Aplenkusi šalies Vyriausybę, Vilniaus vertybinių popierių birža lapkričio pabaigoje litus pakeitė į eurus. Biržos „eurizacija“ turėtų tapti masalu užsienio investuotojams ir priartinti harmoningos prekybos Baltijos šalių biržose viziją.
Siekį pereiti prie bendros prekybos ir atsiskaitymų valiutos visose trijose Baltijos šalyse rinkos operatorė „NASDAQ OMX Group“ buvo paskelbusi praėjusių metų lapkritį. Tuomet tikėtasi, kad litus, latus ir kronas į eurus pavyks pakeisti šių metų pradžioje. Tačiau greitai paaiškėjo, kad kelias iki bendros valiutos visų trijų šalių biržose nėra toks paprastas. „Įpusėjus projektą teko įvertinti pasikeitusias aplinkybes, taip pat ir tai, kad Estija įsiveda eurą kaip nacionalinę valiutą 2011 metais. Po diskusijų su rinkos dalyviais sutarėme, kad prekybinės ir atsiskaitymų valiutos pakeitimas „NASDAQ OMX Vilnius“ reguliuojamoje akcijų rinkoje yra greitesnis ir paprastesnis būdas žengti bendros ir harmonizuotos Baltijos rinkos link“, – žurnalui IQ pasakojo „NASDAQ OMX Vilnius“ valdybos pirmininkė ir prezidentė Arminta Saladžienė.
Vilniaus vertybinių popierių birža tapo pirmąja iš trijų Baltijos biržų, perėjusių prie euro. Po mėnesio jos pavyzdžiu paseks ir Talino birža. Tiesa, nuo kitų metų sausio 1 dienos Estijoje kronų apskritai nebeliks, nes šalis įsiveda eurą. O Rygos birža prie savo kaimynių yra pasirengusi prisijungti 2011 metais, tačiau tiksli data priklausys nuo rinkos dalyvių bei priežiūros institucijų sutarimo. Beje, Talino biržoje prekyba eurais vyko ir anksčiau – akcijų kainos buvo rodomos ir lėšos nuskaitomos būtent šia valiuta, bet atsiskaitymo metu suma buvo konvertuojama į kronas. Toks valiutos konvertavimas investuotojams kainuodavo papildomai. Aišku, vietos investuotojai be šio tipo operacijų visiškai apsieiti negalės. Norint prekiauti vertybiniais popieriais, litus reikės iškeisti į eurus.Vis dėlto banko „Finasta“ Prekybos skyriaus vadovas Laurynas Byla įsitikinęs, kad būsimi prekybos ir atsiskaitymo eurais pranašumai nusvers šį nepatogumą. „Mažai investuotojų apsiriboja savo investicijomis vien tik vienoje biržoje. Todėl jei anksčiau savo investicijas rinkos dalyviai skirstė tarp Baltijos šalių biržų, jų prekybos sąnaudos turėtų sumažėti – konvertuoti lėšų prekiaujant tarp Talino ir Vilniaus vertybinių popierių biržų nebeprireiks“, – sakė L. Byla.
Anot pašnekovo, kur kas svarbiau tai, kad, Vilniaus ir Talino biržoms perėjus prie euro, turėtų išaugti užsienio investuotojų susidomėjimas jose kotiruojamomis akcijomis. Daugiau susidomėjimo, daugiau dalyvių, daugiau į biržą atplūstančių pinigų. „Vietinių investuotojų gretos ir investavimo potencialas yra dar palyginti mažas, todėl didysis biržos indeksų kilimas nemažai susijęs su užsienio investuotojų lėšų pritraukimu. Viena didžiausių užsienio investuotojų fobijų yra vietinė valiuta. Prisibijoma ne tik devalvacijos, bet ir investavimo metu reikalingo konvertavimo proceso“, – aiškino pašnekovas.
Talino biržos pavyzdys rodo, kad eurais vykstanti prekyba vertybiniais popieriais sulaukia daugiau susidomėjimo. Nors pastaroji birža turi gerokai mažesnį listinguojamų bendrovių sąrašą, kurių akcijomis yra prekiaujama, dienos apyvarta Talino biržoje yra panaši, o kartais net viršija apyvartą Vilniaus biržoje. Šiuo metu Vilniaus biržoje per dieną sudaroma 800–900 sandorių, apyvarta pasiekia 3–4 mln. litų.
Viena prekybos ir atsiskaitymų valiuta Baltijos šalių biržose yra nemenkas žingsnis prie bendros šalių biržos. Vis dėlto apie tai, kad Vilniaus, Rygos ir Talino biržose listinguojamos bendrovės kada nors galėtų būti listinguojamos viename sąraše, kalbama atsargiai. Nors toks sąrašas galėtų būti patrauklus investuotojams, bendrovėms tai sudarytų nepatogumų. „Vienas prekybos sąrašas reikštų, kad visos bendrovės teisine prasme turėtų būti įtraukiamos į vienos iš Baltijos šalių reguliuojamą rinką. Tokiu atveju dviejų šalių bendrovėms tai būtų jų akcijų įtraukimas į užsienio rinką, o tai jau yra papildomas apsunkinimas bendrovėms. Todėl siekiame harmonizuoti Baltijos šalių rinkas suvienodindami prekybos ir listingavimo taisykles bei reikalavimus be esminių pokyčių rinkų infrastruktūroje“, – sakė A. Saladžienė.
Beje, perėjimas prie euro biržos tarpininkams tapo proga persvarstyti savo paslaugų kainodarą, o kai kam – pabandyti pritraukti naujų klientų. Pavyzdžiui, SEB bankas padidino pavedimų įkainius. Matyt, anksčiau galiojęs minimalus 5 litų komisinis mokestis už pavedimą, paverstas eurais, turėjo per daug skaičių po kablelio, todėl buvo suapvalintas iki 2 eurų. Finansų maklerio įmonė „Orion Securities“ nusprendė įsiteikti esamiems ir būsimiems klientams ir komisinį mokestį sumažino iki 1 euro. Bankas „Finasta“ teigė prekybos įkainių nekeitęs ir valiutos konversijos sąnaudų ant savo klientų pečių neperkėlęs.
