Lietuviai iš trijų Baltijos šalių išsiskiria drausmingumu. Jie prasiskolinę mažiausiai, o įsipareigojimai neviršija valdomo turto. Tačiau taupumas – dar ne dorybė.
Ekonomikos krizė palietė visų trijų šalių gyventojus. Pastaruosius dvejus metus daugelis jų greičiausiai jautėsi mažiau turtingi negu 2007-aisiais ar 2008-ųjų pradžioje. Be to, per sunkmetį labiau išryškėjo skirtumai tarp šalių ir tai, kad ekonomikos atsigavimo link jos juda ne vienodu greičiu. Didžiausius skirtumus lemia ne tai, kiek turto turi kiekvienos šalies gyventojai, o tai, kaip jie mato ateitį ir pagal tai planuoja savo išlaidas, teigė Baltijos šalių namų ūkių tyrimą atlikę SEB banko ekspertai.
Vis dėlto sunkiausi laikai praeityje, namų ūkių nuotaikos gerėja, nors pesimistų vis dar yra daugiau negu optimistų. Kalbant apie pastaruosius, daugiausia jų šiuo metu yra Estijoje. Tam nesunku rasti paaiškinimą – estų vyriausybė geriausiai iš Baltijos šalių sugebėjo susidoroti su pasaulinio nuosmukio iššūkiais ir nuo kitų metų šalis taps septynioliktąja euro zonos nare. Estijoje jau laukiama užmokesčio ir vartojimo didėjimo. Tiesa, šios šalies gyventojų optimizmą, pasak SEB banko Estijoje ekonomisto Hardo Pajulos, gali apmalšinti po euro įvedimo išaugusios kainos. Nepaisant to, Estijos namų ūkių perspektyvos šiandien iš trijų Baltijos šalių atrodo geriausiai.
Stockxpert nuotr.
Sunkiausia, matyt, turėtų būti Latvijos gyventojams. Ši šalis išsiskyrė sparčiausiu ekonomikos augimu ir vėliau buvusiu didžiausiu jos nuosmukiu. Remiantis statistikos indikatoriais, latviai iš trijų Baltijos valstybių šiandien yra prasčiausioje padėtyje – vidutinis atlyginimas šioje šalyje krito labiausiai, nedarbas išaugo daugiausia, o valstybės viešųjų finansų sistema laikosi nežlugusi tik dėl tarptautinių partnerių paramos. Ir vis dėlto latviai šiuo metu yra didesni optimistai už lietuvius ir, nepaisydami vis dar mažėjančių pajamų, jie vėl pradėjo po truputį leisti pinigus. Pasak SEB banko ekspertų, šį paradoksą paaiškina išaugusi šešėlinės ekonomikos dalis šalyje. Nors oficialios gyventojų pajamos ir krito, jas iš dalies kompensuoja neoficialios. O tikėdami, kad sunkiausi laikai praeityje, latviai noriau pradėjo leisti pinigus.
Lietuviai į ateitį iš trijų Baltijos šalių kol kas žvelgia atsargiausiai ir atitinkamai tvarko savo finansus: vis dar stengiasi sukaupti pinigų ir nedrįsta didinti vartojimo apimties. Pasak vienos šio tyrimo autorės, SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, nors Lietuvoje įprasta skųstis prasta namų ūkių finansine padėtimi, tyrimas atskleidė, kad ji nėra tokia prasta, o pagal kai kuriuos rodiklius lietuviai netgi lenkia savo kaimynus. Vienas jų – skolos dydis. Lietuvos gyventojai yra mažiau prasiskolinę negu latviai ir estai. Tai turi įdomių pasekmių: nors estai iš trijų Baltijos šalių turi daugiausia finansinio turto, jų įsipareigojimai už sukauptą turtą yra didesni 2 mlrd. eurų; latvių įsipareigojimai už sukauptą finansinį turtą viršija 2,5 mlrd. eurų. Šiuo atžvilgiu Lietuvos namų ūkių balansas yra teigiamas – jų turtas 2 mlrd. eurų yra didesnis už turimas skolas.
Vadinasi, statistinis estas yra turtingesnis ir už lietuvį, ir už latvį (žr. grafiką). Tačiau jo ir įsipareigojimai didžiausi. Todėl kurie iš trijų Baltijos šalių gyventojų yra turtingiausi, priklauso nuo požiūrio. „Pažvelgus į visų trijų Baltijos šalių gyventojus, pilniausios atrodo estų kišenės, jie turi daugiausia finansinio turto, yra sukaupę daugiausia lėšų bankų sąskaitose ir pensijų fonduose. Taip pat estų pajamos ir pensijos yra didžiausios. Kita vertus, estai turi daugiausia skolų. Tad galima klausti, kas yra geriau: turėti kišenėje 100 eurų ar turėti 1 tūkst. eurų ir 2 tūkst. eurų skolos“, – retoriškai klausė J. Varanauskienė.
Palyginti žemas lietuvių įsiskolinimo lygis artimiausiu metu galėtų paskatinti aktyvesnę kreditavimo politiką, didesnį vartojimą ir greičiau atsigaunančią ekonomiką. Tačiau, kaip parodė trijų šalių palyginimas, noras leisti pinigus labiau priklauso ne nuo turimų pinigų kiekio sąskaitoje, o nuo su ateitimi susijusių lūkesčių. Be to, sąskaitoje ar kojinėje laikomi pinigai yra menka paguoda šalies ūkiui, todėl nors kiekvienas atskirai galime jaustis esą gana pasiturintys, necirkuliuojantys pinigai ekonomikoje prilygsta sustojusiai kraujotakos sistemai. Iš to kyla dar vienas šiuolaikinės ekonomikos paradoksas – kuo kiekvienas mūsų daugiau taupome, tuo visi kartu mažiau turime.
Tikėtina, kad kitąmet eurą įsivesiantys estai dar labiau atitrūks nuo kitų dviejų Baltijos valstybių. Estija taps patrauklesnė ne tik užsienio investicijoms, bet ir galės gana mažomis palūkanomis skolintis užsienyje. Jeigu šios skolintos lėšos bus sumaniai naudojamos, jos taps papildomu estų ekonomikos augimo impulsu, o galop tai dar papildys estų pinigines.
Beje, spalio viduryje panašius gyventojų turto apžvalgos duomenis paskelbė ir šveicarų banko „Credit Suisse“ tyrimų padalinys. Lietuva tyrime priskiriama grupei valstybių, kurių gyventojai gauna aukštesnes vidutines pajamas. Tyrime skaičiuojama, kad vienam lietuviui tenkantis turtas per pastarąjį dešimtmetį padidėjo 61 proc. Ir nors statistinis lietuvis turi 20 kartų mažiau turto negu statistinis Norvegijos gyventojas, jis yra turtingesnis už latvį, rusą ar baltarusį.
