Gintaras Grajauskas, „Mažumynai“, „Versus aureus“
Atidi, švelniai ironiška knyga, kurioje neblogos grupės boso gitaristas bando tapti gyvenimo stebėtoju; dažniausiai sėkmingai.
„Vilnius 37°C“, „Baltos lankos“
Savaip „virtuvinis“ Vilnius, prijaukintas, tačiau išsaugantis savo dvasią bei kultūrinį kontekstą, o dvi autorės pamatė jį labai tinkamai.
Mindaugas Milinis, „Afganistano kariai“,„Knygius“
Prisiminimai apie keistą karą, kuriame ir mes dalyvavome, įstabiai skaudūs ir niekad nepamirštini.
Jonas Mekas, „Žmogus prie lyjančio lango“, „Baltos lankos“
Labai ankstyvi vieno žymiausių mūsų avangardistų prozos bandymai; yra ir pavykusių.
Stefan Zweig, „Trys meistrai: Balzacas, Dickensas, Dostojevskis“ (vertė A. Merkevičiūtė), Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Pasakojimas apie tris rašytojus, be kurių būtų neįsivaizduojamas devynioliktojo amžiaus literatūros peizažas, – kiek kičinis (gerąja prasme), ganėtinai „nusaldintas“, bet paveikus.
