Mokesčiai kelia sumaištį
Darbdavius turinčius menininkus, sportininkus, žurnalistus,
taip pat ūkininkus Naujieji prislėgs didesne mokesčių kupra. Socialinės apsaugos
ir darbo ministerija guodžia, kad išaugus įmokoms „Sodrai“ atitinkamai didės ir
socialinės garantijos, kitaip tariant, šie asmenys gali tikėtis didesnių nei iki
šiol motinystės pašalpų ar senatvės pensijų.
„Jau dabar matome, kaip valstybė rūpinasi pensininkais. Visą
gyvenimą dirbusiems ir mokesčius nuo visų pajamų mokėjusiems žmonėms pensijos
taip apkarpytos, kad galus vos suduria. Kol mes, jaunimas, sulauksime pensijos,
Lietuvoje išvis neliks, kam ją uždirbti, ir mūsų sumokėti mokesčiai niekam nebus
įdomūs“, – valdžios pažadais netiki Panevėžio rajono ūkininkas Laisvūnas
Valikonis.
Pajamų pagal autorines sutartis gaunantys menininkai
ironizuoja, kad vykdydama tokią mokesčių politiką valdžia demonstruoja religinį
išprusimą.
„Šventajame Rašte yra Jėzaus žodžiai, kad paukšteliui, nors ir
neduosi lesti, jis vis tiek nepaliaus čiulbėti. Atrodo, kad Vyriausybė Bibliją
tikrai skaitė. Nors ir mažiau uždirbs, menininkai kurti nenustos“, – teigė
Panevėžio muzikinio teatro direktorius Vid-mantas Kapučinskas.
Lietuvos žurnalistų sąjunga prašo Darbo bei Mokesčių inspekcijų
akylai tikrinti, ar žurnalistai neverčiami nutraukti darbo ir autorinių sutarčių
ir neva tapti verslininkais – dirbti su verslo liudijimais, kad darbdaviams
nukristų nuo pečių išaugusi mokesčių našta.
Sportininkai seniai rado būdą, kaip apeiti kasmet didėjančius
mokesčius.
„Techaso“ krepšinio klubo prezidento Raimundo Miladausko
teigimu, Lietuvoje veikiausiai nėra nė vieno krepšininko, futbolininko ar
kitokios sporto šakos atstovo, turinčio darbo santykių su klubais. Atlygį
gaudami pagal tik sportinės veiklos sutartis jie mokesčius moka nuo pusės
uždirbamos sumos.
Našta darbdavių pečiams
Nuo sausio 1-osios atlikėjai, dirbantys ir pagal darbo, ir
pagal autorinę sutartis, „Sodrai“ mokės 40 proc. honoraro.
Šiais metais aktoriai, dainininkai, muzikantai ir šokėjai,
cirko artistai bei kiti dainuojantys, skaitantys, deklamuojantys, orkestrams
diriguojantys, chorų vadovai, žurnalistai mokėjo 25 proc. už autorinį atlyginimą
gaunamų pajamų, 2009-aisiais – 17 proc.
Oficialiai mokestinė našta turėtų užgriūti ne atlikėjų ir
autorių, o juos įdarbinusiųjų pečius. Darbdavys „Sodrai“ turės atiduoti 31 proc.
išmokėto honoraro, pats atlikėjas – 9 proc., kaip ir iki šiol. Vadinasi, tam,
kad atlikėjas „į rankas“ gautų 910 litų, darbdaviui reikia turėti 1310 litų.
Tik pagal autorines sutartis dirbantiems autoriams ir
atlikėjams ir toliau galios tokia pati draudimo įmokų tvarka kaip iki šiol.
Tokie asmenys 38,7 proc. dydžio įmokas valstybei moka tik nuo pusės gautų
pajamų.
Mažės peno sielai
Menininkai perspėja: 15 proc. išaugę mokesčiai autoriniams
atlyginimams reiškia viena – neturėdami iš ko daugiau mokėti, darbdaviai
atsisakys kamerinių renginių.
