Pyktį išliejo šilumos punktuose
Nuo keiksmų, pamąstymų apie atsijungimą nuo centralizuoto
šildymo iki daugiabučių rūsiuose suniokotų šilumos punktų – taip panevėžiečiai
išliejo įtūžį gavę kosmines sąskaitas už šildymą gruodžio mėnesį.
Už praėjusį mėnesį šildytą kvadratinį metrą „Panevėžio
energijai“ sumokėję vidutiniškai 5 litus kaip panacėją nuo kosminių sąskaitų
siūlantiems renovuoti daugiabučius šilumininkams gyventojai baksnoja pirštu į
viduržiemį virš šilumos trasų žaliuojančią žolę: kuo jų požeminės trasos
geresnės už kiauras sovietmečio namų sienas?
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
kriminalistai aiškinasi, kas vieno devynaukščio namo rūsyje esančiame šilumos
punkte sulaužė apskaitos prietaisą bei sunaikino punkto visus techninius
dokumentus. Kitame miesto daugiabutyje nuo kosminių sąskaitų už šildymą bandyta
gelbėtis šilumos punkte įrengus papildomą jungtį ir pro ją neapskaitytą dalį
šilumos nukreipus į butus.
Daugumos miesto daugiabučių šilumos punktus prižiūrinčio
Panevėžio butų ūkio direktorius Gintaras Ruzgys vandalizmo atvejus sieja su
praėjusią savaitę gyventojų gautomis sąskaitomis už gruodį suvartotą šilumos
energiją.
„Taip pasireiškė sveiku protu nesuvokiamas pyktis. Gavus
dideles sąskaitas už šildymą žmones ištiko šokas ir nebežino, ką daro. Įsižeidę
ir supykę gyventojai išliejo pyktį ant daiktų“, – neabejoja G.Ruzgys.
Pasak jo, tai pirmas kartas, kai Panevėžyje pradėti niokoti
šilumos punktai. Anksčiau į juos įsisukdavo nebent ilgapirščiai – nusitaikydavo
į lengvai išmontuojamus termometrus.
Labiau taupyti nebėra iš ko
Šilumos punktų prižiūrėtojai nuogąstauja, kad šąlant orams ir
augant sąskaitoms už šildymą vandalizmo atvejų gali daugėti – Panevėžyje, kur
vidutinis darbo užmokestis siekia 1820 litų neatskaičius mokesčių, už 44 kv. m
šildymą paklojus 274 litus gresia trūkti ne vieno vartotojo kantrybei.
Kad „Panevėžio energijos“ diktuojamos šilumos kainos – sunkiai
beįkandamos, pripažįsta ir Butų ūkio 1-osios tarnybos viršininkas Ričardas
Ramoška.
„Be abejo, šilumos sąskaitomis už gruodį nepatenkinti visi.
Taip pat ir mūsų tarnybos darbuotojai, gyvenantys daugiabučiuose. Žinome,
mokesčius lemia ne vien kaina, bet ir oro temperatūra, bet, manau, lemiamą
reikšmę šiuo atveju turi kaina“, – mano R.Ramoška.
Jis pats už kvadratinį metrą sumokėjo daugiau nei penkis litus.
„Pagal gaunamas pajamas tokia kaina už šildymą tikrai didelė ir
nesuvokiama. Nežinau, kuo pagrįstas kainų didinimas. Reikia įvertinti ne tik
sąnaudas, bet ir gyventojų pajamas“, – įsitikinęs R.Ramoška.
Anot jo, tik todėl, kad daugumos Panevėžio daugiabučių šilumos
punktuose temperatūra jau sumažinta iki minimaliausios leistinos ribos, gavę
sąskaitas už gruodį panevėžiečiai neužvertė Butų ūkio prašymais dar labiau
atšaldyti būstus.
„Gyventojai jau taupo sveikatos sąskaita. Žinoma, kad tokia
situacija nenormali – ir žmonėms šalta, ir pats pastatas gadinamas, jei
temperatūra maža“, – pažymi R.Ramoška.
Nors higienos normos komfortiška temperatūra gyvenamuosiuose
būstuose numato 18 laipsnių, tačiau, pasak tarnybos vadovo, daugelio
panevėžiečių butuose dienomis termometro stulpelis nešokteli aukščiau 17
laipsnių, o naktimis tesiekia 15 ar net dar mažiau.
Augins pomidorus
Panevėžio centre, A.Smetonos g. 1-ojo namo gyventojai, už trijų
kambarių (66 kv. m) šildymą iš „Panevėžio energijos“ gavę 551 lito sąskaitą,
ryžosi šalčio dietai. Nuo 23 val. iki 6 val. šiluma sumažinama tiek, kad
radiatoriai lieka vos drungni. Dieną termometro stulpelis butuose nepakyla
aukščiau 18-os laipsnių.
