Justo Gatelio iliustr.
Ar kada nors susimąstėte, kam perkant grietinės indelį maisto prekių parduotuvėje jums reikia čekio? Turbūt bent kartą iš trijų jį palikote kasoje, o jei ir paėmėte – iškart išmetėte į šiukšliadėžę. Mūsų prekybos centruose, laikantis įstatymų, čekį privaloma spausdinti visada, o galimybė leisti pirkėjams pasirinkti – ir kartu saugoti gamtą – kol kas vertinama skeptiškai.
Trečiasis pagal dydį prekybos centrų tinklas Didžiojoje Britanijoje – kompanija „Sainsbury’s“ – dirba kūrybiškai ir stengiasi tapti kuo draugiškesne aplinkai. Prieš kurį laiką „Sainsbury’s“ savo pirkėjams pasiūlė galimybę rinktis – prekybos centrų darbuotojai kas kartą atsiklausia, spausdinti pirkimo operacijos čekį ar ne.
„Tai nėra oficiali mūsų prekybos centro politika, tačiau mes raginame savo kolegas pasiteirauti pirkėjų nuomonės. Taip stengiamės sumažinti poveikį aplinkai, kartu, žinoma, ir popieriaus sąnaudas“, – žurnalui IQ teigė „Sainsbury’s“ komunikacijos vadovas Tomas Parkeris.
Už vartotojams suteiktą galimybę kaip įmanoma daugiau prisidėti prie „žaliosios“ krypties plėtojimo prekybos centras Didžiojoje Britanijoje atliktame „Green to the Core?“ tyrime pelnė aukštą „A“ įvertinimą.
Patys „Sainsbury’s“ pirkėjai prekybos centro iniciatyvą pasirinkti, ar spausdinti čekį, vertina skirtingai. Edinburge esančioje „Sainsbury’s West Port Local“ parduotuvėje apklausti škotai karštai dėstė savo nuomonę.
Ateityje su lojalumo kortele atsiskaitantys pirkėjai informaciją apie prekes ir pirkimo sumą galėtų pasitikrinti prekybos centro interneto portale.
Bibliotekininkas Gordonas Andrew tvirtino, kad paprastai atsisako čekio, nes tai esą popieriaus švaistymas. Studentė Lola Stevens sakė, kad pirkdama kelias prekes irgi neima čekio. Ne dėl to, kad tausotų aplinką, – merginai tiesiog nereikia šiukšlių. Tačiau ji pripažįsta, kad kartais atsisakiusi čekio susizgrimba nežinanti, kiek išleido pinigų.
„Keletą kartų išėjęs iš parduotuvės susimąsčiau, kad sumokėjau per daug. Tada pasigailėjau, kad neturiu čekio ir niekaip negaliu patikrinti, kodėl taip nutiko“, – merginai pritarė ir Edinburge gyvenantis jūrininkas Johnas Dorianas.
Bene griežčiausiai pasisakė transporto kompanijos savininkas Alanas Stewartas. Jis, nepriklausomai nuo apsipirkimo dydžio, visuomet prašo kasininko atspausdinti čekį. „Kodėl taip darau? Nes visada, pabrėžiu, visada, kai perku šiame centre už šimtą ar daugiau svarų, kas nors būna paskaičiuota netiksliai“, – tikino pašnekovas.
Sunaudoja tonas popieriaus
Lietuvoje, apsipirkdami didžiuosiuose prekybos centruose, pirkėjai vienu sykiu gali gauti net iki keturių skirtingų čekių. Papildomais čekiais prekybininkai dažniausiai informuoja apie jų tinkluose vykstančias akcijas, įvairias nuolaidas. Apsiperkant kai kuriuose centruose atspausdinamas ir čekis, suteikiantis galimybę pasipildyti mobiliojo telefono sąskaitą. Nepaisant to, kad nemaža dalis pirkėjų, ypač gaunančių didesnes nei vidutines pajamas, tokia paslauga nepasinaudoja nė karto.
