Trūksta atsakomybės
Po ilgų diskusijų vakar Seimo plenariniame posėdyje buvo
pritarta Vartojimo kredito įstatymo projektui. Prie jo svarstymo daugiau nei po
metų sugrįžę seimūnai sutarė kone vieningai: už vartojimo kreditavimo sąlygų
sugriežtinimą balsavo 74 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 11.
Tuo įstatymu numatoma reguliuoti vartojimo kreditus, kurių
dydžiai yra ne didesni kaip 75 tūkstančiai eurų ir jei teikiant tokį kreditą
nėra įkeičiamas turtas.
Dauguma Seimo narių pasiryžo užtikrinti didesnę vartotojų
teisių apsaugą vartojimo kredito teikimo paslaugų srityje, atsižvelgdami į tai,
kad pastaruoju metu sparčiai plinta kreditus teikiančių bendrovių veikla,
daugėja jų teikiamų paslaugų. Sutarta, kad dauguma bendrovių neatsakingu darbu
menkina bankininkystės reputaciją ir bankų sistemos reikšmę visuomenei.
Įstatymas turėtų pažaboti įvairius vartojimo kreditus –
ilgalaikius ir trumpalaikius – suteikiančias įmones. Seimūnai siekia, kad
kreditų, ypač greitųjų, davėjai ir gavėjai už savo veiklą prisiimtų atitinkamą
atsakomybę.
Dėl to atkreiptas dėmesys į aiškų besiskolinančių gyventojų
informavimą apie vartojimo kreditų teikimo sąlygas bei įsipareigojimus. Posėdyje
sutarta, kad kur kas atsakingiau pinigų skolintojai turėtų įvertinti klientų
mokumą.
Seimo nariai pritarė kredito gavėjo teisei nutraukti sutartį ir
grąžinti pasiskolintą sumą anksčiau – per 14 dienų iš esmės be rimtesnių
pasekmių, jokių kompensacijų ar baudų.
Duomenų nenuslėptų
Įstatymo projekte taip pat numatyta, kad teisę verstis
vartojimo kredito teikimo veikla galės tik juridiniai asmenys, kurie pateiks
informaciją Vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir bus įrašyti į viešąjį
vartojimo kredito davėjų sąrašą. Politikai akcentavo, kad teisės verstis
vartojimo kredito teikimo veikla fiziniai asmenys neturi.
Įstatymo projektui pritarę Seimo nariai tvirtino siekiantys
kredito davėjus įpareigoti suteikti maksimalią informaciją klientui per protingą
terminą – kad kredito gavėjas galėtų atsakingai priimti sprendimus, palyginti
visas galimybes ir pasirinkti jam tinkamą vartojimo kredito rūšį. Įstatymu taip
pat būtų įtvirtinta kredito davėjų pareiga atsakingai vertinti kredito gavėjų
galimybes tokius kreditus gauti.
Politikai Vartojimo kredito įstatymu užsimojo sugriežtinti ir
vartojimo kreditavimo reklamos sąlygas. Dabar pinigų skolintojams pakanka
nurodyti tiktai palūkanų normas. Tačiau nuo kitų metų pavasario kreditų
dalytojams gali tekti klientams nurodyti ir kitus duomenis apie siūlomas
sudaryti vartojimo kredito sutartis bei visus numatytus mokėjimus.
Priėmus įstatymą, klientams įmonės turėtų pateikti praktiškai
vienodas sutartis, kad galima būtų be jokių kliūčių palyginti kredito gavimo ir
grąžinimo sąlygas.
Įstatyme numatoma ir ginčų nagrinėjimo tvarka. Ginčus nagrinėti
ir tam tikrus sprendimus priimti būtų pavesta Vartotojų teisių apsaugos
tarnybai, jei jie nebus skundžiami teismui. Seimui pritarus, įstatymas turėtų
įsigalioti nuo kitų metų balandžio.
