Derlinga tik popieriuose
Ekologiniu ūkininkavimu Panevėžio rajono Samanynės kaime
besiverčiantys Bronislava ir Antanas Šereliai, žvelgdami į savo laukus, tik
gūžčioja pečiais iš nuostabos: Savivaldybei perbraižius seniūnijos ribas ir visą
amžių nederlinga laikytą jų žemę staiga priskyrus derlingųjų kategorijai, javai
augti geriau nepradėjo.
Nors valdininkų stalčiuose gulintys žemės derlingumo žemėlapiai
aiškiai rodo: iš mažo naudingumo Karsakiškio seniūnijos atimtą dalį teritorijos
prijungus prie derlingosios Panevėžio seniūnijos, prieš tai menką derlių
duodavusi žemė turėtų vešėte suvešėti.
Tik todėl, kad pakeitus seniūnijų ribas popieriuose pasikeitė
ir žemės derlingumas, ūkininkai skaičiuoja prarasiantys maždaug 25 tūkst. litų.
Šereliai nenuleidžia rankų ir dėl biurokratinės pertvarkos patirtos žalos
atlyginimą tikisi per teismus išsireikalauti iš seniūnijų ribas pakeitusios
rajono Savivaldybės.
Mokėjo už nederlingą žemę
Daržininkyste besiverčiantys Šereliai prieš porą metų
Nacionalinei mokėjimo agentūrai įsipareigojo ūkininkauti mažiausiai penkerius
metus. Už tai, kad nederlingoje Karsakiškio seniūnijos žemėje ryžosi užauginti
daržovių ne tik sau, bet ir kitiems, agentūra 30 ha valdantiems ūkininkams
pasižadėjo tiek pat laiko mokėti išmokas – 5000 Lt
kasmet.
Mažai palankia ūkininkauti vietove Karsakiškio seniūnija,
atlikus tyrimus, buvo paskelbta dar 2004-aisiais tuomečio žemės ūkio ministro
įsakymu.
„Seniai girdėjome kalbas, kad rajono Savivaldybė planuoja
keisti seniūnijų ribas ir mūsų kaimą, kaip ir aplinkinius, numatoma atimti iš
Karsakiškio seniūnijos ir priskirti Panevėžio. Nė minčių neturėjome, kad galime
nukentėti. Galvojome, kas čia blogo, kas ant lentelės užrašyta – Karsakiškio ar
Panevėžio seniūnija. Mąstėm, kad jei keisis seniūnijos ribos, turės keistis ir
tas 2004 m. įstatymas, nes vien tik dėl to, kad perbraižomas seniūnijų
žemėlapis, žemė nepagerėja“, – „Sekundei“ pasakojo B.Šerelienė.
Javams nurodė derėti vešliau
Rajono Tarybos sprendimu Karsakiškio seniūnijos keletas kaimų,
tarp jų – ir Samanynės, nuo praėjusių metų pradžios tapo Panevėžio seniūnijos
valdomis. Net ir tuomet Šereliams nekilo abejonių, kad tik todėl jų smėlingi
hektarai bus įvardyti kaip derlingi plotai.
„Laukėme išmokų, kaip įpratę. Planavom dar traktoriuką
nusipirkti“, – pamena B.Šerelienė.
Kad valdžios sumanyta pertvarka grasina nuostoliais,
sutuoktiniams mintis sukirbėjo tik tuomet, kai į jų duris pasibeldė ūkininkas iš
gretimo kaimo. Nacionalinės mokėjimo agentūros jam atsiųstame pranešime apie
išmokas už menko derlingumo žemę nebebuvo nė žodžio.
„Man taip nerimtai pasirodė tie žmonės. Nesupratau, kaip galiu
nebegauti išmokų. Juk dėl to, kad tapome kitos seniūnijos gyventojais, mūsų
laukuose javai nepradėjo geriau derėti“, – pasakojo B.Šerelienė.
Tapę kitos seniūnijos gyventojais ūkininkai surinkę parašus
kreipėsi į Savivaldybę. Šereliai rašė ir į Nacionalinę mokėjimo agentūrą. Iš ten
gauta žinia ūkininkai sunkiai patikėjo – išmokos jiems nebepriklauso. Kad ir
kaip absurdiškai skamba, bet, pasirodo, pakeistos seniūnijos ribos turėjo įtakos
žemės derlingumui.
Be kaltės kalti
B.Šerelienė iki paskutinės minutės mynė rajono valdininkų
kabinetų slenksčius, kol, netekusi vilties įrodyti, kad dėl perbraižyto
seniūnijų žemėlapio žemė netapo derlingesnė, kreipėsi į teismą, kad Savivaldybė
atlygintų padarytą žalą. Ūkininkai skaičiuoja jau dabar dėl pasikeitusių
seniūnijų ribų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros negavę 13 tūkst. litų. Iki
2012 m., kai baigsis jų įsipareigojimai ūkininkauti, nuostoliai jau siektų 25
tūkst. litų. Šereliams tai – dideli pinigai.
„Nesuprantu, ar ūkininkus ginti per žemas, ar per pigus
reikalas. Vieni advokatai nenorėjo į tą reikalą kištis, nes atsakovė –
Savivaldybė, kitiems atrodė per maži pinigai. Korumpuotus politikus ginti labiau
apsimoka“, – įsitikino advokatę sunkiai suradę Šereliai.
Bylinėtis ryžęsi ūkininkai pasakoja teisme patys pasijutę ne
ieškovais, o kaltinamaisiais. Praėjusią savaitę gauta Panevėžio apygardos
administracinio teismo išvada buvo tokia, kokios B.Šerelienė ir tikėjosi.
Teismas neįžvelgė Savivaldybės kaltės dėl ūkininkų patirtų nuostolių.
Kalti liko patys ūkininkai, esą patys turėję susiprasti, kokios
laukia pasekmės atsidūrus Panevėžio seniūnijos glėbyje.
„Ar ūkininkas privalo būti visų galų meistras ? Ne tik
agronomas, veterinaras, bet dar išmanyti ir valdininkų darbą? Negi jie nežinojo,
kokios reformos pasekmės ūkininkams?“ – stebisi Šereliai.
Anot jų, reformos nuostolius skaičiuoja ne jie vieni. Kiti
ūkininkai bylinėtis su rajono valdžia nesiryžta paskaičiavę, kad teismams išleis
daugiau, nei atgautų prarastas išmokas.
Tačiau Šereliai ginklų nuleisti neketina. Apygardos
administracinio teismo sprendimą nusiteikę skųsti aukštesnės instancijos
teismui.
„Kai jau paaukojom tiek pinigų ir sveikatos, sustoti
nebegalime. Svarbu ne tik atgauti pinigus. Norime įsitikinti, ar Lietuvoje dar
galima pasiekti teisybę. Kur tai matyta, kad brūkštelėjus kažką popieriuje žemė
pasidarytų derlingesnė“, – bylinėtis toliau nusiteikę ūkininkai.
Plačiau skaitykite 2010 m. lapkričio 6 d. “Sekundėje”.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A. Repšio nuotr. Priemonės. Šereliai verčiami
patikėti, kad perbraižius seniūnijų ribas jų smėlinga žemė tapo kiekvieno
ūkininko trokštamu derlingu sklypu.
