Taikinys – keturmetis
Į karą dėl mažamečio vaiko įsitraukusios dvi moterys atsidūrė
teisme. Manto (vardas pakeistas) mama emigrantė Daiva Jasiūnaitė dega noru
laikinajai globėjai Gendrudai Mačiulskienei paliktą sūnų susigrąžinti ir
išsivežti į Olandiją. O G.Mačiulskienė siekia neterminuoto tėvų valdžios
apribojimo D.Jasiūnaitei, nori tapti teisėta berniuko globėja ir prisiteisti
alimentus.
Kol moterys viena kitą drabsto purvais ir įrodinėja, kurios
meilė yra materiali, o kurios – nuoširdi, Vaiko teisių apsaugos specialistės
sėdi rankas sudėjusios. Jų tikinimu, sūnų norinti atgauti Daiva turi pati
žinoti, kaip apsiginti. Pavyzdžiui, pateikti jos dorą gyvenimą Olandijoje
įrodančių įvairių institucijų dokumentų. Esą vaiko teisių gynėjų pareigas
apibrėžiantys įstatymai neįpareigoja pasidomėti, kaip ir kur emigrantė mama
gyvena, ar tokios sąlygos tinka vaikui.
Panevėžio r. Sodelių k. gyvenamąją vietą deklaravusios
dvidešimt dvejų metų D.Jasiūnaitės ir Panevėžyje, Dariaus ir Girėno g.,
gyvenančios penkiasdešimt devynerių metų G.Mačiulskienės keliai susidūrė maždaug
prieš penkerius metus. Dabar keturmečio berniuko nepasidalinančios moterys
susipažino per Gendrudos dukrą Lijaną.
„Sekundės“ kalbinta Daiva teigė nė nenumaniusi, kad kelerius
metus trukęs, rodos, supratingas bendravimas virs ginču dėl Manto ir pasieks
teismą.
Sutarė geruoju
Jaunos moters įsitikinimu, laikinoji sūnaus globėja berniuką
nori pasisavinti vien dėl materialinių paskatų. Esą Lietuvoje likusiai bedarbei
nuolat buvo siunčiami nemaži pinigai Mantui išlaikyti.
„Į Olandiją išvykau ieškoti darbo, nes Lietuvoje jo neradau.
Išgyventi buvo sunku, nes sūnų auginau viena – tėvas jo nepripažino. Mano vaiką
sutiko prižiūrėti Gendruda. Tuomet sutarėme, kad siųsiu pinigus, kaip išgalėdama
Mantuką padėsiu auginti. Taip ir dariau. Iš Olandijos perlaidomis arba per
drauges siunčiau pinigus, per mėnesį – iki pusantro tūkstančio litų. Siunčiau ir
drabužėlių, žaislų, skambinau, domėjausi, kaip sekasi. 2008-ųjų vasarą Mantą
pasiėmiau ir į Olandiją išsivežiau.
Tuomet legaliai dirbau kompiuterių gamykloje „Eleq“, sūnų
apdraudžiau, jis turėjo savo kambarį, puikias gyvenimo sąlygas. 2009-ųjų
pradžioje dėl tam tikrų nesklandumų darbe Mantą vėl parvežiau Gendrudai.
Sutarėme, kad tik laikinai, kad kiek tik galėdama remsiu. Jai tokia parama
tikrai buvo naudinga, nes darbo žiemą neturėjo“, – kalbėjo D.Jasiūnaitė.
Pašnekovė teigė, kad viskas buvo gerai, kol ji užsiminė
ketinanti sūnų pasiimti visam laikui. Esą tuomet, dar jai būnant Olandijoje,
G.Mačiulskienė kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą ir pasirūpino laikinąja
Manto globa. Daivai buvo pranešta, kad norima taikyti motinos valdžios
apribojimą.
Bendrauti neleidžia
Išgirdusi tokias žinias, leidus darbdaviams, jauna mama
parskubėjo namo. Daivos teigimu, Gendrudos jos sugrįžimas nenudžiugino.
„Teko ją įkalbinėti, kad leistų su sūnumi pasimatyti, vaikas
noriai su manimi bendravo. Tačiau Gendruda nuolat skambino, ragino jį grąžinti.
Kai grįžome, ji net neleido Manto kambarėlio apžiūrėti, rėkė ant manęs, prie
sūnaus visokiais necenzūriniais žodžiais išvadino. O jos sugyventinis liepė
nešdintis, grasino sumušti. Tą matydamas sūnus į mane įsikabino, nenorėjo
paleisti, verkė. Verkiau ir aš. Dabar Gendruda visiškai neleidžia man bendrauti
su vaiku“, – pasakojo D.Jasiūnaitė.
Daiva patikino šiandien visa širdimi savo sūnų norinti auginti
pati. Esą tam yra visos materialinės sąlygos – darbas Olandijoje, gyvenamoji
vieta, automobilis.
„Jei reikės, eisiu iki Aukščiausiojo Teismo. Pripažinsiu,
nebuvau gera motina, ypač tik gimus Mantui. Neturėjau kur gyventi, jokių pajamų,
todėl sūnus laikinai į A.Bandzos kūdikių ir vaikų globos namus buvo patekęs.
