Išsilavinimas ir kompetencija – nuvertinti
Darbdaviai, verkšlenantys, kad šalyje trūksta kvalifikuotų
darbuotojų, nutyli norintys gauti gerą specialistą už apgailėtiną atlyginimą.
Pastaruoju metu prie tokios nuomonės linksta personalo atrankos įmonės ir darbo
biržos.
„Situacija tokia, kad dauguma darbdavių, bent jau Panevėžyje,
turintiesiems aukštąjį išsilavinimą ir darbo patirties siūlo 800–1000 litų
mėnesinę algą, neatskaičius mokesčių. Be abejo, jiems sunku rasti sutinkančiųjų
dirbti už tokį atlyginimą“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio darbo biržos
direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė.
Darbo birža netrukus turinčius aukštąjį išsilavinimą bedarbius
pradės siųsti į Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamus mokymus
kvalifikacijai kelti. Taigi jų pasirengimas atitiks darbdavių reikalavimus,
tačiau nežinia, ar įgijusiuosius aukštesnę kvalifikaciją tenkins siūlomi
atlyginimai.
Kad Lietuvos darbdaviai puikiems darbuotojams šykšti gerų algų,
pritaria ir Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka. Jis
teigia, kad darbdavių apklausos yra neinformatyvus būdas sužinoti realią
situaciją, ar darbo rinkoje trūksta darbuotojų. Pasak jo, gerą darbuotoją
norintis rasti darbdavys turi suprasti, kad turi mokėti ir adekvačią algą.
„Jeigu nori kvalifikuotą specialistą pasisamdyti už 800–1000
litų, tai tokio neranda“, – vakar „Sekundei“ sakė R.Lazutka.
Jis nežino tokios specialybės, kokios specialistų Lietuvoje
nėra. Pasak profesoriaus, reikia pasiūlyti 20–30 procentų didesnę algą, ir
galima pervilioti geidžiamą darbuotoją pas save. Jo nuomone, būtų galima kalbėti
apie darbuotojų trūkumą tada, jeigu algos Lietuvoje būtų didesnės nei kitose
šalyse, bet neatsirastų kas dirba. Tačiau darbdaviai to girdėti nenori ir toliau
skambina varpais apie darbuotojų trūkumą.
Pirma nori pažiūrėti, paskui – mokėti
„Sekundė“ pasidomėjo, kokių išsilavinusių, kvalifikuotų
darbuotojų ieškoma per Darbo biržą Panevėžyje, už kokį atlyginimą, kaip
darbdaviams juos sekasi rasti.
Prekyba TV įranga užsiimanti bendrovė ieško turinčio aukštąjį
išsilavinimą administratoriaus, kuris ne tik išmanytų raštvedybą, bet ir puikiai
dirbtų kompiuteriu, mokėtų anglų kalbą. Per mėnesį bendrovė tokiam darbuotojui
pasiruošusi mokėti 800 litų atlyginimą, neatskaičius mokesčių.
Matyt, neatsitiktinai ši bendrovė administratoriaus ieško jau
kone dvejus metus. Beje, jai reikalingas ir vadybininkas, pastarajam siūlomas
100 litų didesnis atlyginimas.
Pasikalbėti su šios įmonės vadovais, kaip sekasi ieškoti
darbuotojų, nepavyko. Skelbime nurodytu telefonu atsiliepusi moteris visąlaik
kartojo, kad tų darbuotojų, kurie galėtų suteikti informaciją, nėra.
Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuro, kuris už beveik
1000 litų atlyginimą ieško buhalterio dirbti puse etato, direktorius Andrius
Busila pasidžiaugė, kad per dvi dienas sulaukė maždaug 10 susidomėjusiųjų
darbu.
Ukmergėje įkurtos siuvimo bendrovės „Vilkma“, Panevėžyje
ieškančios projektų vadovo dirbti su užsienio klientais, personalo skyriaus
vadovė Genutė Barysienė pasirodė nusiminusi.
