Turguje bręsta maištas

Kalėdinė valdžios dovanėlė


Mėsa ir įvairiais žemės ūkio produktais turguje prekiaujantiems
gyventojams valdžia paruošė kalėdinę „dovanėlę“. Apie ją sužinoję prekeiviai
žagtelėjo iš pasipiktinimo ir ėmė mojuoti kumščiais.


Prekiautojus įsiutinęs siurprizas – sprendimas turguje įvesti
kasos aparatus. Turgaus prekeiviai rengiasi visuotiniam piketui prie Vyriausybės
ir Seimo.


„Klausimo, ar reikia kasos aparatų, manau, nebėra – dabar
reikia spręsti, kaip tai padaryti“, – žibalo į ugnį įpylė Vyriausybės vadovas
Andrius Kubilius.


Siūloma, kad kasos aparatai būtų privalomi dengtose
prekyvietėse maisto produktais prekiaujantiems smulkiesiems verslininkams ir
ūkininkams. Jie raminami, kad ant prekystalių kasos aparatai neturės atsirasti
rytoj, poryt ar po savaitės dviejų. Žadama įvesti pereinamąjį laikotarpį, be to,
kompensuoti kasos aparato kainą.


Tačiau turgaus prekiautojų tai neguodžia. Jie teigia, kad kasos
aparatai reikštų papildomas išlaidas, nes tektų steigti įmonę arba bendrovę,
samdyti buhalterę. Pirkėjams jie nebegalėtų pasiūlyti tokių lanksčių kainų, kaip
dabar. Ta našta esą juos sužlugdytų.


„Nebeliktų turgaus dvasios. Turgus virstų eiline parduotuve“, –
įsitikinęs centriniame Panevėžio turguje rūkytais mėsos gaminiais pagal verslo
liudijimą prekiaujantis Gintautas Kuodis.


Lietuvos turgaviečių asociacijos pirmininkė, Panevėžio turgaus
„Tau, žemdirby“ vadovė Aldona Janavičienė piktinasi, kad valdžia juos
paprasčiausiai „išdūrė“ .


„Kasos aparatus buvo užsimota įvesti jau anksčiau. Tada kilo
didžiulis smulkiųjų verslininkų protestas. Su valdžia buvome sutarę dėl
memorandumo. Vyriausybė pažadėjo nepriimti vienašališkų sprendimų dėl kasos
aparatų. Bet mus apgavo – sulaužė susitarimą“, – apmaudo neslėpė turgaus
vadovė.


A.Janavičienei pritaria Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir
prekybininkų asociacijos prezidentė Zita Sorokienė.


Abiejų asociacijų atstovės pirmadienį ketina susitikti su ūkio
ministru ir pamėginti jį įtikinti, kad kasos aparatų įvedimas turguje, ypač
sunkmečiu, reikštų bedarbių armijos padidinimą.


„Jeigu liksime neišgirsti, organizuosime piketą, važiuosime į
Vilnių. Mus žada palaikyti pensininkai, bedarbiai, kuriems turgus – vienintelė
galimybė nusipirkti maisto pigiau“, – „Sekundei“ sakė A.Janavičienė.


Tačiau stambieji ūkininkai, Maisto ir veterinarijos tarnyba
sveikina valdžios ryžtą įvesti kasos aparatus ir tokiu būdu kovoti su šešėline
ekonomika.


Smulkieji verslininkai atšauna, kad valdžia pataikauja
didiesiems maisto gamintojams ir prekybos tinklams.



Užsidirba tik vieną atlyginimą


Vakar centrinėje miesto turgavietėje mėsa ir jos produktais
prekiaujantys gyventojai sprendimą įvesti kasos aparatus karštai aptarinėjo tiek
tarpusavyje, tiek su pirkėjais.


„Pirkite, močiute, dabar. Rytoj aš jums mėsytę parduosiu dviem
litais brangiau arba visai čia manęs neberasite“, – pusiau rimtai, pusiau
juokais dėstė mėsa prekiaujanti moteris savo nuolatinei pirkėjai.


Mėsą parduodančios moterys „Sekundei“ tvirtino, kad kasos
aparatai joms taps nepakeliama našta, ir pažėrė daug argumentų, kodėl taip
atsitiks. Tačiau pabūgo prisistatyti, motyvuodamos, kad gali užsitraukti
tikrintojų, o ir pačios turgavietės administracijos nemalonę.


Kaip tikino moterys, jos ir dauguma turguje prekiaujančių
smulkiųjų verslininkų dirba pagal verslo liudijimus. Jos neslėpė, kad,
pasibaigus verslo liudijimų galiojimui, registruojasi Darbo biržoje – tada juos
gali įsigyti perpus pigiau.