Iš Savivaldybės biudžeto išlaikomo Panevėžio muzikinio teatro
atlikėjai įdarbinti tik pagal darbo sutartis, tačiau, pasak įstaigos
direktoriaus Vidmanto Kapučinsko, mokestiniai pasikeitimai ir jiems kirs per
kišenę.
„Mūsų atlikėjams už papildomus darbus sumokama pagal autorines
sutartis. Kadangi neturėsime už ką susimokėti padidėjusių mokesčių, teks
atsisakyti solinių pasirodymų dvaruose, bibliotekose, galerijose. Nukentės
žiūrovas ir klausytojas. Kokie skaitymai, koncertai vykdavo kamerinėje
aplinkoje!
Branginti bilietus būtų neprotinga, kultūros gerbėjai pinigais
nesišvaisto, daugiau nėra iš ko užsidirbti, kad būtų galima sumokėti išaugusius
mokesčius. Vadinasi, arba turėsiu gudrauti ir autorines sutartis sudaryti kitų
vardais, arba ko nors atsisakyti“, – teigė V.Kapučinskas.
Anot teatro vadovo, tokia valstybės politika gena kūrėjus iš
Lietuvos.
Jo teigimu, jau dabar, nepajėgdami už studijas Muzikos
akademijoje per metus susimokėti keliolikos tūkstančių litų, jaunieji talentai
meno paslapčių mokosi užsienio aukštosiose.
„Gal kam atrodo, kad Lietuvoje menininkai gerai gyvena, o iš
tiesų uždarbis „į rankas“ – 1500 litų. Kas už tiek norės groti ar dainuoti, o
jei dar ir kone pusė honoraro atsiskaičiuos valstybė?“ – stebisi V.Kapučinskas.
Pučiamųjų orkestro „Panevėžio garsas“ direktorė Zita Bareikienė
įsitikinusi, kad padidėjus mokesčiams bus beviltiška prisikviesti pagal darbo
sutartis dirbančius atlikėjus papildomai padirbėti – pagroti, padainuoti ar
vesti renginį.
„Jei ketinome sumokėti atlikėjui 1000 litų honorarą, prašysime
tą patį darbą atlikti už 500 litų. Jei nesutiks, pati Kalėdų Seneliu
persirengsiu ir eisiu vesti renginių.
Beviltiška rasti atlikėją, nesusaistytą darbo sutartimi, kuriam
negaliotų naujoji mokesčių tvarka. Aš bent tokio nežinau nė vieno. Paprastai jie
visi dirba dviejose ar trijose darbovietėse“, – pažymi Z.Bareikienė.
Žurnalistai verčiami verslininkais
Būdų, kaip išvengti išaugusios mokesčių naštos, ieško
žiniasklaida, smukus reklamos rinkai atsidūrusi nuostolių akivare. Lietuvos
žurnalistų sąjunga (LŽS) perspėjo Valstybinę darbo inspekciją, Valstybinę
mokesčių inspekciją, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją apie naują
tendenciją žiniasklaidoje – žurnalistus, darbdavių verčiamus tapti fiktyviais
verslininkais.
„Pastaruoju metu vis dažniau žurnalistai praneša sąjungai apie
atvejus, kai darbdavys siūlo savanoriškai nutraukti darbo sutartis ir dirbti
išsiėmus verslo liudijimą. Taip darbdaviai siekia sutaupyti savo dalį pavaldinių
sąskaita“, – teigė LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius.
LŽS dar 2006-aisiais siekė, kad honorarai būtų apmokestinti ir
autoriai gautų tokias pat socialines garantijas, kaip dirbantieji pagal darbo
sutartis.
„Mus liūdina, kad tokie sprendimai priimti ekonominio sunkmečio
pradžioje, kai žiniasklaidos priemonių pajamos krito kai kur net iki 50 proc.