„Kreipėsi keletas žmonių, tačiau jie nebuvo
konstruktoriai-technologai ir neturėjo supratimo apie siuvimą, kuris mūsų darbe
būtinas“, – kalbėjo ji.
Pašnekovė pasakojo, kad susirasti reikiamą specialistą
Ukmergėje, kur palyginti daug siuvyklų, mažai vilties – visi konstruktoriai
išgraibstyti. Tad įmonė projekto vadovo ieško kituose miestuose.
„Ieškome geriausio iš geriausių“, – patikslino G.Barysienė.
Geriausiam iš geriausių projektų vadovui siūlomas 1200 litų
atlyginimas, neatskaičius mokesčių, ir kelionės išlaidų kompensacija. O iš jo,
be aukštojo išsilavinimo ir siuvimo subtilybių išmanymo, reikalaujama labai
gerai kalbėti ir rašyti angliškai.
Paklausta, ar nemano, kad potencialiems darbuotojams toks
atlyginimas gali pasirodyti per mažas, personalo skyriaus vadovė atsakė, kad tai
pradinė alga. Jeigu žmogus gerai užsirekomenduotų, esą paskui ji kiltų.
Pirma pažiūrėti, kaip seksis naujam darbuotojui, o tik paskui
mokėti padoresnę algą nusiteikusi ir bendrovė „Evas“, ieškanti verslo paslaugų
vadybininko darbui su Rytų ir Azijos šalimis. Ji pageidauja rasti specialistą,
turintį aukštąjį išsilavinimą, išmanantį darbų saugą, būtinai kalbantį
ukrainiečių ir kinų kalba, už 1000–1200 litų per mėnesį, neatskaičius mokesčių.
Bendrovės komercijos direktorius Silvijus Šveikauskas neslėpė,
kad nesulaukė nė vieno skambučio.
„Matyt, žmonėms koją kiša kinų ir ukrainiečių kalbų
nemokėjimas“, – svarstė jis.
Bendrovė „Makveža“ Panevėžyje ieško prekybos centro vadovo už
2000 litų, neatskaičius mokesčių. Įmonės personalo skyriaus specialistai sakė,
kad skelbimas įdėtas neseniai, tad jie negali pasakyti, ar už tokį atlygį
įmanoma surasti gerą darbuotoją.
Tokio pat dydžio atlyginimą vairuotojų teorijos rengimo
mokytojui siūlo ir įmonė „Autotora“. Per dvi savaites jai dar nepavyko rasti
tinkamo, t. y. aukštąjį išsilavinimą, visas vairuotojo kategorijas ir
pedagoginių sugebėjimų turinčio darbuotojo.
Bendrovės „Ardera“, kuriai reikalingas transporto vadybininkas,
vadovas Aras Anciukevičius per porą dienų sulaukė tik dviejų susidomėjusiųjų
darbu skambučių.
Turinčiam aukštąjį išsilavinimą ir darbo patirties vadybininkui
įmonė siūlo minimalų atlyginimą ir priedą, priklausantį nuo rezultatų. Tai –
įprastas vadybininkams siūlomas atlygis.
A.Anciukevičius įsitikinęs: vadybininko darbo specifika tokia,
kad jis turi sau užsidirbti normalų atlyginimą.
Jis nemano, kad vadybininkus turėtų atbaidyti tai, jog
darbdavys garantuoja tik minimumą. Pasak A.Anciukevičiaus, įmonė visada taikė
tokią apmokėjimo už darbą schemą ir didelės darbuotojų kaitos nebuvo.
„Prasidėjus krizei mums teko atleisti vadybininkų, dabar vėl jų
ieškome“, – pasakojo jis.
Plačiau skaitykite 2010 m. lapkričio 18 d. „Sekundėje“.
Inga SMALSKIENĖ
A. Repšio nuotr. Pasiūlymas. Darbuotojų
atrankos specialistai darbdaviams pataria atsikratyti iliuzijų, kad išsilavinęs,
kvalifikuotas darbuotojas plušės už mažą atlyginimą.
