Šalies didmiesčiuose 2012 m. greičiausiai jau važinės ir kelios dešimtys naujų ekologiškų autobusų. Tiesa, tai tikriausiai nebus vis labiau populiarėjančios hibridinės transporto priemonės. Vežėjai linkę rinktis kitą alternatyvą – suspaustas gamtines dujas.
Po to, kai paaiškėjo, kad ekologiškam transportui skatinti Susisiekimo ministerija padalys 88 mln. litų Europos Sąjungos paramos lėšų, į šalies vežėjų parkus vienas po kito pradėjo riedėti nauji ekologiški autobusai. Įvairių Europos valstybių gamintojai stengiasi įrodyti, kad jų autobusai – tinkamiausi.
Penkių didžiausių šalies miestų visuomeninio transporto bendrovių atstovai lygina, kas efektyviau, – hibridiniai ar gamtinėmis dujomis (SGD) varomi autobusai. Hibridams kol kas atstovauja tik šį pavasarį masiškai pradėtas gaminti švedų „Volvo 7700 Hybrid“, kurio ratus suka 5 litrų darbinio tūrio dyzelinis ir elektros varikliai. Gamtines dujas naudojančių konkurentų – ne vienas. Tai – čekų „Tedom“, vokiečių MAN, „Mercedes-Benz“, prancūzų „Irisbus“, italų „BredaMenarinibus“ ir lenkų „Solaris“ autobusai.
Ne pačius geriausius laikus išgyvenantys vežėjai galvoja apie galimybę sumažinti taršą, tačiau labiau atkreipia dėmesį į praktinius dalykus – išlaidas degalams. Sostinės gatvėmis bandymų metu važinėjęs „Volvo“ hibridas nebuvo toks taupus, kaip tikėtasi. Jis vidutiniškai sunaudojo 33 l/100 km, kai tuo metu įmonės „Vilniaus autobusai“ turimų įprastų dyzelinių transporto priemonių sąnaudos – apie 44 l/100 km. Vietoj „Volvo“ deklaruojamų 35 proc. mažesnių sąnaudų gatvėje realiai pavyko išspausti tik 25 proc. ekonomiją.
„Vilniaus autobusų“ skaičiavimu, SGD varomi nauji autobusai vidutiniškai sunaudojo 55 kubinius metrus dujų 100 kilometrų. Taigi, sostinėje nuvažiuoti 100 km nauju dujomis varomu autobusu šiuo metu kainuotų apie 104 litus, hibridu – apie 109 litus. Tiesa, jau kitąmet Vyriausybė ketina panaikinti 0,76 lito už kubinį metrą gamtinių dujų siekiantį akcizą visuomeniniam transportui. Tokiu atveju 100 km atstumas vežėjams gerokai atpigtų – iki 62 litų.
Nors naujiems autobusams įsigyti jau 2011 m. pradžioje gali būti skelbiamas tarptautinis konkursas, vežėjai neslepia, kad kol kas jiems patrauklesni dujiniai autobusai. Įmonė „Vilniaus autobusai“ jau dvejus metus eksploatuoja 100 SGD varomų autobusų, pagamintų prieš 11–14 metų. Parko teritorijoje specialiai įrengta gamtinių dujų kolonėlė.
„Kol kas dėl dujinių autobusų jokių problemų neturime, jie patikimi. Galima sakyti, mes jau išmanome šią technologiją, ji patikrinta laiko. O hibridinių autobusų visoje Europoje kol kas – tik porą šimtų. Todėl mes nebūtume linkę rizikuoti“, – IQ sakė bendrovės „Vilniaus autobusai“ direktorius Gintaras Nakutis.
Įmonės „Kauno autobusai“ vadovas Mindaugas Grigelis baiminasi dėl galimai didelių hibridinių autobusų eksploatacijos sąnaudų. Bene kas 5 metus reikėtų keisti hibrido ličio jonų akumuliatoriaus baterijas, o tai esą galėtų kainuoti kaip visas naudotas autobusas.
Manoma, kad suspaustos gamtinės dujos yra švariausi degalai iš visų, gaunamų iškastiniu būdu. Palyginti su tradiciniais sunkiasvoriais automobiliais, varomi dujomis anglies monoksido į aplinką išskiria 90–97 proc., anglies dvideginio – apie 25 proc., o azoto oksido – apie 35–60 proc. mažiau.
Hibridinio „Volvo“ gamintojai tvirtina, kad jų transporto priemonės iki 35 proc. sumažina anglies dvideginio emisijas, o azoto oksidų ir kietųjų dalelių lygis, palyginti su dyzeliniais analogais, sumažėja 40–50 proc.
„Vilniaus autobusų“ vadovai, galvodami apie ekologiją, sako, kad gamtinių dujų autobusams būtų galima pasigaminti ir, pavyzdžiui, uždarytame Kariotiškių sąvartyne. Tik tokiu atveju biodujas reikėtų išvalyti taip, kad jose 98 proc. sudarytų metanas. Islandijos vežėjai tai jau įgyvendina dabar, nors taip išgaunamos gamtinės dujos pabrangsta.
Planuojama, kad Vilniaus visuomeninio transporto atstovai galėtų įsigyti iki 50, Kauno – apie 30, Klaipėdos – 20, Panevėžio ir Šiaulių vežėjai – iki 20 naujų ekologiškų autobusų. Pagal numatytą tvarką miestų savivaldybių valdomiems vežėjams savo lėšomis tektų padengti tik 15 proc. pirkinio vertės, likusią dalį sudarytų ES lėšos. Vežėjai sutartinai tvirtina, kad tai – auksinė proga, kuria būtina pasinaudoti.