Dabar viskas pasikeitę – nesu alkoholikė, narkomanė, nebuvau patekusi į
teisėsaugos rankas. Yra visa tai įrodantys dokumentai. Todėl nesuprantu tokio
vaiko teisių apsaugos specialisčių nusistatymo. Aš noriu atlikti savo pareigas.
Su sūnumi nesielgiu žiauriai, jokiu amoraliu elgesiu nedarau jam blogos įtakos.
Vos tik atgavusi vaiką išsivežčiau į Olandiją, sudaryčiau jam geras gyvenimo
sąlygas. Bet dabar manęs net nesiklauso, atrodo, pažeminti, paspausti nori“, –
sakė D.Jasiūnaitė.
Nebus gera mama
„Sekundės“ kalbinta G.Mačiuls-kienė pateikė kiek kitokią teismą
pasiekusios istorijos versiją. Jos teigimu, pirmąkart į Olandiją išvykusi Daiva
vaiką paliko savo girtaujančiai motinai, Manto močiutei Aušrai. Esą namuose, kur
nuolat linksminamasi, vaikas patyrė didžiulę psichologinę traumą.
„Mano dukrai Lijanai pirmiausia vaiko pagailo. Kai jos
susiruošė į Olandiją, būtent Lijana pasiūlė Mantą ne pas tikrą močiutę, o pas
mane palikti. Kai Daiva sūnų atvežė, jis nuolat verkė, galvą į sieną daužydavo.
Matėsi, kad Daivai vaikas nerūpi. Jos toks gyvenimo būdas: vaikui gimus iš namų
bėgdavo, girtaudavo.
Tiesa, pinigus iš Olandijos siuntė, buvo ir vaiką pas save
nusivežusi. Bet kai ją iš fabriko atleido, su savo draugu susipyko, sūnų į
Lietuvą grąžino.
Tada jai rūpėjo baliai, įtartinos kompanijos. Ją ir iš buto
šeimininkas už lėbavimus išvarė, dabar net nuolatinės gyvenamosios vietos
neturi. Kiek žinau, Daiva buvo ir su vagių gauja susidėjusi – vyrai vogdavo, o
ji iš nusikaltimo vietos vežiodavo“, – tikino G.Mačiulskienė.
Panevėžietės teigimu, gera mama Daiva niekada nebus. Esą todėl
ji kryžiumi stos, kad Mantas į Olandiją nebūtų išvežtas.
„Ta moteris yra visiškoje duobėje. Kaip ji gali mane šmeižti,
kad dėl pinigų jos sūnaus man reikia? Aš tą vaiką myliu kaip savo, nors kraujo
ryšio tarp mūsų nėra. Jei Daiva nori, gali pas mane gyventi, padėsiu. Aš jos
vaiko įsisūnyti nenoriu. Tik kovoju, kad į Olandiją, į visišką nežinomybę
nesivežtų“, – sakė Gendruda.
Turi gintis
Kur ir kaip D.Jasiūnaitė Olandijoje gyvena, kol kas
nepasivargino pasidomėti prieš motiną stojusios vaiko teisių apsaugos
specialistės. Civilinė byla dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo jau buvo
pasiekusi teismą, kai pats Panevėžio rajono savivaldybės meras Povilas Žagunis
raštu informavo D.Jasiūnaitę apie vangoką vaiko teisių gynėjų darbą.
Į Daivos prašymą grąžinti sūnų ir jį leisti šių metų gruodį
išsivežti į Olandiją buvo atsakyta, kad neterminuotam laikui globėją skirti
pasišovusios Panevėžio rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus
specialistės neturi duomenų apie motinos, būnančios užsienyje, gyvenimo būdą,
buities sąlygas ir ketinimus vaiko atžvilgiu.
Uždaram civilinės bylos nagrinėjimui pritarusi Vaiko teisių
apsaugos tarnybos vyriausioji specialistė Jolita Mackonienė „Sekundę“ patikino,
kad D.Jasiūnaitė turi apsiginti pati.
„Negalima taip traktuoti, kad norime vaiką atimti. Iš geros,
rūpestingos motinos vaikų niekas neatima. Ar gali būti ji gera mama, jei išvyko
į užsienį ir vaiką paliko svetimai moteriai? Pirmiausia, išvykdama ji pati mums
turėjo nurodyti laikinąjį globėją. Jeigu Daiva nori įtikinti, kad yra gera mama,
tegu parsiveža tą patvirtinančius dokumentus iš Olandijos. Jei pati nesistengs
įrodyti, kas kitas už ją tai padarys?“, – kalbėjo J.Mackonienė.
„Sekundės“ žiniomis, į įvairias Olandijos institucijas kreipėsi
ir atsakymų laukia D.Jasiūnaitės advokatas. Jo teigimu, byla yra iš tiesų
neįprasta ir įtikinanti, kad vaiko teises ginantys specialistai dirba
vangiai.
Justė BRIEDYTĖ
A. Repšio nuotr. Prašo grąžinti. Į Olandiją su
sūnumi norinti išvykti D.Jasiūnaitė tikina, kad mažamečiui sudarytų tinkamas
gyvenimo sąlygas.