Namo bendrijos pirmininkė Rima Danelienė pripažįsta, kad toks
taupumas atsisuka. Ji pati slaugo Alcheimerio liga sergančią močiutę. Ligota
moteris bet kada gali nusirengti, tačiau vėl apsirengti be kitų pagalbos
nesugeba. R.Danelienė randa senutę susirietusią, susigūžusią nuo šalčio.
Bendrijos pirmininkė pripažįsta, kad per 1958 m. statyto namo
sienas šiluma išeina kiaurai, tačiau gyventojai netiki kaip panacėja nuo
kosminių šilumos sąskaitų siūloma renovacija.
„Jeigu net kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį gauna ne
visi pensininkai, kaip patikėti, kad valstybė vėliau jiems pajėgs kompensuoti
išlaidas namo renovacijai? Trijų kambarių bute gyvenanti kaimynė senutė vien už
šildymą sumokėjo 570 litų. Į kompensaciją gali pretenduoti, jei pajamos vienam
asmeniui ne didesnės nei 525 litų, o ką daryti pensininkui, gaunančiam 600–700
litus? Žmonės įvaryti į kampą. Apie ką kalbėti, jei žmogus, visą gyvenimą
mokėjęs mokesčius valstybei, senatvėje, XXI amžiuje, namuose priverstas sėdėti
su paltu ar striuke? Net Afrikoje gyvena geriau – ten šilta ir maisto turi. O
mes, europiečiai, esame tik vergai“ – piktinosi R.Danelienė.
Ji abejoja, ar išeitis būtų renovuoti namą, tačiau likti
priklausomiems nuo „Panevėžio energijos“. Pirmininkė įsitikinusi, kad bendrija
daugiau išloštų atsijungusi nuo centralizuoto šildymo ir pasistačiusi dujinį
katilą.
Gyventojams pikčiausia, kad jiems nuolat kalama į galvą, jog
sovietmečiu statyti namai prasti ir juos būtina renovuoti, kad pro kiauras
sienas neišeitų šiluma, tačiau patys šilumininkai už vartotojų pinigus šildo
orą.
„Pro mano langus labai gerai matyti, kur po žeme nutiesta
šilumos trasa – sniegas nutirpęs, tuoj žolė ims želti. Ant trasos galėtume
šiltnamius statyti ir žiemą pomidorus auginti. Visas miestas tokiomis orą
šildančiomis trasomis išvagotas“, – stebisi pirmininkė.
Sušalėlis iškvietė inspektorius
Apie atsijungimą nuo „Panevėžio energijos“, gavę sąskaitas už
šildymą, pradėjo mąstyti ir J.Basanavičiaus g. 2-ojo namo gyventojai. Bendrijos
pirmininkė Roma Jokupienė pasakoja galvojusi, kad kaimynę išgąsdinusioje
sąskaitoje už šildymą įvelta klaida. Kad už 3 kambarių buto gruodį šildymą iš
tiesų teks pakloti per 600 litų, patikėjo tik pamačiusi ir savo pačios sąskaitą.
„Dabar jau visiškai rimtai galvojame apie atsijungimą nuo
centralizuoto šildymo ir šildymąsi dujomis. Juo labiau kad tą jau yra
išbandžiusių ir nenusivylusių namų“, – teigė R.Jokupienė.
Apie pabėgimą iš „Panevėžio energijos“ glėbio, anot
pirmininkės, namo gyventojai svarstė dar pavasarį, tačiau delsė, nes netikėjo
sulauksiantys kosminių sąskaitų.
Bet kol kas žmonėms nėra kitos išeities – tik šalti. Po
paskutinių šokiravusių sąskaitų name šiluma prisukta iki žemiausios higienos
normų leistinos ribos: dieną – 18 laipsnių, naktį – 10-ies.
„Žmonės butuose su striukėmis būna. Vienas gyventojas,
nuomininkas, neištvėręs šalčio jau iškvietė inspektorius. Turėjau aiškinti, kad
bendrija sutarė verčiau įjungti taupymo režimą ir šalti, nei mokėti kosminius
pinigus už šildymą“, – pasakojo R.Jokupienė.
Ji pati skaičiuoja ypač taupiai gyvendama dviejų kambarių bute
vien mokesčiams už šildymą, karštą vandenį ir gyvatuką už gruodį sumokėjusi apie
800 litų.
Plačiau skaitykite 2011 m. sausio 18 d. dienraštyje
„Sekundė“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Diktuoja kainas. Nors nuo
šildymo sąskaitų dūsta ne tik panevėžiečiai, bet ir Savivaldybė – politikai
monopolininkei „Panevėžio energijai“ mojuoti kumščiais nedrįsta.
