Pažangos nėra
Jaunoji karta ir ją į kelią išleidžiantys mokytojai už didžiulę
pažangą liaupsių nenusipelnė. Tai įrodo Švietimo ir mokslo ministerijoje
pristatyti 2009 m. tarptautinio penkiolikmečių pasiekimų tyrimo PISA rezultatai.
Palyginus Lietuvos penkiolik-mečių žinias ir gebėjimus gamtos
mokslų, matematikos ir skaitymo srityse su kitų šalių to paties amžiaus
jaunuolių pasiekimais paaiškėjo, kad mūsiškiai nepateko net tarp vidutiniokų. Jų
mokslo rezultatai buvo prastesni už tyrime dalyvavusių 65 šalių vidurkį.
Savimeilės neglosto ir tai, kad mus aplenkė Latvijos paaugliai, o estai tiesiog
nušluostė nosį.
Tokių rodiklių Lietuvos švietimo atstovai dramatizuoti neskuba.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pripažino, kad rezultatai
nėra geri, tad reikia turėti ambicingesnius tikslus. Esą derėtų daugiau dėmesio
skirti pedagogų rengimui, vyresnių mokinių ugdymo programoms atnaujinti, daugiau
investuoti į ugdymo aplinką.
„Lietuvos mokinių pasiekimų rezultatai šiek tiek pakito. Tačiau
tai netenkina, nes nėra pažangos, palyginti su 2006-aisiais. Žemiausią pasiekimų
lygmenį atitiko dauguma, tačiau aukščiausio lygmens užduotis atliko palyginti
nedaug mokinių. Be to, padidėjo atotrūkis tarp mergaičių ir berniukų rezultatų“,
– kalbėjo G.Steponavičius.
Pasak ministro, būtina pačioms mokykloms suteikti daugiau
savarankiškumo ir atsakomybės tobulinant ugdymo procesą. Tikimasi, kad pagerinti
rezultatus leis kuriama turtinga mokymosi aplinka, pedagogų rengimo pertvarka.
Nuliūdino estai
„Sekundės“ kalbinta Švietimo ir mokslo ministerijos Strateginio
planavimo ir analizės skyriaus vedėjo pavaduotoja daktarė Rita Dukynaitė
informavo, kad buvo lyginami 65 šalių mokiniai tarptautiniu mastu. Kaip pasirodė
atsitiktinai kompiuteriu tyrime dalyvauti išrinktos Lietuvos miestų mokyklos,
ministerija atskleisti neketina – esą tą savanoriškai galės padaryti rezultatų
sulaukusių pačių įstaigų atstovai.
„Be reikalo iš karto buvo pareikšta, kad PISA tyrimo rezultatai
mus nuvylė, nugąsdino. Kas trejus metus organizuojamame PISA tyrime dalyvaujame
antrą kartą. Kai palyginome 2006-ųjų ir 2009-ųjų bendrus gamtos mokslų,
matematikos ir skaitymo gebėjimų sričių rezultatus, situacija nebeatrodo tokia
beviltiška. Pavyzdžiui, penkiolikmečių skaitymo gebėjimų rezultatas suprastėjo
tik dviem taškais, matematikos raštingumo – devyniais, o gamtamokslinio
raštingumo trimis taškais pakilo. Vadinasi, nepasirodėme prasčiau – tiesiog
nepadaryta pažanga“, – sakė R.Dukynaitė.
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovės teigimu, nederėtų
nusiminti ir dėl to, kad bendroje šalių įskaitoje 2006-aisiais mūsų mokiniai
buvo 32, o pernai – jau 40. Esą nukritome per 8 pozicijas, nes tyrime dalyvavo 8
šalimis daugiau.
„Labiausiai liūdna dėl to, kad mus stipriai lenkia iš esmės
panašiomis sąlygomis gyvenantys estai. O juk mūsų švietimo programų dokumentus
PISA tyrimą atliekanti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija
(OECD) įvertino kaip geriausius Rytų ir Vidurio Europoje. Vadinasi, su tam
tikromis problemomis susiduria pedagogai. Gal tiesiog jiems trūksta žinių, kaip
vaikus parengti praktinei veiklai“, – kalbėjo R.Dukynaitė.
Mokytojai nekalti
Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiasis
specialistas Eugenijus Kuchalskis teigė kol kas PISA tyrimo rezultatų
neturintis. Todėl dar neaišku, kaip Panevėžio mokiniai pasirodė šalies mastu.
Pasak E.Kuchalskio, panevėžiečiai neturėjo nuvilti – tikimasi,
kad kaip tik mūsiškiai Lietuvos penkiolikmečius „patempė“ viršun.
„Nemanau, kad pasirodėme labai negerai, juk nesame paskutiniai.
Kadangi tyrimas buvo labiau orientuotas į praktinius gebėjimus, natūralu, kad
nepasiekėme net vidutinio lygio. Ne taip greitai viskas vyksta: programas
atnaujiname, bet mokytojams ir vaikams prie jų prisitaikyti reikia ne vienerių
metų. Pedagogams būtina išmokti švietimo metodiką taikyti ir perteikti per
praktinę veiklą. Gaila tik, kad, palyginti su kitomis šalimis kaimynėmis, ypač
Estija, atrodome nekaip“, – kalbėjo E.Kuchalskis.
Plačiau skaitykite 2010 m. gruodžio 9 d. „Sekundėje“.
Justė BRIEDYTĖ
A. Repšio nuotr. Spraga. Po tarptautinio
tyrimo švietimo atstovai sukruto, kad Lietuvos moksleiviams trūksta praktinio
ugdymo.
