Atvežė apleistą
Jauno gyvūno istorija galėjo baigtis labai liūdnai, jei ne
jauna mergina, pasiryžusi sunkiai sergančią ir išsekusią kalytę pastatyti ant
kojų. Į gyvūnų globos vagonėlį panevėžiečio atvežtam nualintam keturkojui kone
buvo pasirašytas mirties nuosprendis. Apžiūrėjęs veterinaras pasiūlė šunį
užmigdyti, kadangi jo gydymas ir priežiūra kainuos didelius pinigus, o vilties
surasti sergančiam šuneliui naują šeimininką buvo mažai.
Kraujuojantį, galima sakyti, badu marintą dobermanų veislės
šunį Panevėžio gyvūnų globos draugijos pirmininkei ir „Panevėžio specialiame
autotransporte“ gyvūnų globa besirūpinančiai Rūtai Liberienei panevėžietis
atvežė lapkričio aštuntąją.
Nors specialistė iš karto atpažino neprižiūrėtą keturkojį ir
pradėjo barti jo šeimininką, šis įtikinėjo, kad jo augintinis buvo gerai
prižiūrimas, mylimas, tik kažkuo susirgo. Vyras tvirtino, kad šunimi rūpinosi, o
atiduoti jį neva privertė aplinkybės: esą išsigando, kad nuo susirgusio
keturkojo gali užsikrėsti jo vaikai. Panevėžietis pasirinko lengviausią kelią,
apie augintinio gydymą buvęs šeimininkas nė nesusimąstė.
„Kai tik pamačiau kalytę, iš karto supratau, kad ji buvo
neprižiūrima. Jos žaizdos kraujavo, buvo nuplikusi, ant kūnelio matėsi ryškios
dėmės. Tai jau buvo įsisenėjusios ligos požymiai. Baisu žiūrėti, kaip
šeimininkas nualino šunį. Vien kaulai ir oda belikusi“, – prisiminė pirmuosius
įspūdžius pamačius keturkojį gyvūnų globėja. Pasibaisėjusi, kad taip pasielgta
su gyvūnu, moteris priėmė nelaimėlę ir pradėjo galvoti, ką daryti.
Sugraudino žaizdos
R.Liberienė pripažįsta, kad kalytę, vardu Naida, greičiausiai
būtų tekę po kelių dienų užmigdyti. Pasak specialistės, šunelio gydymas ilgas ir
brangus, be to, jam reikalinga priežiūra.
„Gaila, bet teko pagalvoti apie keturkojo užmigdymą, nes jo
gydymui reikia nemažai lėšų“, – atvirai kalbėjo pašnekovė. Viltis kalytei
išgyventi nušvito tuomet, kai į gyvūnų globos namus kitą dieną po to, kai ji
buvo atvežta, užsuko moksleivė, panorusi pasiimti auginti jauną šunelį. Kaip ir
dauguma, jauna mergina galvojo apie sveiką, gražų šunelį, tačiau pamačiusi Naidą
ir išgirdusi jos istoriją susigraudino.
„Pasakojau merginai, kad dobermanei bus reikalingas ilgas
gydymas. Pažadėjau jai padėti, kiek bus įmanoma. Kalytė jai iš karto užšoko ant
rankų“, – pasakojo R.Liberienė. Laura Kriuklytė su Naida ir gyvūnų globos namų
darbuotojų įduotu ėdesiu išvyko namo.
Po kelių dienų internetiniame puslapyje www.pagalbagyvūnams.lt
ir žmonių mėgstamame socialiniame tinklalapyje „Facebook“ gyvūnų globos
darbuotojai paskelbė pranešimą, kad kalytei reikia pagalbos.
„Naidos istorija neliko nepastebėta. Greitai atsirado norinčių
jai padėti. Kas galėjo, pervedė šimtą litų, kas galėjo, daugiau. Kiti aukojo po
kelis litus. Rėmėjai tik pageidauja, kad pinigai atitektų ne Laurai, o būtų
pervesti į šunelį gydančio veterinaro sąskaitą, už juos būtų nupirkta reikalingų
vitaminų, maisto“, – sakė R.Liberienė. Kadangi Naida bus gydoma vienoje iš Kauno
veterinarijos klinikų, merginai kainuos ne tik šuns gydymas, bet ir kelionės.
Kad kalytė pasveiktų, gali prireikti daugiau nei penkių šimtų litų.
Teisinosi paskubėjęs
Šioje istorijoje stebina tai, jog, veikiausiai sąžinės
graužiamas, po kelių dienų gyvūnų prieglaudoje pasirodė buvęs Naidos šeimininkas
ir pareiškė apgailestaująs, kad atidavė savo augintinę, norėjo ją pasiimti
atgal. Pasak R.Liberienės, vyras aiškino pasielgęs neapgalvotai, gyvūnų globėją
tikino šuneliu rūpinsiąsis ir gydysiąs.
„Tačiau šuo taip nustekentas buvo ne per savaitę ir ne per dvi.
Net jei Naidos ir nebūtų pasiėmusi Laura, vargu ar tokiam žmogui būtų galima
grąžinti šunį. Atvežta kalytė buvo ne tik žaizdota, tačiau jai ir galinės
kojytės nuo ligos buvo pažeistos, ji vos pastovėjo“, – kalbėjo gyvūnų globėja.
Nors panevėžietis prašė pasakyti naujosios Naidos šeimininkės telefono numerį,
tačiau jo buvo paprašyta išeiti.
Pratinasi prie aplinkos
R.Liberienė pasakojo, kad kai šeimininkas atvežęs kalytę norėjo
palikti, ji visaip priešinosi, nenorėjo lipti iš automobilio, išeinantį
šeimininką lydėjo žvilgsniu, tačiau prie Lauros prisirišo taip pat labai
greitai.
Kai „Sekundės“ žurnalistai lankėsi pas Laurą, Naida baikščiai
glaudėsi prie naujosios šeimininkės. Merginai einant iš vienos kambario pusės į
kitą, naujoji draugė nė sekundei nepaleido jos iš akiračio ir sekė ją
žvilgsniu.
Baikšti, nedrąsi, atsargiai žiūrinti į nematytus veidus,
reaguojanti vos į vieną komandą. Taip L.Kriuklytė apibūdina savo augintinę. Nors
Laura su Naida dar tik pradeda atrasti bendrą kalbą, tačiau kalytė per savaitę
jau pradėjo reaguoti į Lauros draudimus, iš pradžių daugiausia tūnodavusi
susigūžusi kur kamputyje, kalytė jau mielai žaidžia, rodo charakterį.
„Dar kiek baiminasi, tačiau kiekvieną dieną Naida jaučiasi
drąsiau. Tik kai vaikštome kieme, ji nedrąsiai eina pro žmones, traukiasi į
šalį“, – atvirai pasakoja mergina.
Plačiau skaitykite 2010 m. lapkričio 15 d. „Sekundėje“.
Vaida REPOVIENĖ
A. Repšio nuotr. Išgelbėjo nuo mirties.
L.Kriuklytei pagailo iškankintos ir sunkiai sergančios dobermanės, todėl nutarė
ją išgydyti.
