Skambučiais patikrina
Vaikams ir pilnametystės nesulaukusiems jaunuoliams emocinę
pagalbą telefonu, laiškais ir internetu teikianti emocinės paramos tarnyba
„Vaikų linija“ dirba jau trylika metų. Visos Lietuvos vaikų ir paauglių
skambučių nemokamu telefonu 8-800-11111 laukiantys savanoriai pirmaisiais darbo
metais telefono ragelį kėlė 702 kartus. Nuo 1997-ųjų emocinės pagalbos linija
vis populiarėjo: 1999-aisiais savanoriai konsultantai sulaukė 11 072 skambučių,
2004-aisiais – jau 49 060, o 2009-aisiais – net 91 216 skambučių. Pernai „Vaikų
linijos“ savanorėms atsiliepti telefonu teko 95 715 kartų.
„Vaikų linijos“ savanore dirbanti Ivona Suchodolska „Sekundei“
teigė, kad per dieną konsultantai sulaukia apie 250 skambučių. Tik mažesnioji
dalis skambučių yra vadinami konsultaciniais. Dauguma skambinančiųjų tiesiog
tikrina, ar tokia linija iš tiesų veikia, skambindami išdykauja.
„Daugiau nei pusės skambučių sulaukiame iš vaikų, kurie tiesiog
tikrina tarnybą. Kol vaikas ryšis išsipasakoti, jis gali net kelis kartus
skambinti ir tikrinti atsiliepiančią savanorę. Būna, paskambina ir tyli,
juokauja, išdykauja ar konsultantės atžvilgiu išreiškia agresiją. Tokie vaikai
bendrauti ir išsakyti juos slegiančias problemas išdrįsta tik įsitikinę, kad
konsultante galima pasitikėti“, – sakė Ivona.
Pašnekovės teigimu, dažniausiai vaikai skambina norėdami
papasakoti apie sunkumus, kylančius tarp bendraamžių. Antri pagal dažnumą lieka
skambučiai dėl barnių ir konfliktų su tėvais, treti – dėl patiriamos
prievartos.
„Vaikus slegia tiek fiziniai, tiek dvasiniai sunkumai. Jie nori
išsipasakoti apie nesklandumus tarp bendraamžių, draugų, apie santykius su
tėvais ar mokykloje patiriamas patyčias, prievartą. Tarnybą tikrinantys
skambučiai būna trumpi, trunka kelias minutes, o tikrieji konsultaciniai
pokalbiai gali užtrukti ir pusvalandį, valandą ar dar ilgiau“, – patikino
savanorė.
Pamokslų neskaito
Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje įsikūrusiose „Vaikų linijos“
atstovybėse dirba apie 130 konsultantų – apie 115 išmokytų savanorių ir apie 15
psichologų. I.Suchodolskos teigimu, nuo 11 iki 21 val. kasdien dirbantiems
konsultantams dažniausiai skambina 12–15 metų paaugliai. Trečdalis
skambinančiųjų yra 7–11 metų vaikai. Į „Vaikų liniją“ dėl emocinės pagalbos
kreipiasi vienodai berniukų ir mergaičių.
„Nors kasmet skambinančiųjų daugėja, tačiau negalima teigti,
kad šių dienų vaikai daugiau problemų turi, nei prieš dešimtį metų. Tiesiog tai
labiau susiję su mūsų tarnybos techninėmis galimybėmis ir žinomumu. Konsultantės
dėl techninių savybių atsiliepia gal tik į keliasdešimtą skambutį. Vadinasi,
vaikų skambina maždaug keturiasdešimt kartų daugiau“, – sakė pašnekovė.
Pasak Ivonos, pusės metų mokymų kursus išėjusių savanorių
pagrindinis tikslas – išklausyti vaiką. Tam, kad skambinantysis pasitikėtų
savanoriu, pastarasis pokalbio metu negali vaiko ar paauglio tardyti – iš kur
jis, koks vardas, kiek metų.
„Vaikų linija“ pirmiausia yra skirta vaikui išklausyti –
savanoris neskuba dalinti patarimų, vertinti, kritikuoti. Juk dažnai vaikams
apie problemas prabilus savoje aplinkoje suaugusieji dar iki galo neišklausę
skuba sakyti pamokslus, neleidžia vaikui išsakyti savo nuomonės, pačiam priimti
tam tikrus sprendimus. Su tais viduje liekančiais neišsakytais dalykais,
jausmais vaikas ir užsidaro. Mūsų tikslas – vaiką įgalinti pačiam priimti
sprendimus ir ieškoti išeities, jį palaikyti“, – kalbėjo Ivona.
