Tapo madinga
Tik beširdis žmogus pagailėtų aukoti vargstančiajam ar
ligoniui. Net moksliškai įrodyta, kad sušelpusysis kitą pasijunta laimingesnis.
Vis dėlto ar sąžininga ir etiška, kai verslininkai labdaros akcijomis siekia
reklamos? Tokių ypač prieš Kalėdas pridygsta lyg grybų po lietaus. Labdaringos
užmačios tapo kone populiariausia viešųjų ryšių strategija. Jau nuo lapkričio
mėnesio gyventojams televizijoje, spaudoje ar internete įkyriai primenama, kad
artėja gerumo ir atjautos laikotarpis. Per jį doram krikščioniui būtina paaukoti
– padėti ligoniui, skurstančiam, skriaudžiamam, pamirštam žmogui.
Įvairūs prekybos centrai, bendrovės ar įmonės visa gerkle
plyšauja, kad tą galima padaryti įsigijus tam tikrą prekę, produktą ar paslaugą,
ir atitinkama suma bus pervesta į aukos laukiančiųjų sąskaitą. Vienas kitą
pranokti siekiantys verslininkai renkasi socialiai pažeidžiamiausius –
našlaičius, sergančius vaikučius, onkologinius ligonius ar vienišus senukus.
Tiek pelno, tiek nepelno siekiančių labdaringų akcijų
organizatoriai tikina, kad garsiai daryti gerus darbus tapo madinga. O tyliai iš
savos kišenės ištraukti kokį tūkstantėlį – ne.
Dėl skurstančiųjų
Verslo įvaizdžio specialistai tikina, kad paramos akcijos yra
naudingos visiems jų dalyviams: savu vardu ir galimybėmis leidžiantys
pasinaudoti verslininkai gauna pelną garantuojančią reklamą, aukų laukiantys
akcijų organizatoriai surenka daug daugiau pinigų, o gyventojai sulaukia progos
paaukoti.
Prie vienos iš daugelio kalėdinių labdaringų akcijų kviečia
prisidėti prekybos tinklas „Iki“. „Sekundės“ kalbintas jo atstovas spaudai
Valdas Lopeta informavo, kad antrus metus vykstanti akcija „Padovanok Kalėdų
stebuklą“ šįmet tapo dar populiaresnė – aprėpė ir gausią interneto bendruomenę.
Kiekvienas žmogus specialų „Iki“ akcijos skydelį arba nuorodą gali įdėti
turimoje svetainėje, tinklaraštyje ar socialinio tinklalapio „Facebook“ anketoje
– už kiekvieną nuorodos paspaudimą „Iki“ automatiškai skiria po 5 centus į
specialų akcijos fondą. Taip dovanėlėms jau surinkta daugiau nei 16 tūkstančių
litų.
Be to, nuo gruodžio 1-osios iki labdaringos akcijos pabaigos
„Iki“ klientai kviečiami pirkti įvairius žaisliukus ir juos įmesti į
parduotuvėse įrengtas specialias dėžes. Tas dovanėles akcijos partneris „Maisto
bankas“ išdalins skurstantiems vaikams.
„Niekam ne paslaptis, kad sunkmečiu vargingai gyvenančių šeimų
padaugėjo. Yra daugybė tėvų, kurie pinigus išleidžia tik būtiniausioms reikmėms,
o kalėdinėms dovanėlėms atžaloms lėšų nebelieka. Todėl ir nusprendėme
organizuoti tokią akciją – norime atkreipti dėmesį į pamirštus, vargingai
gyvenančių šeimų narius“, – teigė V.Lopeta.
Verslo dalis
„Iki“ atstovas spaudai nesutiko, kad kalėdinė labdaros akcija
yra reklaminė. Esą ji surengta ne todėl, kad gaila pinigų ištraukti iš „savos“
kišenės – „Iki“ norėjo gerais darbais užkrėsti gyventojus. „Kaip tik akcija
„Padovanok Kalėdų stebuklą“ „Iki“ ne save reklamuoja. Juk nemažai lėšų jai ir
patys skiriame. Kalėdine akcija norėjome įtraukti, paskatinti geriems darbams
visuomenę. Be to, „Iki“ labdarai aukoja visus metus. Pavyzdžiui, „Maisto bankui“
atiduodami maisto produktai, kurių galiojimas baigiasi. Taip jie atsiduria ne
šiukšlių dėžėse, o pas tuos, kuriems yra labai reikalingi“, – kalbėjo
pašnekovas. Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjungos pirmininkė Jolanta
Gužaitė-Kvintus patikino, kad socialinė parama tapo natūralia verslo dalimi, o
reklama per socialines akcijas turi didžiulį poveikį.
„Sutinku – tokiomis akcijomis užgaunama jautriausia visuomenės
styga. Tačiau tai daroma ne tik komerciniais tikslais – daugybė verslininkų taip
pat nori ką nors gero padaryti. O padėti jie gali per visuomenę, su ja
bendraudami. Juk įprastai nepelno, savanoriškoms, labdaringoms organizacijoms
žmonių pagalbos sulaukti sunkiau, nes tam trūksta lėšų ir atitinkamų žinių.
