Koreguoja mados tendencijas
Vis daugiau Lietuvos gyventojų spjauna į sunkmetį ir šiemet
kalėdinėms dovanoms pasiryžę pinigines praverti plačiau nei pernai, skelbia
sociologų atliktos paklausos. Tačiau optimizmu trykštančias prognozes paneigia
dovanų pardavėjai – iki didžiųjų metų švenčių nebelikus nė porai savaičių nuo
lentynų nešluojami nei papuošalai, nei suvenyrai.
Prekybininkai žada šiemet gana vargingą Kalėdų Senelio maišą. Į
jį daugiausia įkris per akcijas išpirktų ar vos kelis litus tekainuojančių
simbolinių dovanų.
Panevėžio centre įkurtos juvelyrinių prekių parduotuvės
„Žaliasis koralas“ darbuotojos džiaugiasi, jei iš dešimties pasižvalgyti
užsukusių klientų nors du įsigyja papuošalų.
„Nors ir praėjusieji metai buvo prastoki, bet šįmet dar
prasčiau. Žmonės ateina, pasižiūri ir, pasiguodę, kad neturi tiek pinigų, išeina
arba nusiperka vieną kitą smulkmenėlę“, – teigė parduotuvės atstovė Vanda
Šukienė.
Juvelyrai pastebi, kad ekonominė krizė pakoregavo ir mados
tendencijas. Prieš porą metų bene populiariausia kalėdinė dovana būdavo ne vieną
šimtinę kainuojantys aukso dirbiniai. Pastaruoju metu į madą sugrįžo gerokai
pigesni sidabriniai papuošalai.
Pasak V.Šukienės, šįmet pirkėjai sutinka už dovaną mokėti
vidutiniškai 50 litų.
Jos nuomone, kalėdinė prekyba apmirusi ne vien dėl sunkmečiu
sumenkusių pajamų, bet ir konkurentų naudojamų psichologinių triukų –
ieškantieji dovanų susivilioja siūlomomis iš pirmo žvilgsnio solidžiomis
nuolaidomis, nors galutinė gaminio kaina netgi didesnė nei akcijų
neskelbiančiose parduotuvėse.
Kalėdoms apsipirko rudenį
„Dorado“ parduotuvės administratorė Renė Oksaitė pažymi, kad
šįmet pirkėjai išsiskiria itin praktišku požiūriu į dovanas. Paklausiausi
kalėdiniai pirkiniai – nebrangūs akcijiniai indai: arbatiniai, dubenėliai.
Pardavėjus stebina šįmet vangus susidomėjimas dovanų čekiais. Iš paklausiausių
dovanų prekių sąrašo sunkmetis išstūmė ir brangokus papuošalus.
„Turtingieji Kalėdoms apsipirko dar lapkričio pradžioje, kai
parduotuvėje pasirodė naujausios šventinės prekės. Tuomet išpirko ir po kelis
šimtus litų kainuojančius vienetinius indus. Dabar perka labai nedaug ir už
mažesnes sumas – puodukus, dekoruotus Kalėdų Seneliu, ar taures už kelis litus,
nebrangius dubenis, svarbiausia, kad prekės kaina neviršytų 50 litų“, – tvirtina
R.Oksaitė.
Išskirtinių dovanų pardavėjams per dieną apsilankančius
pirkėjus skaičiuojant ant pirštų, kalėdinį bumą tvirtina jau pajutę didieji
prekybos centrai. Pasak „Rimi Lietuva“ atstovės ryšiams su visuomene Jovitos
Bagdonaitės, artėjant šventėms išaugęs buitinės technikos, žaislų pardavimas.
„Maximos“ parduotuvėse aktyviausia prieš Kalėdas knygų ir
žaislų prekyba.
Pasak prekybos tinklo įvaizdžio komunikacijos departamento
direktorės Linos Muižienės, manoma, kad šiemet dovanoms išleidžiamos sumos
neturėtų skirtis nuo pernykščių – vidutiniškai iki 50 litų vienai dovanai.
Seneliui reklamos nereikia
Kad dovanų maišas šįmet nebus nei pustuštis, nei skurdus,
viliasi ir pats Kalėdų Senelis. Raudonus kailinius prieš didžiąsias žiemos
šventes apsivelkantis Edvardas Lukšas kvietimų pas vaikus stoka nesiskundžia –
per savaitę sutaręs dėl devynių vizitų, nors atsiliepusiųjų į jo skelbimą buvo
ir daugiau.