Pašnekovės tikinimu, „Vaiko linijos“ konsultantai dažnai
pirmieji išgirsta apie vaiką kamuojančias problemas: „Su prievarta susidūręs
vaikas dažnai apie tai mums papasakoja pirmiems – ne tėvams ar draugams.
Pirmiausia todėl, kad skambučiai yra anonimiški. Vaikui akis į akį su
artimaisiais kalbėti būna nedrąsu, gėda. Kai mes vaiką išgirstame, palaikome,
jis įgauna drąsos prabilti ir savoje aplinkoje.“
Savanorystei – laisvalaikis
I.Suchodolska patikino, kad būna ypač kritiškų skambučių.
Pavyzdžiui, tokių, kai skambinantysis ketina žudytis ar net pokalbio metu prieš
save pakelia ranką. Tokiais atvejais ant konsultanto pečių krenta ypač didelė
atsakomybė.
„Negalime pasakyti, iš kokių šeimų, miestų ar gyvenviečių
vaikai daugiau skambina. Jei bandytume tai primygtinai aiškintis, tiesiog
sumenktų pasitikėjimas konsultantais. Galima sakyti, kad su panašiomis
problemomis susiduria bet kurioje vietovėje ir bet kokioje šeimoje gyvenantys
vaikai. Vienam gali būti aktualus barnis su draugais, kitam – kivirčas su
girtaujančiais tėvais. Tačiau tuo metu skambinančiajam jo problemos atrodo
pačios didžiausios, pačios baisiausios visame pasaulyje. Ir nebūtinai galime
vaikui iškart padėti. Jei jo problema yra įsisenėjusi, reikia ne vienos
konsultacijos, turime nukreipti pagalbos prašyti pas atitinkamus specialistus“,
– sakė pašnekovė.
Septynerius metus „Vaikų linijos“ savanore dirbanti moteris
patikino, kad toks darbas suteikė nepaprastai didelės patirties: „Svarbu ir
malonu tai, kad galiu save realizuoti padėdama kitiems. Mano laisvas laikas yra
išnaudojamas svarbiems dalykams. Niekada nesigailėjau atėjusi į „Vaikų liniją“,
nes jaučiuosi ir esu reikalinga.“
Įstaigos „Moters pagalba moteriai“ projektų vadovė psichologė
Aušrinė Krikščionaitienė informavo, kad nemokama pagalbos linija 8-800-66366
gali skambinti moterys iš visos Lietuvos darbo dienomis nuo 10 iki 21 val. Nuo
2004-ųjų veikianti „Pagalbos moterims linija“ pirmiausia skirta smurtą šeimose
patiriančioms moterims.
„Pas mus dirba tik moterys – išmokytos savanorės arba
psichologės. Pagrindinis mūsų siekis yra padėti smurtą patiriančioms moterims.
Tačiau sulaukiame įvairių skambučių. Kartais net ir vyrai ar vaikai paskambina.
Įprastai vyriškiai prašo konsultacijos, kaip atgaivinti pašlijusius santykius su
moterimis, o vaikai nori paišdykauti“, – informavo pašnekovė.
Prieš smurtą šeimose
Per metus „Pagalbos moterims linija“ sulaukia 14–16 tūkstančių
skambučių. 15 procentų jų sudaro konsultaciniai. Psichologės teigimu, moterys
susiduria su įvairiausiomis problemomis: nuo kivirčų ir smurtavimo šeimose iki
prostitucijos, prekybos žmonėmis, prievartos.
„Deja, turime tik vieną liniją, atsakyti galime tik į vieną iš
kokių trijų skambučių. Beje, konsultacinių skambučių daugėja. Su skambinančiomis
moterimis pokalbiai vis ilgėja, gali trukti ir kelias valandas. Tačiau
daugiausia sulaukiame mus tikrinančiųjų, išdykaujančiųjų skambučių. Atsiliepiame
į visus skambučius ir dėl jų nepykstame. Nors mūsų linija skirta moterims,
nededame ragelio, kai skambina vaikai ar vyrai. Juk jei žmogui mūsų kontaktai
užkliuvo, vadinasi, ne šiaip sau“, – kalbėjo A.Krikščionaitienė.
Psichologės teigimu, emocinės, psichologinės pagalbos prašo
įvairaus amžiaus moterys. Aušrinė patikino, kad smurtą, prievartą ir kitas
problemas patiria toli gražu ne tik asocialiose šeimose gyvenančios moterys.
Plačiau skaitykite 2011m. sausio 17 d. dienraštyje
„Sekundė“.
Justė BRIEDYTĖ
A.Repšio nuotr. Svarbi reakcija. Konsultantės sulaukia
ir nusižudyti ketinančiųjų skambučių. Per tokį krizinį pokalbį savano rėms tenka
iškviesti medikų pagalbą.
