Sunkmetį atlaikiusios NT bendrovės imasi naujų sumanymų.
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės vėl pradeda statyti butus. Po beveik visiškai tuščių 2009-ųjų, kai šalyje iš esmės nepradėtas nė vienas naujas didesnis gyvenamųjų namų projektas, šį rudenį Vilniuje pastebėta proveržio užuomazgų.
Bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, po krizės pirmoji, kaip įprasta, atsigauna šalies sostinė, kur jau pradėta arba rengiamasi pradėti 10 naujų gyvenamojo NT projektų. Tai – mažiausiai 500 butų, kurie pirkėjams turėtų būti pasiūlyti jau 2011-aisiais arba 2012-ųjų pradžioje.
Sunkmetį atlaikiusios NT bendrovės naujų sumanymų imasi nepaisant to, kad, regis, rinkoje šiuo metu vis dar pakankama neparduotų 2007–2009 m. statytų butų. Štai Vilniuje tokių – 1 250, Kaune – 600, o Klaipėdoje – 780. Tiesa, specialistai pabrėžia, kad iki 40 proc. šio būsto yra nepatrauklūs pirkėjams, nes statyti bankrutuojančių arba restruktūrizuojamų bendrovių.
NT konsultacijų bendrovės „Newsec/Resolution“ vadovas Ričardas Čepas žurnalui IQ teigė, kad gyvenamojo turto rinkoje suaktyvėjimas pastebimas dėl to, kad NT plėtotojai, pirmiausia, siekia pasinaudoti smarkiai kritusiomis statybos sąnaudomis ir pigiai įsigytais sklypais. Kita vertus, per sunkmetį išlikę 20–30 stipriausių NT rinkos žaidėjų tiesiog privalo įdarbinti turimus darbuotojus.
Tiki ar žino?
Bene didžiausius užmojus skelbia bendrovė „MG valda“, kuri Vilniaus Antakalnio rajone, buvusioje Lietuvos kino studijos teritorijoje, ketina statyti 30 gyvenamųjų namų kvartalą.
Planuojama, kad pirmasis statybų etapas prasidės jau kitų metų pradžioje. Iki 2012 m. pradžios pirkėjams numatoma pasiūlyti aštuonis naujus 4–7 aukštų daugiabučius. Iš viso iki 2015-ųjų kvartale planuojama įrengti 48 tūkst. kvadratinių metrų naudingojo ploto, čia bus ir komercinės paskirties statinių.
„MG valda“ direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė teigė, kad atsigaunant rinkai juntamas kokybiško būsto stygius. Todėl bendrovė nusprendė nebedelsti ir imtis darbų prieš keletą metų įsigytame sklype. Kiek ketina investuoti į kvartalą, „MG valda“ neatskleidžia. Bendrovė taip pat neįvardija, kiek kainuos naujas būstas, tačiau leidžia suprasti, kad žemutinė riba viršys 3 tūkst. litų už kvadratinį metrą.
„Mes ne tik tikime, bet ir iš rinkos stebėjimų žinome, kad paklausus ir brangesnis nei ekonominės klasės būstas“, – dėl galimų likvidumo problemų nesijaudino S. Survilaitė-Mekionienė.
Optimizmo netrūksta ir Kaune įsikūrusiai bendrovei „YIT Kausta“, kuri šiame mieste pradeda plėtoti du naujus gyvenamuosius projektus. Iš viso iki 2011-ųjų rudens įmonė pasiūlys 100 naujai įrengtų butų. Be to, Klaipėdos centrinėje dalyje „YIT Kausta“ tuo pat metu statys 40 butų namą.
„YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas tvirtino, kad šiuo metu Kaune ir Klaipėdoje statistiškai fiksuojama didelė pasiūla netenkina potencialių būsto pirkėjų poreikių dėl vietos, abejotinos statytojų reputacijos ir kokybės.
Anot K. Vanago, NT projektų plėtotojai, anksčiau planavę statybas ir turintys savų lėšų ar galintys gauti paskolą iš bankų, netrukus imsis veiksmų. „Visi supranta, kad statybų savikaina dabar yra žemiausiame taške. Todėl šiuo metu pradėję plėtoti projektus, savo pirkėjams galėsime pasiūlyti geresnę kainą“, – atvirai dėstė pašnekovas.
Dėl atsigaunančios paklausos nėra toks tikras įmonės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. Jis IQ prisipažino – jei reikėtų „nuo nulio“ pradėti visiškai naują gyvenamųjų namų projektą, dar smarkiai pagalvotų. Kol kas „Hanner“ investuos į savo jau anksčiau plėtotą daugiabučių sostinės Visorių rajone projektą. Ten jau parengta reikiama infrastruktūra – bendrovė stato 2 naujus namus (114 butų), kuriuos ketina baigti 2011-ųjų rudenį.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ši 20 mln. litų „Hanner“ investicija – pirmoji po beveik trejų metų pertraukos. „Gyvenamojo turto rinka stabilizavosi, bet ji išlieka labai trapi. Įvertinome riziką, dėl to nestatome daug. Tikimės, kad paklausa po metų bus gyvybingesnė nei šiandien“, – vylėsi A. Avulis. Iš viso „Hanner“ šiuo metu dar turi 60 anksčiau statytų ir neparduotų butų. A. Avulis pripažino, kad daugiau pasitikėjimo suteikia pagerėję žmonių lūkesčiai dėl ateities.