„Mūsų verslas toks, kad, norėdamas užsidirbti didesnį nei
minimumas atlyginimą, turi skaičiuoti kiekvieną litą. Mes – ir mėsos supirkėjai,
ir išpjaustytojai, ir pardavėjai. Antro žmogaus šalia nepasistatysi, nes dviem
algos neuždirbsi. Mokam mokesčius „Sodrai“, sveikatos draudimo mokestį. Per
ketvirtį – daugiau kaip 700 litų. O dar už prekystalį per mėnesį reikia atiduoti
650 litų nuomos mokesčio. Jeigu susergame, jokio biuletenio negauname“, – apie
mažai pelningą, jų teigimu, verslą pasakojo prekybininkės.


Jos aiškino, kad, įvedus kasos aparatus, pačios nesugebėtų
tvarkyti buhalterijos, o samdyti buhalterę jau būtų ne pagal kišenę.


„Reikalavimas tokiems verslininkėliams kaip mes steigti įmonę
arba uždarąją akcinę bendrovę yra tiesiog pasityčiojimas. Mes net mokesčiams
susimokėti neužsidirbsime“, – karščiavosi moterys.


Jos svarstė, kad ant prekystalių atsiradus kasos aparatams
nukentėtų ir pirkėjai. Mat pardavėjai tada jau nebegalėtų nuleisti kainų.


Turgaus prekeiviai jiems metamus kaltinimus, kad dažnai
apgaudinėja pirkėjus savo produkciją pristatydami kaip lietuvišką, o iš tiesų
prekiauja atvežtine, vadina laužtais iš piršto.


„Mus tikrina ir tikrina. Ar bent kartą nustatė, kad būtume
sukčiavę? Nė karto“, – sakė jie.


Centrinio turgaus dengtose patalpose tarp prekiaujančiųjų
daržovėmis – nemažai ūkininkų šeimos narių. Paklausti, ką mano apie kasos
aparatų įvedimą, jie gūžčiojo pečiais.


„Ką čia manysi – nori dar papildomais mokesčiais apkrauti, ir
tiek“, – sakė sūnaus išaugintomis bulvėmis, morkomis ir kitomis daržo gėrybes
prekiaujanti moteris.



Turi parengę atsarginį planą


A.Janavičienė pritaria, kad sprendimas įvesti kasos aparatus
smulkiuosius verslininkus ir turgų sužlugdytų.


„Dalis turguje prekiaujančių žmonių tiesiai šviesiai sako, kad
spjaus į viską ir eis į Darbo biržą, Socialinės paramos skyrių prašyti pašalpų,
nes nebeapsimokės dirbti. Ne vienas ketina žiemą pratempti valstybei ant
sprando, o pavasarį važiuoti į užsienį uždarbiauti“, – kalbėjo Lietuvos
turgaviečių asociacijos vadovė.


A.Janavičienė tikino, kad kalbos apie turgavietėse klestinčią
netvarką neatitinka tiesos. Pasak jos, tvarkoma produkcijos apskaita, vykdomi
mėsos, pieno, daržovių ir kitų produktų ženklinimo, kur, be kita ko, nurodoma ir
jų kilmė, reikalavimai.


„Turguje prekiaujantys verslininkai nuolat tikrinami įvairių
žinybų. Savo ruožtu juos kontroliuoja ir turgaus administracijos“, – tvirtino
A.Janavičienė.


Direktorė svarstė, kad lietuviams metas imti pavyzdį iš
vakariečių, kurie sugeba solidariai pasipriešinti valdžios sprendimas,
galintiems pabloginti jų padėtį.


„Jeigu mums nepavyks susitarti su valdžia gražiuoju, kviesime
žmones sukilti“, – sakė ji.


Z.Sorokienė taip pat mano, kad dalis duoną sau turguje
užsidirbusių žmonių bus priversti emigruoti.


Jos žiniomis, turgavietėse nerandama daugiau pažeidimų nei
kitose verslo srityse.


Pasak smulkiųjų verslininkų vadovės, už valdžios ketinimų kasos
aparatais turguje kovoti su šešėline ekonomika kyšo didžiųjų maisto gamintojų
ausys. Tie gamintojai puikiai supranta, kad pagal verslo liudijimus dirbantys
smulkieji prekybininkai yra jų konkurentai, nes pirkėjui gali pasiūlyti
lankstesnes kainas.



Turguose slepiasi milijonai?


Valdžia turi savų argumentų, kodėl turguose būtina įvesti kasos
aparatus. Premjeras A.Kubilius aiškina, kad, siekiant įgyvendinti kitų metų
biudžeto planą surinkti iš šešėlinio verslo ir kontrabandos milijardą litų,
būtina sutvarkyti prekybos apskaitą.


Jo tvirtinimu, kasos aparatai laikomi labai veiksminga priemone
kovoti su šešėliniu verslu ir kontrabanda. Ministras pirmininkas pažadėjo, kad
šią priemonę Vyriausybė ryžtingai naudos.



Plačiau skaitykite 2010 m. gruodžio 10 d. „Sekundėje“.



Inga SMALSKIENĖ


P. Luko nuotr. Pasipiktinę. Turguje mėsa ir
jos produktais prekiaujantys smulkieji verslininkai teigia, kad kasos aparatų
įvedimas valdžiai atsigręš kitu lazdos galu – prekeiviai eis prašyti pašalpų.

Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto