Pro šalį
Kadaise vokietis gydytojas fiziologas, Nobelio premijos
laureatas Paulis Erlichas antibiotikus pavadino stebuklinga kulka, gelbstinčia
žmoniją nuo daugybės ligų ir mirčių. Tačiau bėgant laikui paaiškėjo, kad ši
„kulka“ jau ne visuomet pasiekia tikslą.
Taip yra todėl, kad bakterijos, sukeliančios infekcines ligas,
išmoko apsisaugoti – pavyzdžiui, išskirti fermentus, naikinančius antibiotikus,
t. y. įgijo atsparumą vaistams. Prieš 5–7 metus tam tikri vaistai puikiai veikė,
o dabar ligoniams juos skirti beprasmiška, jie įveikti infekcijos nebegali.
Atsparumas vaistams vienos rūšies bakterijų kitoms gali būti perduodamas
tarprūšinio kryžminimosi būdu. Remiantis kai kurių mokslininkų duomenimis, po
10–15 metų mes vėl galime likti bejėgiai prieš visas ligas.
Ši problema yra pasaulinio masto – juk infekcijoms sienos
neegzistuoja. Ją bandoma spręsti dviem būdais: kuriami nauji antibiotikai ir
ieškoma, kaip galima racionaliai vartoti tuos, kurie jau seniau sukurti.
Viena iš priežasčių, kodėl antibiotikai nebeveikia, – jie
vartojami pernelyg dažnai ir ne visuomet pagrįstai.
Patikimumas ar saugumas?
Dauguma žmonių įsitikinę, kad patys efektyviausi, patikimiausi
ir saugiausi – naujos kartos antibiotikai. Taip yra iš tikrųjų, tačiau tai
nereiškia, kad būtent jie visada geriausias pasirinkimas.
Kaip žinoma, antibiotikai pasižymi išskirtine savybe –
kiekvienas vaistas efektyvus tik tam tikros rūšies bakterijoms, vieni vaistai
veikia 1–2 rūšių bakterijas, kiti – kelių. Antibiotikų kartos viena nuo kitos
skiriasi poveikio spektro platumu.
Viena vertus, tai gerai, kita vertus – nelabai. Todėl, kad
plataus poveikio spektro vaistas naikins ne tik ligos sukėlėjus, bet ir žarnyno
mikroflorą, vadinasi, disbakteriozė garantuota.
Tačiau svarbiausia, kad kitą kartą šio antibiotiko vartoti
turbūt nebus įmanoma. Teks skirti stipresnius vaistus, didinti dozes. Būtent
todėl negalima antibiotikų rinktis patiems, pasitarus su vaistininku.
Svarbiausia – jei galima pritaikyti preparatą, kuris bus
tinkamo poveikio spektro, plataus veikimo vaisto skirti nereikia. Deja, ligoniai
mano: jei poveikio spektras platesnis, vadinasi, taip patikimiau, tačiau kitą
kartą jiems šio vaisto jau nebebus galima skirti, nes jis nebebus toks
efektyvus.
Reikalingi ar ne?
Antibiotikai skiriami tik bakterinėms infekcijoms gydyti
(plaučių uždegimui, šlapimo pūslės ir lytinių organų infekcijoms, ausų, gerklės,
nosies uždegimams ir kt.), taip pat sergant kai kuriomis žarnyno infekcijomis,
odos, minkštųjų audinių pūlingais uždegimais.
O štai prieš virusus antibiotikai bejėgiai. Todėl juos
draudžiama vartoti sergant gripu, viršutinių kvėpavimo takų infekcinėmis
ligomis, hepatitu, kai kuriomis kitomis ūmiomis infekcijomis.
Tačiau žinome, kad kai persirgę kvėpavimo takų infekcijomis
niekaip negalime liautis kosėję, slogavę, gydytojai neretai skiria antibiotikų.
Kodėl, jei jų vartoti negalima?
Galima ir net būtina, jei pasireiškia antrinė infekcija. Jei po
gripo kyla bakterinio plaučių uždegimo pavojus, antibiotikai būtini, kad ligonis
būtų apsaugotas nuo komplikacijų.
Tačiau tam gydytojas turi turėti rimtą priežastį. Antibiotikų
galima skirti, jei vėl pakilo temperatūra po to, kai kelias dienas ji jau buvo
nukritusi, sustiprėjo kosulys, atsirado dusulys – akivaizdūs bakterinės
infekcijos požymiai.
Ką skirti?
Esant infekcinei ligai gydytojas, nustatęs diagnozę,
dažniausiai skiria vieną iš preparatų, tinkamų būtent tai ligai gydyti.
Tačiau tam, kad pasirinkimas būtų optimalus, gydytojas turi
žinoti, ar pacientas nealergiškas šiam vaistui, ar neserga lėtinėmis ligomis,
kokiais antibiotikais buvo gydomas anksčiau ir kada.
Reikalas tas, kad bakterijos gana greitai tampa atsparios
vaistams ir pakartotinai skiriant tą patį vaistą jis jau bus neveiksmingas.
Todėl tokiais atvejais skiriami antros kartos antibiotikai, jų
veikimo spektras yra platesnis.
Vaisto efektyvumas nustatomas per 3 paras nuo gydymo pradžios,
jei ligoniui nė trupučio negerėja, vaisto vartojimas nuraukiamas ir skiriamas
kitas preparatas.
Šalutinis poveikis
Gandų apie antibiotikų keliamą pavojų daugybė, tačiau juos
teisingai parenkant ir vartojant pavojus minimalus.
Žinoma, yra ir realių pavojų. Kadangi su vaistu pirmiausia
susiduria virškinamasis traktas, tikėtinos netoleravimo reakcijos – pykinimas,
vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai.
Pasireiškus šiems simptomams reikia gerti daug skysčių –
vandens, kompoto, silpnos arbatos su citrina.
Galima išgerti aktyvintos anglies ar kito sorbento. Žinoma,
reikia pasikonsultuoti su gydytoju.
Rimčiausia ir labiausiai paplitusi antibiotikų vartojimo
pasekmė – disbakteriozė.
Pavartojus kai kurių vaistų gali atsitikti taip, kad žarnynas
taps sterilus.
Kad būtų išvengta tokių pasekmių, po antibiotikų kurso būtina
pavartoti laktobakterijų ir bifidobakterijų, jos padės atkurti žarnyno
mikroflorą.
Labai svarbu pakoreguoti mitybą, kasdien reikia vartoti
raugintų pieno produktų: kefyro, jogurto, ypač tų, kur yra bifidobakterijų ir
laktobakterijų.
Vartojant antibiotikus gana dažnai atsiranda alerginių
reakcijų. Jos pasireiškia įvairiai, gali išberti, imti niežėti odą, pasireikšti
dusulio, astmos priepuoliai. Esant tokiam šalutiniam poveikiui taip pat būtina
pasitarti su gydytoju, jis paskirs vaistų nuo alergijos ir antibiotikus pakeis
kitais.
Kas gali pakeisti
Šiuo metu aktyviai vartojama iš principo nauja antibakterinių
preparatų klasė – bakteriofagai, paprasčiau tariant, fagai.
Jie taip pat kaip mums įprasti antibiotikai kovoja su
bakterijomis.
Tačiau jie tai daro daug tiksliau, naikina tik tuos mikrobus,
prieš kuriuos ir yra nukreipti. Kiti mikroorganizmai lieka. Tuo iš esmės ir
skiriasi fagai nuo įprastų vaistų.
Naikindami tik tam tikrus mikrobus fagai nesunaikina natūralios
organizmo mikrofloros ir nesukelia disbakteriozės. Galima sakyti, kad naujieji
vaistai – patys saugiausi antibakteriniai preparatai.
Tradiciniai antibiotikai – universalūs preparatai. Fagai yra
individualūs, kiekvienas jų kuriamas remiantis konkrečios bakterijos tyrimais –
į vaistų gamyklą atvežamas konkretus mikrobo pavyzdys ir kuriamas jį paveikti
galintis vaistas.
Kai toks vaistas patenka į organizmą, jis veikia konkretų
mikrobą, pamažu naikina jau egzistuojančias kolonijas ir neleidžia atsirasti
naujoms. Fagai – savotiški virusai bakterijoms, šios žūva jais užsikrėtusios.
Fagai, įvykdę savo misiją, iš organizmo pasišalina.
Parengė A. Kaminskienė
