Paklausa vis didesnė. (Scanpix nuotr.)
Sparti saulės energetikos plėtra atvėrė galimybių ir Lietuvos verslininkams, pasiryžusiems gaminti įrangą saulės jėgainėms. Nepaisant nuožmios Rytų Azijos šalių konkurencijos ir lėtokai iš krizės letargo bundančių Pietų Europos rinkų, kasmet dešimtimis procentų auganti saulės baterijų paklausa gali tapti eksporto greitkeliu naujai pramonės šakai Lietuvoje.
Vidurio Italijoje šalia Riečio miesto įsikūrusi saulės baterijų gamykla „Solsonica“ dirba visu pajėgumu, įmonė sparčiai plečiasi ir jau yra atidariusi filialų Azijoje. Tačiau „Salsonica“ technikos direktorius Pasquale’is Amideo į ateitį nežiūri pro rožinius akinius: „Verslas labai perspektyvus, o tai reiškia, kad jis vilioja daugelį.“
Saulės baterijų gamintojus 2009 metais sukrėtė Ispanijos virusas, kai dėl finansinės krizės ir nurėžtų valstybės dotacijų šioje šalyje naujų saulės jėgainių paklausa nuo 2500 MW 2008-aisiais smuko iki 375 MW pernai ir turėtų ūgtelėti iki 500 MW šiemet. Iki 2013 metų paklausa Ispanijoje tepasieks pusę prieškritinio lygio. Tačiau saulės baterijų gamintojai šaltą ispanišką dušą jau baigia pamiršti, nes paklausa vis dar didesnė nei pasiūla, o atsinaujinančios energetikos rinkoje sužibo nauja žvaigždė – Vokietija. Ši šalis nuo 2009-ųjų yra didžiausia saulės jėgainių statytoja pasaulyje (žr. 1 grafiką).
Tyrimų kompanijos „Bloomberg New Energy Finance“ duomenimis, pasaulinė naujų saulės jėgainių paklausa šiais metais sieks apie 10,5 GW, palyginti su beveik 1,7 GW 2006-aisiais. Saulės baterijų paklausa sparčiai auga Prancūzijoje, Italijoje, JAV, Japonijoje ir kitose šalyse, tačiau Europa artimiausiu laikotarpiu išliks didžiausia ir stabiliai auganti saulės baterijų pirkėja (žr. 2 grafiką). Tai – papildomos galimybės Europos saulės elementų ir modulių gamintojams, kurie šiuo metu yra atsiriekę trečdalį vietinės rinkos, liūto dalį atidavę Kinijai, Singapūrui ir kitoms Azijos šalims. Jose pagaminta apie 60–70 proc. Senajame žemyne sumontuotų saulės energijos jėgainių.
Kokybė prieš kainą
Azijos gamintojų produkcija yra maždaug penktadaliu pigesnė nei europiečių, tačiau „Salsonica“ technikos direktorius P. Amideo įsitikinęs, kad kokybė taps vis svarbesniu argumentu nei kaina: „Jėgainės ilgaamžiškumas labai svarbu, o mes suteikiame 20 metų garantiją. Mūsų gamykla yra Italijos viduryje, tad jei mano klientas bus nusivylęs, jis ne tik galės man paskambinti, jis pabels į mano namų duris.“
Vilniuje saulės baterijų gamyklą ketinančios statyti bendrovės „Baltic Solar Energy“ vadovas Vidmantas Janulevičius rugsėjo pabaigoje Valensijoje (Ispanija) vykusioje Pasaulinėje saulės energetikos konferencijoje turėjo progos pabendrauti ir su Azijos gamintojais. „Jie parduoda kiek pigiau, bet tai lemia gaminių kokybę. Europoje gaminami saulės elementai turi veikti bent 20 metų, jų efektyvumui nustatyti labai aukšti reikalavimai, o Kinijos gamintojų niekas nesukontroliuoja, rimti didesnių saulės energijos projektų plėtotojai atsargiai žiūri į kiniškas saulės baterijas“, – tvirtino V. Janulevičius.
Jis įsitikinęs, kad lietuviai pajėgūs gaminti kokybišką produkciją, o jos kaina konkuruoti ir su Azijos gamintojais. „Valstybės ir Europos Sąjungos parama bei mažesnė darbo jėgos kaina nei Vakarų Europoje mums suteiks konkurencinį pranašumą“, – teigė V. Janulevičius. 120 W Lietuvoje pagamintas saulės baterijų modulis turėtų kainuoti apie 780 litų.
Pagaminta Lietuvoje
„Baltic Solar Energy“ Visorių informacinių technologijų parke Vilniuje pradeda statyti 10 tūkst. kv. metrų ploto saulės energijos technologijų tyrimų ir gamybos centrą. Saulės elementų gamykla turėtų pradėti veikti kitų metų antroje pusėje, o 95 proc. čia pagaminamos produkcijos bus eksportuojama į Vokietiją, Prancūziją, Didžiąją Britaniją, kitas ES šalis bei JAV. V. Janulevičius tvirtino, kad jau pasirašytos sutartys ne tik su žaliavų tiekėjais, bet ir ketinimų protokolai su keletu būsimų pirkėjų. Naujos gamyklos metinį pajėgumą nuo pradinių 60 MW per keletą metų ketinama padidinti iki 120 MW.
