Scanpix nuotr.
Prabėgo trys pirmieji 2010 metų ketvirčiai ir prasidėjo dar vienas pelno skelbimo sezonas. Akcijos kaina priklauso nuo galybės veiksnių, tačiau bendrovės veiklos rezultatai, ypač ilgalaikio investavimo atveju, svarba pranoksta visus kitus.
Pelno skelbimo sezonas pasižymi didesniu žiniasklaidos dėmesiu, suaktyvėjusia prekyba, smarkesniais nei įprasta akcijų svyravimais – sezono metu 20 proc. (į bet kurią pusę) per vieną prekybos sesiją yra gana dažnas reiškinys. Pelno skelbimo sezonai prasideda sausio, balandžio, liepos ir spalio mėnesiais. Neformali aktyviojo periodo JAV akcijų rinkoje pradžia yra aliuminio gamintojos „Alcoa Inc.“ pranešimas. „Alcoa“ yra viena didžiausių JAV bendrovių, sudarančių „Dow Jones Industrial Average“ indeksą.
Didžioji dalis įmonių paskelbia savo rezultatus per kitas šešias savaites nuo „Alcoa“ rezultatų. Dalis įmonių skelbia rezultatus ne sezono metu dėl skirtingos finansinių metų pradžios. Tačiau didžiausio investuotojų susidomėjimo sulaukia būtent šis šešių savaičių laikotarpis, angliškai vadinamas earnings season.
Toks akcijų rinkų cikliškumas tik iš dalies primena gamtos ciklus (pvz., mėnulio fazes ar metų laikų kaitų kaitą), nes investuotojų reakcija gali būti neprognozuojama ir net bendras rinkos rezultatas, kurį geriausiai atspindi indeksai, visada skiriasi. Pavyzdžiui, jei rinka yra smarkiai pakilusi iki įmonėms pradedant skelbti pelną, kaip buvo rugsėjo pabaigoje, per šešias savaites, net ir esant geriems rezultatams, ji gali nukristi. Trumpalaikiai investuotojai gali nuspręsti, kad kaina jau atspindi paskelbtą informaciją, ir imti pardavinėti akcijas, kol jų pelnas nesunyko. Tai tik parodo, kokia trapi ir neefektyvi gali būti akcijų rinka, kurioje beveik viskas paremta trumpo arba ultratrumpo laikotarpio interesais. Taip pat akcijų rinką per pelno skelbimo sezoną gali paveikti ir stiprūs nesezoniniai šokai, kaip nutiko šį balandį. Antra vertus, gamtos ciklai taip pat nėra visada vienodi – vasaros skiriasi dėl sausrų ar liūčių, ruduo būna šiltas ar darganotas ir t. t.
Dėmesys prognozėms
Spalio 7 d. „Alcoa“ pranešė apie 9 dolerio centų pelną vienai akcijai, viršydama analitikų prognozuotus 5 centus akcijai. Bendrovės ketvirčio pajamos išaugo 15 proc., palyginti su trečiuoju ketvirčiu pernai, o grynasis pelnas sumažėjo 20 proc. Pranešdama rezultatus „Alcoa“ pažadėjo geresnį ketvirtąjį ketvirtį dėl šiais metais apie 40 proc. išaugsiančių aliuminio pardavimo sunkiųjų krovininių automobilių gamintojams. Pardavimo apimtys lengvųjų automobilių gamintojams šiemet turėtų išaugti 8 proc. Didelės paklausos tikimasi iš Kinijos. Kitą dieną po pranešimo „Alcoa“ akcijos kaina paaugo 5,7 proc. Šis pavyzdys gerai atspindi visą šoko ir atsako į šoką mechanizmą. Labai didelę reikšmę rinkos dalyviai teikia prognozėms, kaip buvo ir šiuo konkrečiu atveju – įmonės pelnas mažėjo, tačiau buvo didesnis nei tikėtasi. Jei įmonė paskelbtų apie smarkiai išaugusį pelną, tačiau vidutinis analitikų įvertis būtų dar aukščiau, labai tikėtina, kad akcijos kaina kristų.
Analitikai, artėjant pelno skelbimo sezonui, savo įverčius dažnai koreguoja, tačiau nebūtinai reaguodami į tam tikrą naują informaciją, kuri verčia perskaičiuoti įvertį. Fundamentali analizė iš esmės svarbesnė tiems, kurie investuoja ilgesniam laikotarpiui, todėl natūralu, kad analitikai yra linkę sumažinti savo įverčius, kad paskelbti duomenys investuotojams būtų tarsi malonus netikėtumas (angliškai tai ir vadinama surprise). Pastaruosius 10 metų 60–70 proc. bendrovių paskelbia didesnį nei tikimasi pelną.
Per krizes šis rodiklis sumažėja iki 50 proc. Analitikai paprastai tiksliau prognozuoja pajamas, nes prognozuojant pelną vienai akcijai reikia atsižvelgti į kur kas daugiau kintamųjų. Pelno vienai akcijai prognozė jau priklauso nuo pajamų prognozės, o grynojo pelno marža gali smarkiai svyruoti. Maksimaliai geras ketvirčio rezultatų pranešimas būna tada, kai viršijami pajamų ir pelno vienai akcijai įverčiai ir bendrovė praneša apie didesnį būsimo laikotarpio pelną. Amerikiečiai tam turi specialų žargoninį terminą, pasiskolintą iš beisbolo, – triple play – pažodžiui tai reikštų „trigubą lošimą“. Šiame pavadinime galima įžvelgti įprastą investavimo ir sporto, ypač azartinių žaidimų, gretinimą.
