Nori uždrausti medžioti
Septyniolika veislinių šunų auginantis ir dresuojantis
Panevėžyje garsus kinologas Rimantas Misevičius savo augintiniams vietos neranda
net miške. Buvęs policijos pareigūnas eina kryžiaus kelius, kad medžiotojai jo
17 ha miško plote elgtųsi ne kaip šeimininkai, o kaip svečiai.
Dėl jų kinologas tikina negalintis nei kada panorėjęs šunų
dresuoti, nei kojos pats vienas įkelti – bijo būti paklydėlės kulkos kliudytas.
Mat, pasak kinologo, ne vienas kaimyninės sodybos šeimininkas savo keturkojo jau
netekęs.
Nors R.Misevičius pasakoja ir medžiotojų, ir politikų prašęs
nutildyti šūvius jo miške, tačiau iki šiol šie gąsdina ir šeimą, ir šunis.
Rajono vicemeras Vytautas Rapolas Gritėnas kinologui dar prieš
keletą metų pažadėjęs, kad Savivaldybės komisija peržiūrės medžioklės plotų
ribas.
„Laukiau, laukiau, o paskui išgirdau, kad Savivaldybei esą tai
labai brangiai kainuotų. Dėl manęs gali tų plotų ir nekeisti, bet tegul
medžiotojų klubo vadovas ateina pas mane, padarytume sutartį, grafikus, kada bus
medžiojama. Kad aš žinočiau, kada man nesant kažkas mano miške vyksta“, –
aiškina R.Misevičius.
Sulaukė grasinimų
Kinologas tvirtina, kad medžiotojams su juo susitarti nebūtų
sunku, mat klubo buveinė įkurta netoli sodybos. Nors medžiojančius vyrus šunų
augintojas tikina sutinkantis neretai ir vieni kitus neblogai pažįstantys,
tačiau bendros kalbos nerandantys.
„Nenoriu viešai įvardyti medžiotojo pavardės, grasinusio nudėti
mano šunį, jei tik šis nuklys nuo sodybos. Vienas medžiotojas aiškiai leido
suprasti, kad netriukšmaučiau dėl tų plotų, esą aš vienas, o būrelyje – net
keturiasdešimt vyrų“, – „Sekundei“ pasakojo R.Misevičius.
Specialiai dėl šunų sodybą įsigijęs kinologas dabar dėl
pokšinčių šūvių į ją dažnai bijo net koją kelti. Kinologą stebina, kad
medžiotojai miške gyvenančių žmonių interesų nepaiso.
„Kaimynų šuniukas nutrūko – pokšt ir nušovė. Ereliais
medžiotojai jaučiasi – kaip sovietiniais laikais“, – mano keturkojų augintojas.
R.Misevičius nenori nė galvoti, kuo baigtųsi, jei medžiokliai
nupiltų jo dresuojamą keturkojį. Pas kinologą į miško sodybą suvažiuoja ir
muitininkai, ir pasieniečiai su savo apmokytais šunimis, vertais daugiau nei 20
tūkst. litų.
Savivaldybei kerta per kišenę
Rajono vicemeras V.R.Gritėnas tvirtina, kad Savivaldybė, miško
savininkui prašant, gali jo teritoriją išbraukti iš medžioklės plotų, tačiau
abejoja, kad dėl to kinologas pasijustų geriau. Mat, pasak mero pavaduotojo, net
ir miške palaidi šunys negali lakstyti, o dresuoti leidžiama tik aptvertose
aikštelėse.
V.R.Gritėno teigimu, Savivaldybė sulaukia nemažai privačių
miškų savininkų prašymų uždegti raudoną šviesą medžiotojams. Tačiau neką mažiau
po kurio laiko vėl rašo sutikimus įleisti vyrus su šautuvais, nes, paskelbus
miško plotą medžioti neleistina zona, joje šaudyti negalima net pačiam
savininkui.
Maža to, jei medžioti uždraustos teritorijos pašonėje miško
žvėrys nusiaubs ūkininkų pasėlius, nuostolius teks atlyginti miško šeimininkui.
„Susipyksta miškų savininkai su medžiotojais, prašo mūsų
uždrausti medžioti, susitaiko – vėl leidžia. Savivaldybei kiekvienas toks
persigalvojimas pinigus, ir nemažus, kainuoja. O naudos nė viena pusė iš to
neturi“, – įsitikinęs vicemeras.
Plačiau skaitykite 2010 m. lapkričio 25 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A. Repšio nuotr. Be vietos. R.Misevičius
keturkojų nedrįsta dresuoti sodyboje miške, kol ten šeimininkauja medžiotojai.
