Pigiausiai ženklins arklius
Nuo kitų metų visi Lietuvoje laikomi arkliai, šunys, katės ir
net šeškai turės būti paženklinti specialiomis poodinėmis mikroschemomis.
Ženklinimo duomenys bus kaupiami gyvūnų registro bazėje. Kaip vykdomas pagal
Europos Sąjungos teisės aktus parengtas įstatymas privalėsiantys kontroliuoti
veterinarijos specialistai ir vietos valdininkai neabejoja, kad ne vienam
naminių gyvūnų mylėtojui toks reikalavimas sukels kraujo spaudimą.
Smulkiųjų gyvulių veterinarijos gydytojų asociacijos nustatyta
vienos tokios mikroschemos implantavimo kaina siekia 110 litų. Už tai, kad
augintinis taptų visateisiu Lietuvos gyventoju, tiek turės pakloti šunų, kačių
ir šeškų šeimininkai.
Žirgininkams ši prievolė kainuos kur kas pigiau. Arklių
augintojų asociacijos atstovo Edgaro Jenino teigimu, pati mikroschema atsieis
10–12 litų, kiek žirgininkams teks papildomai primokėti, priklausys nuo kelionės
išlaidų.
„Asociacija turi penkis kvalifikuotus specialistus, įgijusius
licencijas ženklinti mikroschemomis. Jų paslaugos įkainis tikrai nebus didelis –
už minutės darbą prašyti 110 litų prasilenkia su sveiku protu“, – mano
žirgininkų atstovas.
Be to, pasak E.Jenino, asociacijos narių šiemečius kumeliukus
numatoma ženklinti nemokamai.
Kaimui išimčių nebus
Panevėžio apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos viršininko Valdemaro Kontauto teigimu, nors įstatymas, įpareigosiantis
naminius gyvulius paženklinti mikroschemomis, įsigalios nuo 2011-ųjų, kas už jas
mokės, klausimas neišspręstas.
„Kol kas aišku tiek, kad mokėti teks pačiam gyvūno šeimininkui.
Suprantama, kad privalomos mikroschemos – ne pigus malonumas. Veislinių gyvūnų
savininkai bus priversti laikytis įstatymo, bet su visais kitais, neabejoju,
turėsim problemų. Mes vieni irgi nesukontroliuosime, kas ženklino, kas ne.
Turėtų ir savivaldybės, ir seniūnijos padėti“, – pripažįsta V.Kontautas.
Pasak jo, visoje Europos Sąjungoje galiojantys gyvūnų priežiūrą
reglamentuojantys teisės aktai kaimo gyventojams išimčių nenumato.
Tarnybos vadovas neslepia sunkiai įsivaizduojantis, kad iš
pensijos besiverčianti geraširdė kaimo moteris už kiekvieną prie būdos amsintį
šunelį ar apie kojas besitrinantį katiną pajėgtų mikroschemas implantuojančiam
veterinarui sumokėti po 110 litų.
Turi tik kilmingieji
Veterinarinės klinikos Panevėžyje savininkas Kazimieras
Paltarokas skaičiuoja mikroschemas implantuojantis per mėnesį vidutiniškai
dešimčiai gyvūnų – šunims ir katėms. Dauguma jų kilmingų veislių ir išvežami į
Angliją, Švediją, Norvegiją. Įsigaliojus įstatymui, ženklinamų gyvūnų skaičius
turėtų šoktelėti šimtus kartų.
Tačiau K.Paltarokas netiki, kad nuo sausio jo klinikos durys
neužsidarytų nuo lankytojų antplūdžio, nebent valdžia rastų būdų, kaip priversti
vykdyti įstatymą.
„Ženklinimas – didelis darbas. Neužtenka mikroschemą įvesti,
reikia aktą surašyti, išduoti tarptautinį gyvūno pasą, todėl ir kainuoja
nepigiai. Vargu ar kaimo bobutė atveš savo katinus ženklinti“, – abejojo
veterinaras.