Toms, kurios iki krizės su darbuotojais buvo sudariusios darbo
sutartis, dabar išgyventi lengviau. Tačiau ten, kur žurnalistai dirba pagal
autorines, dabar tikrai sunku“, – įsitikinęs D.Radzevičius.
Išeitį, kaip susilpninti kasmet augančių mokesčių smūgius,
surado sportininkai. „Techaso“ krepšinio klubo prezidento R.Miladausko teigimu,
Lietuvoje sunku būtų rasti sportininką, atlygį gaunantį pagal darbo sutartį.
„Toks variantas, kai valstybei sumokama 37,5 proc. nuo pusės
gaunamų pajamų, klubams priimtiniausias.
Žinoma, tokį sprendimą diktuoja mokestinė našta. Sportininkai
vis tiek lieka socialiai apdrausti, o jų atlyginimai tikrai didesni nei
vidutinis darbo užmokestis, todėl nemanau, kad jų pensija bus mažesnė nei
daugelio dirbančiųjų“, – svarstė R.Miladauskas.
Ūkininkai jaučiasi antrarūšiais
Augant mokesčiams socialinės teisybės tvirtina neįžvelgiantys
ūkininkai. Nuo sausio 1-osios „Sodra“ ir nuo jų gaunamų pajamų atsirieks didesnį
kąsnį. Tiesa, kiek mažesnį nei nuo menininkų honorarų.
Kiek ūkininkai mokės valstybei, priklausys nuo jų ūkių
ekonominio įvertinimo ir gaunamų pajamų. Jei ūkis įvertintas nuo 4 iki 14
europinio dydžio vienetų, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų, ūkininkas kas
mėnesį „Sodrai“ mokės 300 litų, tai yra 37,5 proc. minimalios mėnesinės algos –
800 litų.
Mokestis neprivalomas ūkininkams, gaunantiems senatvės,
negalios ar šalpos pensijas.
Ūkio, įvertinto daugiau nei 14 europinio dydžio vienetų,
šeimininkas „Sodrai“ mokės 37,5 proc. deklaruotų pajamų įmokas, tačiau ne
mažesnių nei nuo 800 litų ir ne didesnių nei nuo 1170 litų per mėnesį.
Jei ūkininkui kartą per metus deklaravus pajamas paaiškės, kad
jis mokėjo mokesčius nuo mažesnės nei priklausė sumos, skirtumą reikės
primokėti.
Didžiausio Panevėžio rajone pieno ūkio savininko Laisvūno
Valikonio teigimu, nors ūkininkams teks mokėti tokius pačius mokesčius, kaip ir
kitiems darbuotojams, jie vis tiek bus palikti už borto.
„Nors ir 55 proc. įmokų „Sodrai“ mokėtume, vis tiek valdžiai
liktume antrarūšiais. Ūkininkas, jos nuomone, gali mokėti mokesčius, bet negali
sirgti.
Nedarbingumo pažymėjimas žemdirbiui neapmokamas, nors atgulus į
lovą ir darbai stoja, ir papildomų išlaidų atsiranda, tenka talką samdyti.
Nesinori nė galvoti, kas lauktų, jei tektų ilgesniam laikui į
ligoninę atgulti“, – piktinosi L.Valikonis.
Ūkininkui tik juokas ima iš socialinės apsaugos ir darbo
ministro viešų pažadų, esą didėjant įmokoms „Sodrai“ atitinkamai didės ir
pensijos bei motinystės pašalpos.
„Tie pažadai – iki kitos ekonominės krizės. Ateis sunkmetis, ir
užsidirbtas pensijas atims“, – valdžia netiki ūkininkas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
P. Luko nuotr. Atsiskaitys. Išaugusią mokesčių
naštą skaudžiausiai turėtų pajusti menininkai – už kiekvieną papildomą darbą
honorarą gaunantys talentai „Sodrai“ turės atiduoti kone pusę atlygio.
