Papildomas krūvis
Su maistu gauname vertingų medžiagų, kurių organizmas
nesintetina, jos patenka iš išorės, todėl yra nepakeičiamos. Jei trūksta kurių
nors maisto medžiagų, organizmas būna priverstas pats jas gaminti, todėl patiria
papildomą krūvį.
Dietinė mityba būtina ne tik sergantiesiems virškinamojo trakto
ligomis, kaip daugelis linkę manyti. Juk tam tikri produktų komponentai pasižymi
gydomosiomis savybėmis. Tačiau dietą paskiria gydytojas. Tačiau ir patiems
reikia kai ką žinoti. Tad supažindiname su keliomis universaliomis
rekomendacijomis.
Peršalimas ir gripas
Pati populiariausia rekomendacija – kuo daugiau gerti –
neprarado vertės, nes nuo senų laikų žinoma, kad daug geriant iš organizmo
pašalinami toksinai, atsiradę kovojant su liga. Sergant reikia išgerti 2–3
litrus skysčių per dieną, o maistas turi būti lengvas ir vertingas, turtingas
baltymų. Tokių, kurie lengvai pasisavinami: raugintų pieno produktų, virtos arba
keptos neriebios mėsos (geriau paukštienos) ir žuvies. Duona turi būti
padžiovinta, paskrudinta. Sveika valgyti nerūgščių agurkų, raugintų obuolių,
truputį raugintų kopūstų (naminių).
Vertingi yra bruknių ir spanguolių gėrimai, nes šiose uogose
yra ypatingų antibakterinių mikroelementų. Pasigaminti šiuos gėrimus paprasta:
ištrinkite uogas su cukrumi (santykis 3:1) ir 2–3 šaukštus šio mišinio užpilkite
0,5 litro šilto virinto vandens.
Gydantis peršalimą tinka bet kurie rūgštoki gėrimai. Tai gali
būti nestipri arbata su citrina ar paprastas vanduo su citrinų arba greipfrutų
sultimis.
Vištienos sultinys ilgai buvo vos ne panacėja sergantiesiems
peršalimo ligomis. Tačiau specialistai padarė išvadą, kad visi koncentruoti
mėsos nuovirai, taip pat ir vištienos sultinys, sergant gripu netinka.
Organizmas kovoja su liga, todėl eikvoti jėgas maistui
pasisavinti jam negalima.
Jei skauda gerklę, negalima gerti karštų gėrimų ir valgyti
karšto maisto, viskas turi būti tik šilta. Jei kyla komplikacijų ir gydytojas
skiria antibiotikų, kad ir kaip blogai jaučiatės, valgyti būtina.
Juk antibiotikų vartojimas susietas su maistu: juos reikia
gerti prieš valgant arba pavalgius. Be to, maistas sušvelnina jų agresyvų
poveikį virškinimo sistemai. Jei nieko nesinori, galite valgyti keptas daržoves,
neriebią varškę ar sūrį, kiaušinienę.
Šiuo metu organizmui ypač reikalingi rauginti pieno produktai,
praturtinti probiotikų (šių produktų vertę padės nustatyti jų galiojimo data).
Antibiotikai naikina ne tik kenksmingas bakterijas, bet visą
organizmo mikroflorą, o bifido bakterijų turintys produktai padeda susidoroti su
šia problema. Baigus gerti antibiotikus tikslinga dar kelias savaites vartoti
probiotikus.
Įprasta manyti, kad sergant peršalimo ligomis reikia būtinai
vartoti polivitaminų. Iš tikro neverta maitinti virusų – vitaminai bus naudingi
pasigydžius. Be to, C vitaminą gaunate natūralų – iš uogų gėrimų ir citrinos.
Širdies ir kraujagyslių ligos
Sergantiems šiomis ligomis žmonėms dažnai tenka kovoti su
antsvoriu ir cholesterolio pertekliumi. Širdžiai ir kraujagyslėms labai kenkia
persivalgymas (taip pat kaip ir virškinamajam traktui ir kepenims), todėl
stenkitės valgyti saikingai.