Verslas labdarai atveria vartus. Svarbiausia, kad verslininkai tai darytų
nuoširdžiai“, – kalbėjo Jolanta Gužaitė-Kvintus.
Svarbiausia – skaidrumas
J.Gužaitės-Kvintus teigimu, nereikėtų stebėtis, kad labdaros
akcijas organizuojantys verslininkai siūlo pirkti savą produktą – gerai
išreklamuota prekė yra paklausesnė, todėl ir daugiau aukų surenkama. Esą
Vakaruose tokios akcijos jau įprastos.
„Verslininkų organizuojamos labdaringos akcijos yra ir patiems
žmonėms naudingos. Iš patirties žinau, kad daug gyventojų nori aukoti. Tačiau
visi skuba, retas eina kaimyno paklausti, ar jam ko reikia. Geriau, kai yra
galimybė susivienyti. Svarbiausia, kad labdaros akcijas remiantys verslininkai
būtų sąžiningi, viskas vyktų skaidriai. Būtina viešai skelbti, kiek surinkta ir
kiek kam atiduota“, – patikino Lietuvos ryšių su visuomene specialistų
atstovė.
Kad ne visoms labdaringos akcijoms pakanka skaidrumo, pripažino
ir Maltos ordino fondų paieškos direktorė Renata Gaidienė. Jos tikinimu, verslą
būtina įtraukti į paramos akcijas, būtina bendradarbiauti ir dalintis įvaizdžiu,
tačiau – sąžiningai.
„Skatinam verslininkus bendradarbiauti ir sveikinam sutikusius.
Tačiau partnerius renkamės kruopščiai. Turime vieni kitiems padėti. Pavyzdžiui,
taip dirbome su LNK. Jų transliuotas paramos koncertas „Mums reikia tavęs“ –
brangus renginys, už jį nieko nemokėjome. Vadinasi, žmonių paaukotos lėšos buvo
skirtos tam, kam ir skelbėme. Tikrai nebūtina gerų darbų daryti tyliai, apie
juos turi visuomenė išgirsti. Be abejo, ir ataskaita apie paaukotų pinigų
išdalijimą turi būti skaidri. Atsiskaityti mes tikrai stengiamės, tik galbūt ne
visuomet tai pavyksta“, – kalbėjo R.Gaidienė.
Aukoja ir tyliai
Komunikacijos konsultantų įmonės „Integrity PR“ direktorė Daiva
Lialytė pripažino, kad prieš Kalėdas kai kurios įmonės iš tiesų spekuliuoja
gerumo akcijomis. Tačiau nuo to niekas nenukenčia: „Nenuslėpsi – kas daro gera,
tas nori būti išgirstas. Išeina, kad ir vilkas sotus lieka, ir avis sveika – ir
verslininkai pasireklamuoja, ir jų surinktos lėšos pasiekia vargstančiuosius.
Todėl ir nesinori tyliai iš savo sąskaitos aukoti. Tik nereikėtų labdaringomis
akcijomis piktnaudžiauti. Juk ne tik prieš Kalėdas galima šelpti – nuolat, visus
metus tą reikėtų daryti. Tada ir nuoširdumu lengviau būtų patikėti. Daryti gerus
darbus mes dar mokomės. Galbūt tokie procesai plėsis, taps natūralesni, niekas
nieko blogo nebeįžvelgs.“ Panevėžio vyskupijos „Carito“ direktoriaus pavaduotoja
Gražina Kacevičienė patikino, kad tyli, nuoširdi labdara tikrai egzistuoja. Per
penkiolikos metų praktiką moteris įsitikino, kad nuoširdžiausiai pagalbos ranką
ištiesia ne verslininkai, o vadinamoji vidurinė klasė. Arba tie, kurie patys
kažkada patyrė skurdą.
„Dirbant „Carite“ neteko susidurti su tokiais žmonėmis, kurie
už labdarą norėtų reklamos. Beje, vargstantiesiems dažniausiai padėti nori
panašaus likimo žmonės. Pavyzdžiui, ateina keli pinigėlius susidėję pensininkai
ir prašo juos perduoti kokiam vienišam skurstančiam senoliui. Pačius gražiausius
darbus atlieka iš skurdo išsivadavę žmonės. Verslininkai mums aukoja daug
rečiau. Ir patys prašo, kad jų pavardžių neskelbtume, nori likti nežinomi. Todėl
tikrai egzistuoja nuoširdi, tyli labdara be išsireklamavimo, ji mūsų visuomenėje
tiesiog atgimsta“, – tikino „Carito“ atstovė.
Justė BRIEDYTĖ
A. Repšio nuotr. Nauda moralinė. Prekybos
tinklo „Iki“ atstovas V.Lopeta patikino, kad kalėdine labdaros akcija siekiama
ne reklamos, o padėti vargstančių šeimų vaikams.