Vertė prieš augimą
Akcijas galima suskirstyti pagal įvairiausius kriterijus. Vienas jų – vertės ir augimo akcijos. Bendrovės pajamų ir pelno augimas – vienas esminių rodiklių investuojantiems į augimo akcijas. Augimo akcijomis laikomos akcijos tų bendrovių, kurių pajamos ir pelnas stipriai auga. Tai investuotojams tampa prielaida, kad spartus augimo tempas išliks ir ateityje, jiems nesvarbu, kaip aukštai šiuo metu yra pakilusi akcijos kaina. Atvirkščiai galvoja investuojantys į vertės akcijas – jie ieško „neįvertintų“ akcijų, kurių tikroji vertė yra aukštesnė nei jų rinkos kaina.
1 pav. pateiktas visų S&P 500 indekse esančių bendrovių pelno vienai akcijai augimas, suminis bendrovių ketvirčio pelnas, palygintas su tuo pačiu ketvirčiu ankstesniais metais. Tai, kad 2009 m. IV ketvirčio augimas didesnis nei 95 proc., yra tokio skaičiavimo pasekmė, nes jis buvo lyginamas su 2008 m. IV ketvirčiu, kai pelnas krito 46 proc. Iš tikrųjų pelno lygis tiesiog grįžo į 2007 m. IV ketvirčio lygį, o šis savo ruožtu buvo žemesnis nei 2006 m. IV ketvirčio lygis. Dėl aukštesnės palyginamosios bazės ateityje suminis didelių JAV bendrovių pelno lygis neturėtų stipriai augti, todėl 2 pav. esanti kreivė palengva leisis žemyn.
Reikia pastebėti, kad šiuo metu geras laikas investuoti tiek į vertės, tiek į augimo akcijas. Vertės akcijų šiuo metu rinkoje netrūksta – juk didelės dalies bendrovių akcijos dar toli gražu nepasiekė prieškritinio lygio, nors pačios bendrovės jau atsigavo. Daugumos akcijų „tikroji“ vertė, kurią nustato analitikai, šiuo metu yra aukščiau jų rinkos vertės. Kiek daugiau pastangų reikia įdėti stengiantis atrasti augimo akcijas. Pavyzdžiui, „Google Inc.“, didžiąją dalį pajamų uždirbanti iš reklamos internete, spalio 14 d. paskelbė apie 22,5 proc. didesnes pajamas nei 2009 m. trečiąjį ketvirtį. Palyginamasis „Google“ pelnas vienai akcijai sudarė 6,72 JAV dolerio ir 31 proc. viršijo analitikų prognozių vidurkį. Bendrovė turi ilgą nepertraukiamo pajamų ir pelno augimo istoriją, aukštą kapitalo grąžą (19 proc.) ir išlaiko palyginti aukštą didelę bendrojo pelno maržą (35 proc.).
„Google“ nuosekliai didina investicijas į tyrimus ir plėtrą. Tai bendrovė, kuri aktyviai siekia įsitvirtinti naujuose veiklos sektoriuose, ir tikėtina, kad jos pinigų srautas iš kitų nei internetinė reklama šaltinių turėtų išaugti. Todėl visai įmanoma, kad „Google“ akcijos kaina per penkerius metus gali padvigubėti (jau kitą dieną po įspūdingų trečiojo ketvirčio rezultatų skelbimo „Google“ akcija pašoko daugiau nei 11 proc.). Kad tai įvyktų, reikalinga 15 proc. metinė augimo norma, kurios paprastai ir tikisi investuojantys į augimo akcijas.
Lietuvoje – ramybė
JAV bendrovių pelno skelbimo sezonas pradeda įsibėgėti ir būtent tos naujienos, o ne makroekonominiai rodikliai šiuo metu yra investuotojų dėmesio centre, nors pastarųjų reikšmės nuvertinti irgi nederėtų. Lietuvoje rinka mažesnė ir žiniasklaidos dėmesys menkesnis. Antra vertus, nėra aiškių, istoriškai susiklosčiusių sezono ribų – pagal VPK reikalavimus būtina viešai paskelbti tarpines finansines ataskaitas per 2 mėnesius po ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Susidaro įspūdis, kad dauguma Lietuvos bendrovių stengiasi kuo ilgiau užvilkinti preliminarių veiklos rezultatų skelbimo laiką ir daro tai baigiantis antrajam mėnesiui. Kodėl įmonės neskuba? Nespėja? Kalta trumpa istorija?
Galbūt. Norėtųsi manyti, kad tai labiau ne ekonominiai, o kultūriniai skirtumai nuo JAV. Bet kokiu atveju operatyvesnis savo rezultatų skelbimas būtų žingsnis į priekį, leisiantis investuotojams greičiau įvertinti savo ekonominius lūkesčius. Galbūt net pavyktų sukurti ką nors panašaus į „sezoną“, kai rezultatų skelbimas intensyviai vyktų kelias (bet ne paskutines) savaites, o žiniasklaida būtų priversta skirti įmonių veiklai daugiau dėmesio.