Vilniuje nuo 2010-ųjų sausio jau veikia bendrovės „Precizika-MET SC“ saulės elementų gamybos eksperimentinė laboratorinė 2–5 MW pajėgumo linija. Bendrovė „ViaSolis“ ketina statyti saulės modulių surinkimo gamyklą kartu su UAB „Baltic Solar Energy“ Visoriuose, kurios pajėgumai sieks 60 MW per metus. Fotoelektros technologijų ir verslo asociacijos duomenimis, iki 2018 metų saulės baterijų pramonėje bus sukurta 500 naujų darbo vietų, investuota iki 200 mln. litų, o metinės eksporto apimtys pasieks 1,5 mlrd. litų.
Saulės baterijų gamybą sudaro keturi svarbiausi etapai – silicio gamyba, saulės elementų gamyba, iš elementų surenkamų modulių gamyba ir elektronikos prietaisų, konvertuojančių saulės energiją į vartotojams įprastą 50 Hz dažnio ir 220 V įtampos elektros energiją, gamyba. Lietuvoje šiuo metu gaminami saulės elementai ir netrukus bus surenkami saulės moduliai. Technologiniu požiūriu sudėtingiausia yra silicio ir saulės elementų gamyba, šių gamintojų pasaulyje yra mažiausiai.
Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų instituto direktorius prof. Algirdas Galdikas įsitikinęs, kad Lietuva pajėgi tapti visapusiška saulės jėgainių gamybos šalimi – svarstomos galimybės Šiauliuose pradėti silicio gamybą, o sukurti elektronikos prietaisus saulės energijai generuoti į įprastą elektrą yra pajėgios net kelios Lietuvos įmonės.
Ar gali užslinkti debesys?
Saulės energija atrodo patraukliai, nes ji švari, o daugelyje pasaulio vietų saulės spindulių netrūksta. Didžiausia problema ta, kad saulės energija vis dar labai brangi. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, priklausomai nuo saulės jėgainių efektyvumo, vienos megavatvalandės savikaina siekia 200–600 JAV dolerių. Pavyzdžiui, JAV pakrantėse įrengtų vėjo jėgainių efektyvumas gerokai didesnis – 50–70 dolerių/MWh.
Bet yra ir gerų naujienų – didėjant silicio pasiūlai jo kainos sminga žemyn. Didėjant saulės baterijų gamybos apimtims sąnaudos taip pat mažėja – padidinus gamybos apimtis dvigubai, sąnaudos sumažėja penktadaliu. Ženklus indėlis priklauso vyriausybėms, ypač ES šalių, kurios skatindamos atsinaujinančius energijos šaltinius saulės jėgainėms nustato didesnius fiksuotus elektros supirkimo tarifus. JAV taip pat turi ambicingų planų kuo didesnę energetinių poreikių dalį patenkinti saulės energija – iki 2050 metų Jungtinės Valstijos tikisi daugiau nei pusę elektros gauti iš saulės. Kinija ir Indija taip pat planuoja statyti milžiniškas saulės jėgaines.
Taigi, sparčiai mažėjančios saulės jėgainių statybos kainos ir vyriausybių dotuojami fiksuoti energijos supirkimo tarifai – puiki terpė tokių jėgainių statybos bumui. Tačiau net ir kopiant į kalną pasitaiko duobių. Pavojingiausia jų – vyriausybės nebus nusiteikusios amžinai saulės energijos gamintojus šildyti didelėmis supirkimo kainomis. Net ir didžiulę meilę „žaliai“ energijai gali atvėsinti ekonominės vyriausybių problemos, kaip atsitiko Ispanijoje.
„Baltic Solar Energy“ vadovas V. Janulevičius taip pat pripažįsta, kad saulės baterijų rinka dabar tiesiogiai priklausoma nuo valstybių dotacijų ir vyriausybės vėliau ar anksčiau tokios politikos atsisakys. „Tačiau mūsų ir kitų gamintojų tikslas yra ne gauti paramą, o sumažinti saulės energetikos kainą, kad ji prilygtų tradiciniams elektros gamybos būdams. Vienas kainų lūžis jau įvyko 2009-aisiais, o dabar daugelis sutinka, kad saulės jėgainės bus lygiavertės konkurentės anksčiau nei buvo prognozuota“, – tvirtino pašnekovas.
Kita vertus, ES iki 2020 metų 20 proc. elektros energijos poreikių privalo patenkinti iš atsinaujinančių šaltinių, o bendra saulės jėgainių galia ES sieks 450 GW. Šalia vandens ir vėjo jėgainių saulės elektrinės užims savo nišą. Ekspresas pajudėjo, tad dabar pats laikas Lietuvos gamintojams užsiimti geresnę vietą pirmos klasės vagone.
