvairiausius monopolininkus. Bet žemės ūkyje jokio monopolio nėra! Tai juokinga. Stambūs ūkiai valdo iki 1 proc. dirbamos žemės. Tai ar galima kalbėti apie kažkokį monopolį? Sakoma, kad mes norime supirkti dar žemės iš smulkiųjų savininkų? Taip, aš norėčiau pirkti, bet negaliu. Žemės savininkai jos neparduoda, nes nenori. Tačiau mes suteikiame kreditus tiems ūkininkams, kurie nori ir turi galimybę nusipirkti nuomojamą žemę. Mes taip pat nemažai žemės nuomojamės: ir mums, ir žemės savininkams gerai“.
Jis įsitikinęs, kad dar ne laikas leisti užsieniečiams įsigyti žemės Lietuvoje. Pagrindinė priežastis, anot jo, skirtingos Lietuvos ir senųjų ES narių ūkininkų pajamos ir finansinė padėtis: „Tiesioginės išmokos, mokamos žemdirbiams Lietuvoje, yra kelis kartus mažesnės nei senosiose ES narėse. Finansiškai pajėgesni užsieniečiai gali iš bankų gauti kreditų žemei įsigyti, o Lietuvos ūkininkai tokios galimybės neturi. Todėl būtina pratęsti draudimą dar bent trejiems metams. Tikimės, kad iki 2013-ųjų bankai drąsiau kredituos žemdirbius ir šie galės įsigyti žemės“.
R. Karbauskis kritikavo liberalų nuomonę, kad draudimas stabdytų užsienio investicijas. „Tai tik politikavimas. Jie šneka, kad šnekėtų. O iš užsieniečių investavimo nieko gero nepamatysim. Žemę Lietuvoje pirktų ne norintys investuoti ūkininkai, o investiciniai fondai. Ir aš nelabai tikiu, kad tuomet žemė Lietuvoje gerokai pabrangtų“, – dėstė nuomonę R. Karbauskis.
Didžiausios Lietuvoje žemės savininkės yra bendrovės „Agrowill Group“, „Agrokoncernas“, „Linas Agro“ ir „Lytagra“, kurios valdo atitinkamai 29 tūkst., 25 tūkst., 13 tūkst. ir 3,1 tūkst. hektarų nuosavos bei nuomojamos žemės. Iš viso Lietuvoje priskaičiuojama apie 3 mln. ha dirbamos žemės.