Reikalinga kontrolė
Projektą pristatęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto
pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas teigė, kad dėl vartojimo kreditų
kontroliavimo sugriežtinimo sulaukta ypač daug pasiūlymų – vien komiteto išvada
yra 190 puslapių.
„Pritarta sugriežti vartojimo kreditų reklamos ir informacijos
pateikimo reikalavimus. Sutarėme, kad pinigus skolinti gali tik juridiniai
asmenys, o sutartimi nepatenkintas klientas pasiskolintą sumą be jokių baudų ir
kompensacijų gali grąžinti per dvi savaites. Tokia tvarka turėtų galioti ir
ilgojo, ir greitojo vartojimo kreditus suteikiančioms įmonėms“, – sakė
J.Sabatauskas.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis
Glaveckas pabrėžė, kad ypač reikalinga griežtesnė greitųjų vartojimo kreditų
kontrolė, kuri vykdoma kitose Europos Sąjungos šalyse. Esą nėra jokių finansinių
kliūčių, griežtesni reikalavimai įsigaliotų jau nuo kitų metų.
„Vartojimo kreditų yra net 18 rūšių – kortelės, lizingai,
greitieji ir kiti. Tačiau ne visų dydžiai ir įtaka reguliuojama. Būtina įvesti
griežtesnę tvarką“, – sakė K.Glaveckas.
Jam pritarė ir Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius:
„Buvau pateikęs dar griežtesnes Vartojimo kredito įstatymo pataisas, nes teko
susipažinti su vartojimo kreditų dalinimu SMS būdu Estijoje. Galiu užtikrinti,
kad šeimoms, neapskaičiavusioms tikslios kredito kainos, gali baigtis liūdnai.
Todėl pasigendu aiškios kreditus dalijančių įmonių kontrolės: klientas turėtų
žinoti, koks yra skolinančios įmonės paskolų portfelis, įstatinis kapitalas,
vidutinė palūkanų norma, kiek yra negrąžintų paskolų.“
Lupikauja
Seimo Europos reikalų komiteto narė Agnė Zuokienė kreditus
dalijančias įmones be jokių užuolankų išvadino grobuoniškomis sąlygomis
dirbančiais lupikautojais. Esą tą įrodo daugybė skaudžių kreditus pasiėmusių
gyventojų istorijų.
„Pasiūlymai dėl Vartojimo kredito įstatymo pateikti daugiau nei
prieš metus. Per tą laiką, kol laukta, grobuoniškomis sąlygomis dirbdami kreditų
teikėjai užgrobė apie 55 milijonus litų. Daugybė žmonių pateko į jų žabangas.
Tai yra tikras lupikavimas. Sunku patikėti, kad toks verslas iki šiol
nereguliuojamas, kad Civilinis kodeksas reglamentuoja tik skolinimąsi nuo
tūkstančio litų“, – tikino seimūnė.
Tačiau net ir po karštų diskusijų kolegos nepritarė A.Zuokienės
siūlymui drausti greituosius kreditus išduoti naktį ir nuotolinėmis priemonėmis,
pavyzdžiui, SMS. Tačiau Europos reikalų komiteto narei pavyko įtikinti posėdžio
dalyvius, jog vartojimo kredito palūkanos per metus neturėtų viršyti 250
procentų.
„Tokiu atveju pailgėtų skolinimo terminas, greituosius
vartojimo kreditus dalijančioms įmonėms nebeapsimokėtų skolinti 50 litų. Iki
šiol daugybė žmonių pateko į bėdą, nes metinės palūkanos yra tiesiog nerealios –
net iki keliasdešimties tūkstančių procentų. Be to, šimtus litų kreditų
vartotojams kainuoja pradelstos mokėjimo dienos, gauti apie įsiskolinimą
pranešantys laiškai ir kiti nekontroliuojami dalykai“, – kalbėjo A.Zuokienė.
