Darbavosi ne vienas
Vienas stambiausių Panevėžio rajono ūkininkų, prekybos
centruose pienu pardavimo automatuose prekiaujantis Laisvūnas Valikonis
nebetiki, kad policija sutramdys į jo ūkį įsisukusius vagis. Ilgapirščių
pridarytus tūkstantinius nuostolius skaičiuojantis L.Valikonis neslepia
nusivylęs, jo nuomone, paviršutinišku pareigūnų darbu. Ūkininką stebina, kad
ikiteisminį tyrimą atlikę kriminalistai nė nesiteikė atidžiai patikrinti
vienintelio įtariamojo – jaunuolio, prisipažinusio vogus, parodymų.
Į policiją pagalbos L.Valikonis kreipėsi dar spalio viduryje,
kai ryte ūkyje pasigedo plovimo įrenginio ir aukšto slėgio žarnos. Ūkininkas
nuostolį įvertino 2800 litų, tačiau mano nurodęs per mažą sumą – lygiai tokį pat
aparatą neseniai įsigijo už 4000 litų.
Apie vagystę ankstyvą rytą pranešusių darbininkų pažadintas
ūkininkas pasakoja atskubėjęs į fermą rado netgi pripėduotą koridorių, tačiau
nieko blogo neįtarusi valytoja spėjo įkalčius išvalyti.
Ūkininkas neabejoja – daugiau nei 50 kilogramų sveriantį
plovimo įrenginį ir nelengvą 25 metrų ilgio žarną turėjo vogti mažiausiai du
trys žmonės.
„Nereikia būti Šerloku Holmsu, kad suprastum, jog vienas žmogus
tokio daikto nenugvelbs. Plovimo įrenginį reikėjo ir atsukti, ir išnešti.
Mažiausiai kelias valandas turėjo užtrukti. Netgi jei ir vienas prie jo
darbavosi, kas nors vis tiek turėjo sargyboje stovėti. Mūsų kiemas apšviestas,
vagys negalėjo būti užtikrinti, kad per kelias valandas taip niekas ir neužeis“,
– įsitikinęs L.Valikonis.
Tempė nebent Švarcnegeris
L.Valikonis neslepia vagyste įtaręs ir darbininkus, ir netgi
artimuosius – akivaizdu, kad ilgapirščiai žinojo, kurioje fermos vietoje
saugomas pieno ūkiui būtinas įrenginys. Vienintelė ūkininko aptikta laužimo žymė
– galinėje fermos sienoje įrengtoje vėdinimo užuolaidoje prapjautas maždaug
metro plyšys. Tačiau L.Valikonis neatmeta, kad šitaip vagys bandė tik sumėtyti
pėdsakus, mat ūkininkui į akis krito, kad ties plyšiu ant vidinės palangės net
nebuvo nuvalytos dulkės. Pasak jo, veikiausiai vagys stengėsi sudaryti įspūdį,
kad, įsilaužę pro sieną, išėjo pro iš vidaus atrakinamas duris.
Ūkininko įtarimus, kad naktį jo fermoje darbuotasi ne vieno,
sustiprino ir palikti pėdsakai – plovimo įrenginys nuo fermos buvo tempiamas per
lauką, kol staiga šliūžė dingo.
„Reikia būti Švarcnegeriu, kad tokį daiktą vienas užsimestum
ant pečių ir nueitum per lauką“, – stebisi L.Valikonis.
Apie vagystę policijai pranešęs ūkininkas neabejojo, kad
pareigūnai anksčiau ar vėliau nusikaltėlius suras. Atvykę tyrėjai apžiūrėjo
įvykio vietą, netgi padarė ties išpjauta skyle rasto pėdsako gipsinį atspaudą.
Vyras liko maloniai nustebintas, kai nepraėjus nė porai dienų į
jo kiemą vėl įsuko policijos automobilis, šį kartą iš jo išlipo ne tik
pareigūnai, bet ir antrankiais surakintas smulkaus sudėjimo vaikinukas – jau
keliskart teistas patyręs vagišius. Anot tyrėjų, šis prisipažino apšvarinęs ūkį.
Kriminalistai atvažiavo patikrinti jo parodymų.
Bendrininkas – tik liudininkas
L.Valikonio susižavėjimas pareigūnais tetruko vos kelias
akimirkas.
„Ne man kriminalistus mokyti, bet keista, kad jiems užteko
vaikinuko žodžių, jog vienas prapjovė plyšį sienoje, pro jį įlipo ir vienas
vogė. Kodėl neprašė, kad jis parodytų, kaip lipo pro tą plyšį?“ – stebėjosi
L.Valikonis.
Ūkininkas įsitikinęs: vienam įsiropšti per maždaug 1,60 m
aukštyje išpjautą skylę neįmanoma, juo labiau kad toje vietoje nėra nieko, nuo
ko būtų įmanoma atsispirti. L.Valikonis neabejoja, kad prisipažinusiam
jaunuoliui kažkas turėjo padėti.
Dar keisčiau, kad pareigūnai leidosi mulkinami ilgapirščio,
nors jo parodymai akivaizdžiai nesutapo su realybe. Įtariamasis pareiškė plovimo
įrenginį nusižiūrėjęs dar prieš porą metų, kai pats buvo pasamdytas padirbėti
ūkyje. Tačiau, pasak L.Valikonio, aparatą jis įsigijo tik prieš metus. Tą įrodo
ir pirkimo dokumentai.
Dar didesnis nusivylimas ūkininko laukė perskaičius
ikiteisminio tyrimo bylą. Pasirodo, jaunuolis pareigūnams išaiškinęs, kad vogė
vienas. Plovimo įrenginį patikėjęs parduoti kitam, o šis aparatą pasiūlęs
pažįstamam už daugiau nei 1200 litų.
Perpardavinėtojas byloje apklaustas tik kaip liudininkas, kas
iš jo nupirko vogtą daiktą, pareigūnams įvardyti atsisakė.
Kai L.Valikonis nusistebėjo, kodėl įtarimai pareikšti tik
vienam, tyrėja atsikirto, esą paties jaunuolio problema, kad vienas prisiėmė
kaltę.
„Jis visai nekvailas. Už tai, kad vogti ėjo vienas ir su niekuo
nesusitaręs, jam teks švelnesnė baudžiamoji atsakomybė. Man vos sąmonė neaptemo
perskaičius bylą. O tas vadinamasis liudininkas – akivaizdus bendrininkas,
prekiaujantis vogtais daiktais. Aš nukentėjęs, renku įrodymus, kad tikrai tą
plovimo įrenginį turėjau, o nusikaltimo bendrininkas, Krekenavos centre turintis
nerakinamą garažą, kur vagys suveža vogtus daiktus, juos pardavinėja ir iš to
gyvena – tik liudininkas? Negi jis pasakys, kad gavo pinigų už pardavimą?
Policija po šito tyrimo užsidės riebų pliusą, esą sugavo vagį, o mes žinom, kad
nusikaltėliai kaip siautėjo Krekenavoje, taip ir siautės“, – policijos darbu
piktinosi ūkininkas.
Plačiau skaitykite 2010 m. lapkričio 3 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
P. Luko nuotr. Nesuprato. L.Valikonį stebina,
kad įtariamojo parodymus tikrinę policijos pareigūnai nepareikalavo nusikaltėlio
parodyti, kaip jis vienas sugebėjo įsiropšti per 1,60 m aukštyje išpjautą skylę.
