Didžiausia riekė – remtiniesiems
Badmetį išgyvenusios Panevėžio įstaigos kitąmet reikalauja kur
kas didesnių biudžeto pyrago riekių. Prašomų lėšų poreikis maždaug ketvirtadaliu
viršija šiųmetį miesto iždą.
Kad Panevėžys kitais metais pajustų, jog ekonominė krizė – jau
praeity, reikėtų mažiausiai 286 mln. litų, tai yra 66 mln. litų daugiau nei
šiemet. Tiek pinigų prašo iš Savivaldybės kišenės gyvenančios kultūros,
švietimo, socialinės bei kitos miesto įmonės ir įstaigos.
Tačiau vilčių, kad 2011-aisiais diržai jau bus atleisti,
biudžetą dėliojantys valdininkai nesuteikia. Mat tikėtinos miesto iždo pajamos,
planuojamos surinkti iš panevėžiečių sumokamų mokesčių ir valstybės atseikėtos
dalies, kitąmet tesieks 212 mln. litų, tai yra net 74 mln. litų mažiau, nei
prašoma.
Vieną didžiausių pyrago riekių kitąmet teks atriekti socialinių
išmokų gavėjams. Skaičiuojama, kad vien kompensacijoms už šildymą ir karštą
vandenį 2011-aisiais Panevėžiui prireiks maždaug 7 mln. litų, o socialinėms
pašalpoms prašoma suma pasiekė rekordinę ribą – 30 mln. litų.
Šiemet Savivaldybė pašalpoms išmokėjo 24 mln. litų, nors dar
metų pradžioje Seimas, skirstydamas valstybės biudžetą, naiviai tikėjo, kad
Panevėžyje augančiai bedarbių armijai užteks 11 mln. litų.
Prašo tik atlyginimų
Maždaug tiek pat, kiek ir socialiai remtinieji, kitąmet tikisi
gauti ir Panevėžio ikimokyklinės įstaigos. Šiemet privalėję rinktis – nemokamos
atostogos arba alkanas paskutinis metų mėnuo – trisdešimt lopšelių-darželių
prašo 33 mln. litų.
„Rugelio“ vaikų darželio direktorės Jūratės Lekštienės teigimu,
didžiausias darbuotojų troškimas – kitąmet gauti atlyginimus už visus 12
mėnesių. Už tai, kad šiemet nėjo nemokamų atostogų, „Rugelio“ kolektyvui gresia
artėjantį gruodį dirbti už dyką.
„Nuo pavasario žinom, kad metų gale liksim be atlyginimų. Bet
pernai darbuotojai 12 dienų nemokamai atostogavo ir finansiškai labai skaudžiai
kentėjo. Kad ir kaip bandytume nuo vaikų nuslėpti rūpesčius dėl finansinių
problemų, jie vis tiek jaučia įtampą“, – mano J.Lekštienė.
Miesto mokyklos, kad išgyventų, mano esant reikalinga 19 mln.
litų, papildomo ugdymo įstaigos viliasi iš biudžeto pasisemti 7 mln. litų.
Vidutiniškai po milijoną litų tikisi gauti ir devynios miesto
kultūros įstaigos. Jų pageidaujama suma – 9 mln. litų. Šiemet kultūros
darbuotojams teko verstis iš 6 mln. litų.
Muzikinio teatro, prašančio 1,7 mln. litų, direktorius
Vidmantas Kapučinskas tvirtina, kad muzikai švaistytis nenusiteikę – iki laimės
jiems tetrūksta to paties, kaip ir pedagogams: už darbą sulaukti dar ir
finansinio atlygio.
„Prabangai lėšų neprašome, tik – atlyginimams. Viliamės, kad
kitąmet nemokamai nebeatostogausime. Bet ar turime kitą išeitį? Pasirinkimą turi
tik pagaliais mosuojantys prancūzai, o lietuviai nuolankiai susitaiko su pačių
išsirinktos valdžios sprendimais“, – „Sekundei“ teigė V.Kapučinskas.
Pasak direktoriaus, šiemet teatro repertuaras nenuskurdo tik
dėl darbuotojų entuziazmo. V.Kapučinskas juokauja, kad sunkmetis menininkus
paveikė itin savotiškai – esant ekonominiam pakilimui per metus parengdavęs po
vieną premjerą, šiemet teatras žiūrovams pateikė net keturias.
„Nė vienas žymus kompozitorius lengvai negyveno“, – guodžiasi
V.Kapučinskas.
Sportininkų arena nešildo
Gyventi gerokai laisviau nei šiemet viliasi miesto
sportininkai. Jų poreikiams patenkinti reikėtų 10 mln. litų, tai yra 4 mln.
daugiau nei šiais metais. Į šią sumą Savivaldybė įskaičiuoja ir 1,5 mln. litų,
planuojamų sumokėti Lietuvos krepšinio federacijai už galimybę 2011-aisiais
Panevėžyje surengti Europos vyrų krepšinio čempionato varžybas.
Kūno kultūros ir sporto centro direktorius Bronislovas Pliavga
skaičiuoja, kad 68 sporto klubai šiemet prarado 2,5 mln. litų – maždaug tiek,
kiek Savivaldybė per metus sumoka „Cido“ arenos valdytojams.
„Panevėžio sportininkų arena nešildo. Klubai laikosi itin
sunkiai. Panevėžiui praktiškai atstovauja vien vaikai – beveik nebeturime
profesionalios rankinio komandos, sunkiai verčiasi regbininkai, į tinklinio
varžybas irgi važiuoja tik vaikai. Be Savivaldybės pagalbos klubai neišgyvens –
sunkmečiu pritraukti rėmėjų lėšų neįmanoma“, – teigė B.Pliavga.
Pasisotinimo nežada
Biudžeto gaires pradėję dėlioti Savivaldybės vadovai pripažįsta
dar nematantys galimybių atleisti diržų, tačiau bent žada atlyginimą už
darbą.
Plačiau skaitykite 2010 m. lapkričio 5 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A. Repšio nuotr. Alkani. Badmetį išgyvenę
biudžetininkai viliasi bent kitąmet iš miesto iždo nusičiupti didesnę saują
šlamančiųjų.