Vertinimai – iškreipti
„Sekundės“ kalbinta Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų
asociacijos (LSVKA) direktorė Kristina Nemaniūtė patikino, kad ne tik politikai
ar gyventojai laukia Vartojimo kredito įstatymo. Esą ir patys verslininkai
suinteresuoti jo priėmimu. Tačiau kai kurios seimūnų pasiūlytos sąlygos kreditus
teikiančias įmones tiesiog šokiravo.
„Mūsų asociacijos nariai ir politikai ta tema daug diskutavo.
Visi sutariame, kad įstatymas ir mums reikalingas dėl tam tikro aiškumo,
apibrėžtumo. Tačiau pasiūlymas dėl metinės palūkanų normos apribojimo iki 250
procentų iš Lietuvos rinkos eliminuoja praktiškai visus smulkiųjų vartojimo
kreditų teikėjus. Juk visai rinkai neįmanoma taikyti vienodų sąlygų, kaip
neįmanoma visiems apmauti vienodus batus.
Pavyzdžiui, kitose šalyse rinka yra segmentuota – atsižvelgiama
į kredito dydį, jo suteikimo terminą, rūšį ir pagal tai taikomi įvairūs
reikalavimai ar apribojimai. Pas mus taip pat yra visokiausių kreditų rūšių,
kurių palūkanos nustatomos atsižvelgiant į mokesčius. Negalime taip iškreiptai –
vienodai vertinti 100 litų ir 100 tūkstančių litų kredito“, – kalbėjo
K.Nemaniūtė.
Veda į bankrotą
LSVKA direktorės tikinimu, ES šalyse kreditu laikoma suma,
viršijanti 200 eurų. Pasak jos, teisinga, kad iki šiol ir Lietuvoje kredito iki
1000 litų nereglamentuoja joks įstatymas.
„Netiesa, kad smulkiųjų kreditų teikėjai yra nekontroliuojami.
Juk mus prižiūri Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Mokesčių
inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Manau, bus tik blogiau, jei
atsiskaityti privalėsime, būsime apriboti jau nuo vieno lito. Tokiu atveju
tiesiog bankrutuosime. Tuomet į biudžetą nesuplauks daugybė mokesčių ir padaugės
nelegalių skolintojų, kurių jau dabar yra apstu“, – sakė K.Nemaniūtė.
Pašnekovė pabrėžė, kad nederėtų painioti greitojo vartojimo ir
kitų rūšių ilgalaikių kreditų ir jų suvienodinti. Pasak jos, įvertinus įvairias
sąlygas ir situacijas, natūralu, kad greitųjų kreditų metinė palūkanų norma
siekia kelis šimtus ar tūkstančius procentų.
„Nesudėtinga suprasti, kad niekas nenorėtų skolinti 100 litų ir
už tai po metų gauti keliasdešimčia litų daugiau. Greitasis kreditas yra
trumpalaikė paskola, pagelbėjanti žmonėms tam tikrais nenumatytais atvejais.
Įprastai ją prašoma grąžinti per savaitę ar dvi. Tarkim, 100 litų pasiskolinęs
klientas po savaitės atiduoda 110. Nežinau, kaip pasklido tokia neteisinga
informacija, kad dėl 5 litų kredito per metus išaugo daugiau nei tūkstančio litų
skola. Jei klientas negali skolos grąžinti, paprastai jo prašoma per ilgesnį
terminą atsiskaityti dalimis. Todėl dėl smulkiųjų vartojimo kreditų teikėjų
vartotojų teisių kontrolieriams buvo pasiskųsta porą kartų“, – tvirtino
K.Nemaniūtė.
Justė BRIEDYTĖ
A. Repšio nuotr. Apribotų savivalę. Politikai
pritarta Vartojimo kredito įstatymo projektui, kuris piniginių paskolų dalytojus
suvaržytų gana griežtais reikalavimais ir apribojimais.
