Suolai ištuštėjo
Mokyklų aukso amžius – jau istorija. Pedagogines studijas baigusiam jaunimui teliks klausytis ne vieną dešimtmetį mokykloje skaičiuojančių kolegų pasakojimų apie turėtus didžiulius krūvius ir sočią pedagogo duoną.
Mokinių mažėjimo tendencija mokytojus varo į neviltį – pastaruosius šešerius metus Panevėžys kasmet netenka vidutiniškai 1042 mokinių. Tiek užtektų vienai vidurinei. Dar prieš gerą dešimtmetį vargu ar kas būtų galėjęs patikėti, kad miesto mokykloje mokysis vos per 300 vaikų. 2008-aisiais net vienuolika iš 21-os perpildytos Panevėžio mokyklos darbavosi dviem pamainomis. Po pietų į suolus susėsdavo kone 4000 panevėžiečių. Pedagogus šimtais skaičiavusių švietimo įstaigų vadovai nerdavosi iš kailio bandydami prisikviesti dirbti mokytojus.
Tie patys direktoriai dabar laužo galvas, kaip pranešti pavaldiniams apie gresiantį atleidimą. Nuo 2007-ųjų kasmet Panevėžyje darbo netenka daugiau nei pusė šimto pedagogų.
Išvengusieji bedarbio duonos irgi pernelyg nedžiūgauja – dar praėjusiais mokslo metais per savaitę dirbdavę daugiau nei 30 val. šiemet tenkinasi vidutiniškai 25-iomis ir 500 litų ar net daugiau kritusiu atlyginimu.
Direktoriai neslepia: atleidimams pabaigos dar nematyti, o pasilikusiesiems mokyklose kitąmet ir darbo, ir pinigų dar mažės.
Metė gelbėjimosi ratą
Jau nuo rugsėjo Panevėžyje nebeliks nė vienos vidurinės mokyklos. Sovietmečiu sukurtus gigantus keičia naujas švietimo tinklas: šešios gimnazijos, keturiolika pagrindinių ir viena pradinė mokykla.
„Pertvarkos reikėjo, kad išlaikytume kiek įmanoma daugiau švietimo įstaigų ir pedagogų. Nors kasmet netenkame tiek vaikų, kiek užtektų vienai mokyklai, uždaryta vienintelė „Gabijos” pagrindinė”, – „Sekundei” teigė miesto Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas Eugenijus Kuchalskis.
2004-aisiais, kai švietimo specialistai ėmėsi dėlioti bendrojo lavinimo mokyklų žemėlapį, jose mokėsi 20500 vaikų. Šiais mokslo metais į mokyklinius suolus susėdo 14 tūkst. Prognozuojama, kad rugsėjį Panevėžio mokyklos sulauks dar 1000 vaikų mažiau.
E.Kuchalskio nuomone, mažėjant besimokančiųjų nepavyks išvengti dar vienos švietimo įstaigoms skausmingos reorganizacijos: dešimtmečių virsmo aštuonmetėmis.
„Panevėžyje nėra tiek mokinių, kad 9–10 klasių vaikų užtektų ir pagrindinėms, ir gimnazijoms. Laikas turi keisti ir pačių gimnazijų požiūrį į mokinį. Gimnazija – švietimo įstaiga, teikianti vidurinį išsilavinimą, todėl ji turi būti prieinama ne tik gabiems moksleiviams. Jose turi užtekti vietų visiems, galvojantiems apie vidurinį ugdymą”, – įsitikinęs E.Kuchalskis.
Švietimo specialistai skaičiuoja, kad 2007-aisiais Panevėžyje gimė tiek vaikų, jog 2014–2015 m. į mokyklas pirmokų ateis tiek pat, kiek išeis abiturientų. Tačiau E.Kuchalskis pripažįsta tokias prognozes vertinantis gana atsargiai.
„Kaip apskaičiuoti, kiek per tą laiką panevėžiečių emigruos, persikels į kitą miestą?” – pažymi švietimo skyriaus atstovas.
Iš elitinių – eilinės
Kad iš vidurinių dešimtmetėmis tapusioms mokykloms nebus lemta ilgai išsilaikyti, įsitikinęs Panevėžio bendrojo lavinimo mokyklų direktorių asociacijos vadovas, „Žemynos” mokyklos direktorius Romualdas Grilauskas.
„Vaikų į Panevėžį iš niekur neatsivešim. Švietimo tinklo pertvarka baigiama kitąmet, bet laikas vėl galvoti apie kiekvienos mokyklos perspektyvas. Dešimtmečių neturėtų likti, tik aštuonmetės: kai nebus vaikų, Savivaldybei teks finansuoti pustuščius pastatus”, – mano R.Grilauskas. Pasak jo, baigėsi ir gimnazijų, kaip elitinių mokyklų, era. Mažėjant mokinių ir joms teks persiorientuoti į eilines švietimo įstaigas, duris atveriančias visiems.
Plačiau skaitykite 2010 m. gruodžio 18 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A. Repšio nuotr. Perspektyvos. Net prestižinėmis laikomos
mokyklos, konkuruodamos dėl mokinių, ateityje duris atvers ne vien
gabiausiesiems.