„Man net reklamos beveik nereikia – užteko kartą skelbimą į
laikraštį įdėti“, – trina rankas E.Lukšas.
Kalėdų Senelio valandos įkainis – 100 litų, tačiau vyriškis
tikina dažniausiai nusileidžiantis besiderantiesiems. „Ar dovanos mano maiše bus
brangios, dar nežinau, bet jei žmonės randa 100 litų Kalėdų Seneliui, dovanoms,
manau, irgi nepagailės“, – įsitikinęs jau šį šeštadienį į pirmąjį iškvietimą
skubėsiantis senelis.
Skatina optimistinės kalbos
„Swedbanko“ Asmeninių finansų instituto užsakymu atlikto tyrimo
rezultatai rodo, kad planuojančiųjų šiemet šventiniams pirkiniams išleisti
daugiau nei pernai šoktelėjo net penkiskart. Tai yra optimistiškiausias
rezultatas per pastaruosius trejetą metų – dar pernai lietuviai išlaidas
dovanoms mažino bene labiausiai visoje Europoje.
Praėjusių metų lapkritį pasiryžusieji šventėms išleisti daugiau
nei užpernai tesudarė 2 proc. apklausos dalyvių. Šiemet labiau nei 20009-aisiais
išlaidauti perkant kalėdines dovanėles ar ruošiant šventinį stalą nusiteikę net
11 proc. apklaustųjų.
Banko Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovės Odetos
Bložienės nuomone, kalėdinėms dovanoms šiemet plačiau pinigines gyventojai
praverti pasiryžę ne dėl to, kad gyvena sočiau, bet veikiami optimistinių kalbų
apie besitraukiantį sunkmetį.
„Nors vidutinis darbo užmokestis per pastaruosius du ketvirčius
šiek tiek didėjo, realaus pajamų augimo, kuris leistų labiau padidinti šventines
išlaidas, gyventojai dar tikrai nejaučia.
Sprendimui dovanoms išleisti šiek tiek daugiau nei pernai
veikiausiai įtakos turi gerėjantys lūkesčiai dėl ateities, tai yra kalbos, kad
recesija baigiasi, kad auga bendras vidaus produktas“, – pažymi O.Bložienė.
Iš politikų ir ekonomikos ekspertų lūpų girdimos optimistinės
ateities prognozės, pasak O.Bložienės, žmones skatina šventėms išleisti atidėtus
pinigus.
Tačiau ekspertė pažymi, kad poreikis taupyti ir atsargumas
niekur nedingęs: tyrimo rezultatai rodo, kad dauguma Lietuvos gyventojų vis
dėlto linkę šventinių pirkinių biudžeto nekeisti, o jį mažinti planuoja kiek
daugiau nei trečdalis apklaustųjų. Pernai tokių buvo net 60 proc.
Tačiau 12 proc. apklausos dalyvių Kalėdas ir Naujuosius šiemet
švęs skurdžiai – tiek žmonių šventiniams pirkiniams neišgali išleisti nė lito.
Lietuviai planuoti neišmoko
Apklausų rezultatai rodo, kad keturi iš dešimties gyventojų
Kalėdoms perka praktiškas dovanas, tačiau iš anksto jomis pasirūpina tik kas
septintas.
Praktiškumas renkant dovaną ypač ryškus vyresnio amžiaus
gyventojų grupėje. Tokioms dovanoms pirmenybę teikia vyresni nei 46-erių
gyventojai, taip pat sukūrusieji šeimas, įgijusieji aukštesnį išsilavinimą bei
gaunantieji didesnes pajamas. Jaunimas iki 25-erių metų linkęs pirkti
spontaniškai ir idėjų dovanoms ieško atėjęs į parduotuvę.
Plačiau skaitykite 2010 m. gruodžio 15 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A. Repšio nuotr. Švęs kaip reikiant. Apklausos
rodo, kad planuojančiųjų šiemet šventiniams pirkiniams išleisti daugiau nei
pernai padaugėjo net penkiskart. Tai yra optimistiškiausias rezultatas per
pastaruosius trejetą metų.