Įmonės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis pastebi tendenciją, kad sostinėje poreikis nedidelio ploto 1–2 kambarių butams, kurių kaina neviršija 250 tūkst. litų, yra nemenkas. Šiame segmente pasiūla jau ribota – tokie butai nuo birželio mėnesio pabrango 5–7 proc., tuo tarpu bendras kainų kilimas per šį laikotarpį sostinėje siekė tik 2,5 proc.
Kita vertus, „Ober-Haus“ siūlo palyginti – jei per artimiausius metus Vilniuje ir bus pastatyta 500–600 naujų butų, apimtys vis dar išliks 10 kartų mažesnės nei buvo NT piko metu – 2005–2008 m.
„Esami nauji projektai, manau, turės paklausą, ypač žinant, kad dauguma naujų projektų suplanuota ir statoma atsižvelgiant į dabartinių pirkėjų poreikius. Oportunizmu NT plėtotojų kaltinti nereikėtų ir dėl to, kad daugumos bendrovių projektai nėra dideli – paprastai neviršija 100 butų“, – aiškino S. Vagonis.
„Ober-Haus“ duomenimis, šiemet aktyviausioje Vilniaus rinkoje pirkėjai įsigijo apie 900 naujų butų. Vilniuje pastaraisiais mėnesiais šiek tiek brangstantys butai nuo aukščiausio taško – 2007 m. spalio – atpigo 40,3 proc., Klaipėdoje – 45 proc., Šiauliuose – 42,9 proc., Panevėžyje – 44,9 proc. Kaune nuosmukis mažiausias – 33,1 proc.
Priklausys nuo bankų
Specialistai sutinka, kad gyvenamojo NT rinkos atsigavimas nemenka dalimi priklausys ir nuo bankų skolinimo politikos. O čia pastaruoju metu pasigirsta teigiamų signalų. Štai SEB paskelbė, kad didina banko finansuojamą būsto vertės dalį paskolas imantiems savo klientams – nuo 80 iki 85 proc.
Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas LTV naujienų tarnybai skambiai pareiškė, kad būsto rinka atsigaus greitai, o bankai yra pasirengę suaktyvinti būsto kreditavimą. R. Šarkinas savo poziciją grindė tuo, kad būsto paskolų segmente esą mažiausiai blogų paskolų, todėl jis turi potencialo augti.
Pažvelgus į statistiką, perdėm niūrių spalvų nematyti. Lietuvos banko duomenimis, 2009 m. blogosios būsto paskolos sudarė 1,77 proc. viso bankų būsto paskolų portfelio. Šiuo metu yra išduota daugiau nei 156 tūkst. būsto paskolų – jas turi maždaug kas dvyliktas šalies namų ūkis.
Tačiau reikėtų prisiminti ir tai, kad kai kurios anksčiau išsakytos R. Šarkino prognozės nepasitvirtino. „Bankai galbūt nuoširdžiai deklaruoja, kad nori skolinti, bet iš tiesų nelabai turi ką finansuoti. Norinčiųjų imti būsto paskolą vis dar mažai, jų pajamos – nedidelės. Kita vertus, kai kurie bankai, gerindami sąlygas, iš tiesų galbūt tiktai pageidauja greičiau atsikratyti savo balanse esančio turto“, – IQ teigė „Newsec/Resolution“ vadovas R. Čepas.
„Hanner“ vadovas A. Avulis, niekad neišpažinęs didelės meilės bankams, tvirtino, kad šiuo metu labiau keičiasi bankų retorika, o ne realūs veiksmai. Esą skolinimas vis dar lieka pakankamai konservatyvus.
A. Avulis skaičiuoja, kad, pirkėjams netgi suteikus 80 proc. įsigyjamo turto vertės paskolą, jiems reikia papildomai sukrapštyti 50–85 tūkst. litų pradinį įnašą. Verslininkas sako, kad tokią sumą yra sutaupiusi reta šeima.
Kalbėdamas apie bankų skolinimą NT projektų plėtotojams, A. Avulis teigė taip pat nepastebįs didelių permainų. Esą bankai teikia kreditus nenoriai, labiau stengiasi nukreipti lėšas anksčiau pradėtiems ir užšaldytiems projektams atgaivinti.
Tiesa, „Hanner“ naujam projektui Visoriuose gavo 10 mln. litų paskolą. Anot A. Avulio, tai tapo įmanoma tik dėl to, kad bendrovė per pastaruosius dvejus metus grąžino kelis kartus šią sumą viršijančią paskolos dalį.
Lietuvos banko apklausos duomenimis, daugiau kaip pusė šalies komercinių bankų (61 proc.) mano, kad sąstingis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje turėtų baigtis iki 2011 m. pabaigos.
58 proc. apklausoje dalyvavusių bankų prognozuoja, kad per ateinančius 12 mėn. nekilnojamojo turto kainos reikšmingai nesikeis. Ketvirtadalis respondentų nurodė, kad turtas brangs ne daugiau kaip 10 procentų. Dešimtadalis apklaustųjų mano, kad NT kainos per ateinančius metus turėtų sumažėti iki 10 procentų.
