Sulėtėja kraujo apytaka
Nuolat juntamą silpnumą dažnas priskiria nuovargiui, pašėlusiam
gyvenimo ritmui, patiriamam stresui. Tačiau tokia savijauta gali būti dėl žemo
kraujospūdžio. Jeigu toks būna ne retkarčiais, o nuolat, sergama hipotonija. Tai
liga, kai sumažėja kraujo spaudimas.
Kraujo spaudimas matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais
(mmHg). Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mmHg. Jeigu jis
neviršija 140/90 mmHg, nerimauti nereikėtų. Jei kraujospūdis nuolat didesnis nei
140/90 mmHg, sergama hipertenzija.
O hipotonija – tai tokia organizmo būklė, kai sistolinis
(viršutinis) kraujo spaudimas neviršija 100 milimetrų gyvsidabrio stulpelio, o
diastolinis (žemutinis) – 60 milimetrų. Turint tokį spaudimą labai sumažėja venų
veiklumas, sulėtėja kraujo apytaka, todėl žmogus jaučiasi mieguistas, vangus,
jam silpna.
Sumažėjusiu kraujospūdžiu skundžiasi nemažai moterų. Ši liga
dažniausiai vargina jaunas – nuo 20 iki 40 metų – moteris. Vyrai hipotonija
serga kur kas rečiau.
Individuali organizmo savybė
Žmonės, kurių sumažėjęs kraujospūdis, dažnai skundžiasi galvos
skausmu, svaigimu. Neretai juos kankina ir kiti nemalonūs pojūčiai, pavyzdžiui,
nemiga, sąnarių skausmas, širdies veiklos sutrikimai.
Be to, jie yra labai priklausomi nuo metų laikų ir orų pokyčių,
daugumos jų organizmas neigiamai reaguoja ir į atmosferos slėgio, temperatūros,
oro drėgnumo permainas.
Kartais hipotonijos priepuolis ištinka ir visiškai sveiką
žmogų, pavyzdžiui, jeigu jis pavargo treniruodamasis sporto salėje arba staiga
pasikeitė klimatas – žiemą išvyko pailsėti į atogrąžų kraštą.
Kraujospūdis sumažėja, pulsas sulėtėja nuo ilgo stovėjimo
tvankioje patalpoje ar keičiant horizontalią kūno padėtį į vertikalią,
pavyzdžiui, ryte atsikėlus. Tokia hipotonija vadinama ortostatinė.
Tačiau yra žmonių, kurių nuo pat gimimo mažas kraujo spaudimas
– apie 100/70 mmHg, ir jie jaučiasi puikiai. Bet kai kraujospūdis pakyla iki
normos, savijauta itin pablogėja.
Tai vadinamoji fiziologinė hipotonija – individuali organizmo
savybė. Tokia būklė nėra pavojinga sveikatai.
Pavojingas staigus kraujo spaudimo kritimas, pavyzdžiui,
patyrus šoką arba traumą ir staiga daug nukraujavus. Tokiais atvejais reikalinga
skubi gydytojo pagalba.
Dvi ligos formos
Arterinė hipotonija gali būti ir liga. Skiriamos pirminė ir
antrinė jos formos. Pirminė hipotonija susijusi su funkciniu širdies ir
kraujagyslių sistemos sutrikimu. Tada pažeidžiama kraujagyslių tonuso
reguliacija, ir kraujo spaudimas sumažėja.
Kartais hipotonijos priežastis yra B grupės ir C, E vitaminų
trūkumas organizme.
Antrinė hipotonija – ne savarankiška liga, o atsiradusi dėl
pagrindinės ligos.
Mažas kraujospūdis gali būti sergant infekcinėmis ir lėtinėmis
ligomis – tonzilitu, skrandžio ir žarnyno, kvėpavimo organų ligomis, esant
skydliaukės funkcijos nepakankamumui.
Gydant pirminę hipotoniją vartojami gydytojo išrašyti
preparatai, keliantys bendrą organizmo tonusą. Be to, svarbu valgyti produktus,
kuriuose daug geležies: jaučių kepenų patiekalus, pupas, razinas, džiovintus
abrikosus, migdolus, granatus, morkas, petražoles.
Pasisavinti geležį padeda vitaminas C, tad vartojami
citrusiniai vaisiai, graikiniai riešutai, kopūstai.
Antrinė hipotonija pranyks, jei bus išgydyta pagrindinė liga.
Jeigu jos pavyksta atsikratyti, kraujospūdis normalizuojasi.
Organizmas perspėja
Kai kurie žmonės dėl mažesnio kraujo spaudimo nejaučia didelių
negalavimų. Tačiau ką daryti tiems, kuriems dažnai aptemsta akyse ir kurie žino,
kad gali nualpti – taip jau ne kartą buvo atsitikę?
Tam galima užkirsti kelią. Juk apie alpimą tarsi perspėja
staiga tankiai pradėjusi plakti širdis, stiprėjantis galvos skausmas, ap-imantis
šleikštulys.
Jeigu pajuntami tie organizmo siunčiami signalai, pasistengiama
kuo greičiau atsisėsti, nuleisti galvą žemiau kelių, kvėpuoti lygiai, tačiau
negiliai. Pajutus alpimo požymius namuose, reikia iškart atsigulti ir po kojomis
pasidėti didelę pagalvę. Pasijutus geriau, negalima skubėti keltis – dar bent
pusvalandį pailsima.
Šeimos nariams, jeigu artimasis serga hipotonija ir nualpo
namuose, būtina nukentėjusįjį paguldyti į lovą, jam prie nosies pridėti
sumirkytos amoniaku ar actu vatos, po kojomis pakišti didelę pagalvę ir
šildyklę.
Kai ligonis atsigaus, jam duodama išgerti karštos stiprios ir
saldžios arbatos arba kavos.
Svarbu neprarasti saiko
Veiksmingiausia priemonė gydant arterinę hipotoniją yra
kraujagyslių treniruotės. Prie jų galima priskirti kontrastinį dušą, apsiliejimą
šaltu vandeniu, masažą. Tai nesunku atlikti namuose. Tačiau atliekant šias
procedūras svarbu neprarasti saiko, būtina įsiklausyti į savo organizmą.
Temperatūrų kaita neturi būti didelė, kraujagyslių treniruotes reikia pradėti
pamažu, vengti visko, kas gali sukelti nemalonių pojūčių.
Vakare patartina į vonią prisileisti 10–18 laipsnių šilumos
vandens ir pavaikščioti 1–3 minutes, staiga keliant pėdas virš vandens. Paskui
kojos sausai nusišluostomos, užsimaunamos vilnonės kojinės ir energingai
pavaikštoma po kambarį. Kai kojos sušils, tada gulamasi miegoti.
Kad kraujagyslės būtų sveikos, reikalingas visavertis miegas.
Hipotonikai turi miegoti 9–10 valandų, ypač esant šaltam ir drėgnam orui, nes
jis neigiamai veikia kraujagysles. Jeigu atsirado miego sutrikimų, pravartu
pasikonsultuoti su gydytoju.
PARENGĖ L.ŽUKAITĖ
Nuotr. Simptomai. Žmonės, kurių sumažėjęs
kraujospūdis, dažnai skundžiasi galvos skausmu, svaigimu.