„Tai, kad apsipirkdamas aš automatiškai gaunu keturis skirtingus čekius, yra beprotystė! Jei perku ne vieną prekę, man tikrai įdomu pažiūrėti į čekį su prekių sąrašu. Tačiau kam man dar trys talonai? Tai yra gryniausias šlamštas – taip elgdamiesi prekybininkai parodo, kad jiems nusispjauti į savo pirkėjus“, – mano vilnietis vadybininkas Justas Valiukevičius.
„Maximos LT“ atstovė ryšiams su visuomene Renata Saulytė sako, kad prekybos tinklas stengiasi, jog kiekvienas pirkėjas gautų ne daugiau kaip du papildomus čekius-pasiūlymus.
Esą jei šalies įstatymai numatytų galimybę atsiklausus pirkėjų nespausdinti jokio čekio, „Maxima LT“ tai vertintų teigiamai. Prekybos tinklas skaičiuoja, kad per mėnesį pirkėjų čekiams sunaudoja apie 50 tūkst. kasos juostos ritinėlių, tai – 11 tonų popieriaus (žr. grafiką). Prekybos centro išlaidos kasos aparatų popieriui siekia apie 100 tūkst. litų per mėnesį, per metus tam išleidžiama apie 1,2 mln. litų.
Prieš kelerius metus ši suma buvo kelis kartus didesnė, tačiau dabar „Maxima LT“ beveik visose savo parduotuvėse įdiegė modernius vienajuosčius kasos aparatus. Tai reiškia, kad pardavėjai duomenis apie atliktą operaciją kaupia ne popieriniame kasos aparato ritinėlyje, o elektroninėje laikmenoje.
„Popieriui mūsų išlaidos iš tiesų nemažos, mes jį mielai pataupytume. Kita vertus, mūsų pirkėjai yra gana konservatyvūs. Daugumai čekis – būtinas. Taip susiklostė, kad žmonės tikrina grąžą ir tai, kas atspausdinta čekyje. Pirkėjai nori įsitikinti, ar jie nebuvo apgauti – tai ypač aktualu sunkmečiu“, – teigė R. Saulytė.
Prekybos centro „Rimi Lietuva“ atstovė Jovita Bagdonaitė pritaria, kad pirkėjams gauti čekį pastaruoju metu ypač svarbu, nes žmonės pradėjo atidžiau skaičiuoti savo išlaidas, peržiūri prekybos centro suteiktas nuolaidas.
Be to, pabrėžia prekybininkai, čekis yra vienintelis įrodymas, kai įsigytą prekę norima grąžinti arba pakeisti. „Mums atsiklausti pirkėjų dėl čekio tikrai nebūtų problema, tačiau kol kas manome, kad vartotojai tam dar nėra pasirengę. Kita vertus, galimų įvairiausių skundų nagrinėjimas taptų komplikuotas“, – sakė J. Bagdonaitė, neatskleidusi, kiek popieriaus „Rimi Lietuva“ sunaudoja savo kasos aparatuose.
Bendrovė „Palink“, Lietuvoje valdanti „Iki“, „Ikiuko“ ir „Cento“ parduotuves, per mėnesį kasose sunaudoja 20–30 tūkst. popieriaus juostos ritinėlių. Tai įmonei kainuoja iki 60 tūkst. litų.
„Iki“ komunikacijos skyriaus vadovas Valdas Lopeta akcentavo, kad šio tinklo darbuotojai visada rekomenduoja pirkėjams pasiimti čekį už įsigytas prekes, o papildomas klausimas dėl jo spausdinimo esą nėra būtinas – galimos pertvarkos tik pailgintų apsipirkimo laiką.
Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje išsiskiria prekybos tinklas „Norfa“, kuris spausdina tik vieną čekį, o ir jis yra kelis kartus mažesnis nei standartinis. Tinklo atstovas Darius Ryliškis teigė, kad „Norfa“ palankiai vertintų galimybę sumažinti čekių skaičių leidžiant pirkėjams pasirinkti, tačiau mano, kad daugumai pirkėjų tai nebūtų aktualu.
Valdininkai permainų nenori
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas tvirtino, kad klausimas, ar privaloma pirkėjams spausdinti atliktos operacijos čekį, niekada nebuvo keliamas – prekybininkai tokios iniciatyvos neparodė.
Priimtu Vyriausybės nutarimu nurodoma, kad kasos aparatai turi būti įrengti ir naudojami kiekvienoje atsiskaitymo vietoje (išskyrus išimtinius atvejus), kai asmenys už prekes ar paslaugas atsiskaito grynaisiais pinigais ar mokėjimo kortele. VMI atstovams nekyla abejonių, kad tokia tvarka yra privaloma.
Vartotojų teisių gynėjams irgi viskas aišku. „Permainos šiuo klausimu, man atrodo, nerealios, nes vartotojai prarastų galimybę ginti savo teises. Juk kartais pardavėjams reikia grąžinti ir supelijusį sūrį“, – aiškino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vyriausiasis specialistas Vitas Ūsas.
Tačiau vartotojų teisių gynėjai, regis, mato mažiau galimybių, nei kai kurie šalies prekybininkai. „Maximos“ tinklo atstovai mano, kad ateityje su lojalumo kortele atsiskaitantys pirkėjai informaciją apie prekes ir pirkimo sumą galėtų pasitikrinti prekybos centro interneto portale. Kiekvienas klientas šiuo atveju turėtų savo prisijungimo duomenis.
„Taip mūsų pirkėjai galėtų stebėti informaciją, tai atstotų spausdintą čekį. Jei valdžios reikalavimai pasikeistų, šią sistemą būtų galima pritaikyti“, – teigė R. Saulytė.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Giedrius Kadziauskas mano, kad leisti pirkėjams pasirinkti, ar spausdinti čekį, būtų protingas sprendimas. Esą valstybinės institucijos ir toliau galėtų tikrinti, ar teisingai vykdoma apskaita, nes visą informaciją apie atliktas operacijas pardavėjai ir šiuo metu saugo bent dvejus metus.
„Nematau jokių priežasčių, kodėl nebūtų galima pakoreguoti mažmeninės prekybos tvarką reglamentuojančių teisės aktų. Vartotojui tikrai nebūtina kiekvieną kartą į dantis įkišti popierėlį. Taip išvengtume akivaizdaus švaistymo“, – sakė G. Kadziauskas.
Bankų klientai jau seniai gali rinktis, ar spausdinti operacijos čekį. SEB bankas tokią praktiką taiko jau 10 metų. Banko duomenimis, čekį spausdina 20–30 proc. klientų. „Swedbank“ skaičiuoja, kad čekį spausdina maždaug kas antras bankomatu besinaudojantis klientas.
Beje, pernai Didžiojoje Britanijoje „Sainsbury’s“ atnaujino 9,5 tūkst. prekybos centro kasų. Jose dabar naudojami modernūs kasos aparatai, kurie pirkėjui būtiną informaciją spausdina ant abiejų čekio pusių.
Teigiama, kad taip tinklas sutaupo apie 40 proc. popieriaus, o energijos sąnaudos sumažėjo bent 35 proc.
Prekybos centrai Lietuvoje spausdinti informacijos ant abiejų čekio pusių neketina. Anot „Rimi Lietuva“ atstovės J. Bagdonaitės, toks sprendimas gali būti svarstytinas, bet tam reikėtų sudėtingesnių technologinių sprendimų, kurie šiuo metu esą neužtikrintų efektyvumo.
„Iki“ tinklo atstovai sako, kad naudoja pakankamai naujus kasos aparatus, dėl to galimybės jų keisti nesvarsto. Norint įdiegti naujovę, reikėtų papildomų investicijų.
