Atsigręžia į verslą
Panevėžio vaiduokliu virtusią Pilėnų mokyklą tikimasi
reanimuoti statybininkų sąskaita.
Nutrūkus valstybės finansavimui, nuo 1998-ųjų statomą švietimo
įstaigą Savivaldybė viliasi užbaigti radusi investuoti į statinį sutiksiantį ir
pinigų iš valstybės ne vienerius metus galinti laukti rangovą.
Į mokyklą per dvylika metų jau investuota 13 mln. litų. Amžiaus
statyboms užbaigti trūksta dar bent
28 mln. Lt.
Kasmet maždaug po 400 tūkst. Lt lėtai kylančiai švietimo
įstaigai skirdavusi valstybė iš 2011-ųjų biudžeto pyrago riekės Pilėnų mokyklai
nebeatriekė.
Vicemerės Gemos Umbrasienės nuomone, tęsti statybas rangovo
sąskaita – šiuo metu realiausias būdas užtikrinti, kad nebaigto statinio neteks
laidoti.
„Statybų rinka kol kas pakankamai alkana. Statybos darbai dar
neturi didelės paklausos, todėl kuo greičiau paskelbus konkursą ir sudarius
sutartį su rangovu būtų galimybė mokyklos statybas užbaigti mažesnėmis nei
numatyta sąnaudomis“, – įsitikinusi mero pavaduotoja.
Rangovą, kaip realiausią finansavimo šaltinį, teigia matanti ir
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Audronė Grainienė.
„Ūkiškai žiūrint, už valstybės lėšas pastatyti mokyklą nerealu.
Jai užbaigti dar trūksta beveik 30 mln. Lt. Jei valstybė finansavimą skirs
tokiais pat tempais, kaip iki šiol, Panevėžys mokyklą statys dar ne vieną
dešimtį metų“, – teigė pavaduotoja.
Vidurinės nebeliktų
Pilėnų mikrorajone modernią vidurinę planavusi Savivaldybė,
mažėjant mokinių skaičiui, atsisako užmačių. Kad Panevėžiui, kasmet netenkančiam
vidutiniškai vienos mokyklos – apie 900 mokinių, nerealu tęsti dar vienos
statybas, vakar Savivaldybės vadovams prasitarė ir švietimo ministras Gintaras
Steponavičius.
Savivaldybės darbo grupė ministrui pateikusi kelis variantus,
kam būtų galima panaudoti vadinamąją Pilėnų mokyklą. Jei būtų rasta skolon
sutiksianti dirbti statybų bendrovę, į užbaigtą pastatą Savivaldybė sutiktų
perkelti gimnazijos statuso siekiančią M.Rimkevičaitės technologinę mokyklą arba
jame įkurti vaikų ir jaunimo užimtumo centrą.
G.Umbrasienė neatmeta, kad galimas ir kraštutinis sprendimas –
valstybei milijonus litų kainavusį pastatą nugriauti, statybines atliekas
panaudoti keliams tvarkyti. Tačiau, anot vicemerės, toks sprendimas reikštų
milžinišką nuostolį valstybės biudžetui.
Svajota apie baseiną ir žiemos sodą
Apie didžiulės mokyklos reikalingumą Aukštaitijos sostinei
prabilta 1994-aisiais, kai Panevėžys buvo antrasis miestas šalyje, turintis
daugiausia antroje pamainoje besimokančių moksleivių. Naujoji švietimo įstaiga
pradėta statyti po ketverių metų.
Plačiau skaitykite 2010 m. gruodžio 8 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Nuotr. iš „Sekundės“ arch. Ieškos rangovo.
Panevėžio vaiduokliu virtusią Pilėnų mokyklą tikimasi reanimuoti statybininkų
sąskaita.
