„Sekundė“ šiame numeryje publikuoja paskutinį rubrikos „SOS:
šeima“ straipsnį. Šį kartą gvildename skirtingų tautybių, kultūrų, rasių atstovų
santuokų pliusus ir minusius.
Mes, lietuviai, jau seniai nebesame sėslūs, uždari. Savo
gyvenimo būdu vis labiau panėšėjame į vakariečius.
Tačiau kad ir kokie dideli pokyčiai įvyko ir vyksta mūsų
gyvenime, vienas dalykas nekinta. Mums ir toliau šeimos tema lieka viena
aktualiausių. Tai patvirtino gausūs skaitytojų atsiliepimai į publikacijas apie
šeimų socialines, ekonomines, psichologines problemas, apie vyro ir moters, tėvų
ir vaikų santykius.
Straipsniuose nesiūlėme problemų sprendimo receptų,
nevertinome, neteisėme. Per konkrečių žmonių gyvenimo istorijas ir patirtį,
pasitelkę specialistus, mėginome suprasti, kas ir kodėl vyksta mūsų šeimose, dėl
ko mums skauda, kas mus džiugina.
Kartu su jumis, skaitytojai, mėginome ieškoti atsakymų į šiuos
klausimus, atrasti galimą kelią iš tokių aklaviečių, kaip skyrybos, artimojo
netektis ar pykčiai ir šeimos narių neapykanta.
Tikimės, kad ne vieną paskatinome ką nors keisti šeimos
santykiuose, nukreipėme, kur ieškoti siūlo galo, kad būtų išvyniotas problemų
kamuolys.
Malonu, kad jūs ne tik aktyviai diskutavote šeimos klausimai,
bet ir pildėte anketas apie šeimos modelio kaitą ir jos pasekmes, dabartinės
šeimos vertybes ir prioritetus.
Atsakymus atsiuntė 100 žmonių. Įdomu, kad net 93 procentai
respondentų buvo vedę arba ištekėjusios, turintys bent po vieną vaiką.
Jūsų atsakymai dar kartą patvirtino, kad psichologai teisūs,
sakydami, jog vaikai į savo šeimas perkelia tėvų namuose vyravusius santykius.
Jeigu tėvų šeimoje buvo sutarimas ir supratimas, dažniausiai sėkmingos būna ir
vaikų santuokos. Tačiau žmonės neįsisąmonina: kaip jie dabar elgiasi savo
šeimoje, taip ateityje elgsis ir jų vaikai.
Pastebėjome, kad gerais tarpusavio santykiais rečiau gali
pasigirti šeimos, gyvenančios kartu su kurio nors iš sutuoktinių tėvais.
Vis dar gajus modelis, kai vyras yra pagrindinis šeimos
maitintojas, o moteriai ant pečių gula buities darbai.
Nustebino, kad anketas užpildę skaitytojai nurodė, kad patarimo
svarbiu klausimu pirmiausia kreipiasi ne į žmoną ar vyrą, o į motiną, tėvą ar
draugus.
Paaiškėjo, kad net 70 procentų respondentų savo šeimose patyrė
fizinį ar psichologinį smurtą. Tarp moterų, kurios santykius šeimoje apibūdino
kaip gerus, buvo nemažai tokių, kurios patiria psichologinį ir ekonominį vyrų
smurtą.
Tačiau didžioji dalis atsakiusiųjų į klausimus kaip saugiausią
aplinką nurodė savo šeimą.
Redakcija
