Dažna užeiga vos atvėrusi duris iš karto išdidžiai pareiškia esanti gyvos muzikos klubas. Tačiau ar siekiant taip vadintis tikrai užtenka vien pakabinti iškabą: „Savaitgaliais – gyva muzika!“?
Šaltuoju sezonu muzikinis gyvenimas iš vasaros lauko renginių sugrįžta į uždaras erdves. Aktyviems klausytojams retkarčiais nueiti į Lietuvoje surengtą patinkančios grupės pasaulinio turo koncertą – maža. Jiems norisi dažniau justi muzikinį pulsą, ne tik išgirsti garsių kolektyvų pasirodymų, bet ir įvertinti perspektyvias jaunas ar mažiau žinomas, bet dėl to ne mažiau įdomias grupes, pabendrauti su bendraminčiais. Tokie muzikos mylėtojai ieško gyvos muzikos klubų.
Žurnalas IQ domėjosi, kada atsirado pirmieji muzikos klubai mūsų šalyje. Ar daug jų veikia dabar? Kokie jų skiriamieji bruožai? Ar kavinė, kurioje nuolat rengiami koncertai, taip pat vadintina gyvos muzikos klubu? Kodėl daugelis klubų išgyvena vos vienus ar kelerius metus?
Prioritetas – muzika
Iš pirmo žvilgsnio gyvos muzikos klubo apibrėžimas yra labai paprastas ir aiškus: tai vieta, kurioje reguliariai skamba gyvai atliekami kūriniai. Bet siekiant tikslumo šią sampratą būtina išplėsti.
„Pageidaujami gyvos muzikos klubo atributai: scena, užkulisiai, garso aparatūra, geras garso operatorius, tęstinė nuosekli programa, kritinė savos publikos masė. Muzikos klube pirmenybė turėtų būti skiriama muzikai.
Jei baro kampe išstumdomi stalai, pastatomos kolonėlės ir groja neaiškios reputacijos atlikėjai, o priešais juos kursuoja padavėjos su kepta duona ir bokalais – tai labiau muzikai „draugiškas“ baras, o ne muzikos klubas. Turi būti aiškiai išskirta scena ir erdvė publikai priešais ją. Prioritetas privalo būti: „Atėjau į koncertą ir išgerti“, o ne: „Išgerti ir, atrodo, dar gros kažkas“, – aiškino nebeegzistuojančios ska ir punk muzikos grupės „dr. Green“, įkūrusios 1998–2006 m. sostinėje veikusį pogrindinį „Green“ klubą, dainininkas Domas Kunčinas.
Šiauliečių britiško roko grupės „Brainers“ būgnininkas Darius Dovydavičius pridūrė, kad muzikos klubui itin svarbi nuolatinė vieninga publika. Ji turi ne tik rinktis į koncertą ir po jo išsiskirstyti, bet ir nuolat užeiti į klubą, bendrauti, keistis naujienomis.
Vakarėliai virto klubu
Dėl objektyvių priežasčių muzikos klubų tradicija Lietuvoje ėmė formuotis tik po nepriklausomybės atkūrimo. Pirmuoju laikomas Vilniaus senamiestyje 1992 m. rudenį įsikūręs klubas „Langas“. Jo krikštatėviu tapo „Anties“ muzikantas Petras Ubartas Sniegius, apleistoje Sportininkų namų salėje surengęs tuo metu neįprastą vakarėlį, kuriame grojo jauni, talentingi muzikantai. Smagūs vakarėliai nejučia tapo tradiciniai.
Maždaug 1994–1996 m. visoje šalyje pridygo klubų, kuriuose vyko gyvos ir elektroninės muzikos vakarai. Kaune duris atvėrė „Senas stalčius“, „Fortas“, Klaipėdoje – „Senoji prieplauka“, Šiauliuose – MAX, „Juonė pastuogė“, Utenoje – WOM (dabar – „Dispar“), Vilniuje – „Bix“, „Bombiakas“, „Geležinis kablys“ (dabar – „Supuvusi skylė“, dar žinoma kaip XI20). Tik keli jų išgyveno iki šių dienų.