Gausiai prisivalgius širdžiai tenka didesnis krūvis, nes
prisipildęs skrandis spaudžia diafragmą, kartu – ir širdį. Jums reikia valgyti
taip, kad stiprėtų širdies raumuo.
Svarbūs yra kalio ir magnio turintys produktai. Kalio yra
bananuose, su lupenomis keptose bulvėse, persikuose ir abrikosuose, baklažanuose
ir cukinijose, moliūguose.
Valgant šiuos vaisius ir daržoves gerėja širdies veikla, jie
padeda pasišalinti skysčių pertekliui. Gausiausi kalio šaltiniai – švieži ir
džiovinti abrikosai, džiovintos slyvos, razinos, erškėtrožės.
Magnio druskos pasižymi kraujagysles plečiamuoju poveikiu ir
saugo nuo spazmų.
Magnio yra duonoje su sėlenomis, avižų ir grikių kruopose,
burokėliuose, petražolėse, juoduosiuose serbentuose, graikiniuose riešutuose ir
migdoluose.
Visi šie produktai turtingi vitaminų ir ląstelienos, padeda
išvalyti žarnyną ir blokuoja cholesterolio pasisavinimą.
Sveika valgyti žuvį, jūros gėrybes, jūros kopūstus, turtingus
jodo. Apie jūros kopūstų naudą žinoma daug, tačiau yra dar vienas vandens
augalas, naudingas širdžiai, – spirulinas. Japonų tyrinėjimais įrodyta, kad
reguliariai vartojant spiruliną cholesterolio kraujyje negrįžtamai sumažėja.
Senovės Tibeto medicinos atstovai vienu iš geriausių širdies
vaistų laikė kardamoną. Jo dedama į arbatą, daržovių salotas.
Būtina riboti mėsiškų ir grybų sultinių, druskos vartojimą.
Produktų, kuriuose gausu cholesterolio, reikia vengti arba visiškai nevartoti.
Tai gyvuliniai riebalai, dešros, dešrelės. Taip pat nerekomenduojama gerti
stiprios arbatos, kavos, vartoti prieskonių, nes sužadina nervų sistemą,
aktyvina širdies veiklą.
Paukštieną valgykite be odos, sviestą pakeiskite margarinu.
Būtina saugoti virškinimo organus ir vengti aštrių eterinių
aliejų turtingų daržovių: ridikų, ridikėlių, svogūnų, česnakų.
Odos ligos
Sergant odos ligomis mityba priklauso nuo to, ar liga alerginė, ar infekcinė.
Tačiau yra bendri principai, kurių dera laikytis.
Daržovės ir vaisiai (tie, kurie jums nekelia alergijos),
neskaldytų grūdų produktai normalizuoja angliavandenių apykaitą, taip pat ir
odos būklę.
Naudingi kai kurie riebalai – pieno (ribotais kiekiais),
nerafinuotų aliejų, nes juose gausu vitaminų A ir E, gerinančių įvairių
žaizdelių gijimą, didinančių organizmo pasipriešinimą infekcijoms, silpninančių
alergines reakcijas.
Paprastieji angliavandeniai – saldumynai – gali sustiprinti
alergijos požymius (niežulį ir bėrimą), todėl sergant dilgėline ar egzema jų
reikia valgyti mažiau ar net visiškai atsisakyti.
Raudona žuvis ir kiaušiniai gali provokuoti alergines
reakcijas. Geriau atsisakyti mėsos, žuvies, grybų nuoviro.
Taip pat reikia stengtis nevalgyti rūkytų, keptų patiekalų,
vengti prieskonių, nes jie gali sudirginti odą ir sustiprinti uždegiminį
procesą.
Parengė A. Kaminskienė