Jo nuomone, teisės akte numatyta procedūra vyktų sparčiai, jei
valstybė apsiimtų pati ją finansuoti. Tačiau tikėtis, kad dėl gyvūnų gerovės
valstybė pravertų kišenę, pasak K.Paltaroko, šiais laikais kone šventvagiška.
„Prieš keletą metų ėjau ir į rajono, ir į miesto savivaldybes
prašyti pinigų gyvūnų skiepams. Vienas iš merų nustebo: ar, sako, neturiu
rimtesnių darbų, kad dalinčiau biudžeto pinigus tokiam dalykui. Teko apsisukti
ir išeiti. Logiška, kad dabar, kai tokia krizė ir lėšų trūksta net socialinėms
išmokoms, apie mikroschemų finansavimą iš biudžeto niekas nė negalvos“, –
įsitikinęs veterinaras.
Pakels kraujo spaudimą
Įvedus privalomą gyvūnų ženklinimą poodinėmis mikroschemomis
darbo padaugės seniūnijoms. Panevėžio rajono Miežiškių seniūnijos vadovas
Albinas Jacevičius pripažįsta, kad sužymėti įstatyme nurodytus naminius gyvulius
nebus paprasta.
„Ne paslaptis, kad ne tik stambesnių ūkininkų, bet ir eilinio
kaimiečio kieme skalija po du tris augintinius, nors visus sudėjus pagal svorį
išeitų vienas „apyzdarovis“ šuniukas. Pamačius mikro-schemomis ženklinti gyvūnų
atvažiavusį veterinarą ne vienam kaimo žmogui pakils kraujo spaudimas“ –
neabejoja seniūnas.
A.Jacevičiaus nuomone, gyvūnų augintojus turintis pakišti po
didinamuoju stiklu įstatymas gali skaudžiai kirsti per kišenę savivaldybėms. Mat
gailėdami pinigų mikroschemoms ir bijodami sulaukti baudos, gyvūnų šeimininkai
augintiniais gali paprasčiausiai atsikratyti, o už vieną sugautą valkataujantį
gyvūną Panevėžio rajono savivaldybė bendrovei „Panevėžio specialus
autotransportas“ sumoka 150 litų. Vien už Miežiškių seniūnijoje sugautus
beglobius šunis Savivaldybė šiemet jau paklojo apie 2000 litų.
Baudžia simboliškai
Nors ir valdininkai, ir gyvūnų priežiūros specialistai sunkiai
įsivaizduoja, kaip patobulintas Gyvūnų globos, naudojimo ir laikymo įstatymas
bus realiai įgyvendinamas, tačiau kelią Lietuvoje tik besiskinančią naujovę jie
vertina palankiai.
V.Kontauto nuomone, ženklinimas mikroschemomis įpareigos
atsakingiau elgtis su gyvūnais.
„Nuskaičius mikroschemą bus iš karto surastas pasiklydusio
gyvūno savininkas, vadinasi, valkataujančių šunų ir kačių irgi turėtų gerokai
sumažėti. Beglobių gyvūnų šeimininkui būtų taikoma administracinė atsakomybė.
Mikroschemos turėtų atbaidyti ir vagis“, – viliasi V.Kontautas.
Tačiau viršininkas neatmeta, kad gerais siekiais grįstas
įstatymas gali prieš gyvūnus atsisukti. Užuot mokėję už brangias mikroschemas,
šeimininkai savo augintinius gali tiesiog nugaišinti.
Plačiau skaitykite 2010 m. lapkričio 11 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
P. Luko nuotr. Kaina kosminė. Nei valdininkai,
nei gyvūnų priežiūros specialistai neįsivaizduoja, kad iš pensijos besiverčianti
geraširdė kaimo moteris už kiekvieną prie būdos amsintį šunelį ar apie kojas
besitrinantį katiną pajėgtų mikroschemas implantuojančiam veterinarui sumokėti
po 110 litų.