D. Kunčinas atsimena, kad Vilniuje, jau veikiant „Langui“, viskas prasidėjo nuo „sezoninių klubų“ – kas nors tam tikram laikui išsinuomodavo patalpą ir joje kurį laiką vykdavo koncertai. Rimto klubo užuomazga buvo „Geležinis kablys“, turėjęs visus būtinus atributus – nuo interjero iki geros aparatūros. Bet jis atsirado truputį per anksti, nes dar nebuvo susiformavusi kritinė publikos masė, todėl įstaiga po kelerių metų bankrutavo.
Kiek anksčiau įvyko eilinė daugelio klubų „mirtis“, o pastaraisiais metais muzikinis gyvenimas juose vėl atsigauna. Ypač daug muzikos klubų šiuo metu veikia Vilniuje.
Idėjų sėmėsi užsienyje
Idėjų, kaip turi atrodyti ir veikti gyvos muzikos klubai, lietuviai sėmėsi užsienyje. Įkvėptas Berlyne matytų klubų, 1995 m. pirmą tokią muzikinę vietą Kaune, „Laisvės“ kino teatre, įkūrė Darius Straigis ir pavadino ją „Senu stalčiumi“. Iš karto didelio populiarumo sulaukęs klubas gyvavo vos metus, nes neatlaikė tame pačiame pastate netrukus įsikūrusio „Combo“ konkurencijos.
Tais pačiais metais, tik ne Vakaruose, o Rytuose, tiksliau, Sankt Peterburge, neišdildomą įspūdį kauniečiui Kęstučiui Narušui paliko 1994 m. įkurtas ir iki šiol gyvuojantis roko klubas „Money-Honey“. Beveik dešimtmetį brandintą idėją verslininkas realizavo 2006 m. Laisvės alėjoje atidaręs gyvos muzikos klubą „Džem’Pub“.
„Pirmą kartą tokį dalyką pamačiau ir iškart „užsidegiau“. Garso kokybė buvo labai gera, nuolat grodavo įvairios grupės. Tai buvo nesulyginama su atlikėju, restorane dainuojančiu šlagerius, kai visi aplinkui valgo šašlykus, geria „šnapsą“ ir jiems nusispjaut ant to atlikėjo“, – šyptelėjo K. Narušas.
Sankt Peterburge klubo idėją „pasigavo“ ir „dr. Green“ muzikantai. „1997 m. koncertuodami „skvote“ įkurtame kultiniame klube „Fish Fabrique“ supratome, kad tokia vieta gali būti įrengta bet kur ir labai nedidelėmis priemonėmis. Tuo metu buvo galima stebėti, kaip Lietuvoje vienas po kito bankrutuoja „madingi“ šokių klubai, kurių interjerai ir įranga surijo daugybę pinigų“, – pasakojo D. Kunčinas.
Kritinis laikotarpis – dveji metai
Daug muzikos klubų (ir ne tik Lietuvoje) gyvuoja vos kelerius metus. D. Straigio teigimu, sėkmingai veiklai koją dažnai pakiša tai, kad neturima ilgalaikės vizijos, neįvertinama finansinė būklė, siekiama pernelyg greito pelno, nesugebama suburti nuolatinių lankytojų rato. Neretai blaškomasi įvairiomis kryptimis (nuo roko iki šokių muzikos vakarų) ir siekiama pritraukti visus.
„Daug kas įsivaizduoja, kad užtenka nupirkti kėdes, indus, pastatyti stalus ir paleisti muziką. Taip nebūna. Reikia užauginti savo lankytoją, kad atsirastų klubo dvasia, kad žmonės čia jaustųsi savi ir savo ruožtu patys atvestų naujų lankytojų. Sukuri stuburą, kuris dar turi užsiauginti raumenis“, – aiškino K. Narušas.
Tačiau net apgalvota ir nuosekli veikla nebūtinai yra sėkmingo ir ilgalaikio klubo gyvavimo garantas. „Išskyrus kelis ypatingus atvejus, normalu, kad klubas ir jo patalpa tiesiog „išsisemia“ ir reikia ieškoti naujos vietos. Dažnai keičiamas ir pavadinimas. Keleri metai yra kritinis laikotarpis geram klubui“, – tikino Domas.
Anot jo, anksčiau ilgalaikės tradicijos buvo vertybė, o šiandien viskas labai greitai atsibosta, todėl visiems reikia naujienų ir šviežienos.
