Scanpix nuotr.
Į salonus atkeliauja pirmieji masinės gamybos elektromobiliai. Automobilių gamintojams tai nemenka rizika.
Praėjusios Paryžiaus automobilių parodos žvaigždė – „Jaguar“ supermobilis. Iki 100 km/h „C-X75“ gali įsibėgėti vos per 3,4 sekundės, o didžiausias greitis – 330 km/h. Jį varo akumuliatoriai, kuriuos įkrauna mikrodujų turbinos. Nors automobilis – eksperimentinis, emocionali reakcija rodo, kad automobilių gamintojai elektromobilius pradėjo laikyti savo ateities dalimi. O dalies dydis priklausys nuo vairuotojų reakcijos į mažiau pikantiškus elektromobilius, siūlomus tokių didelių gamintojų kaip „General Motors“ (GM), „Mitsubishi“, „Nissan“ ir „Renault“.
Į JAV, Europos ir Japonijos salonus atkeliauja pirmieji masinės gamybos elektromobiliai (žr. lentelę). Yra trys variantai. Su paprastais elektromobiliais, kaip antai „Nissan Leaf“, nuvažiuosite apie 150 km, o po to juos 6–8 valandas teks krauti. Elektromobilius su range-extender technologija, kaip antai „GM Volt“ (Europoje „Opel Ampera“), varo elektrinis variklis; jį galima įkrauti iš elektros tinklo arba naudojant elektromobilyje įrengtą vidaus degimo variklį. O dar yra jau pažįstami hibridai, kaip antai „Toyota Prius“, kuriuos dabar mėginama pritaikyti įkrovimui per laidą ir nuvažiuoti ilgesnį atstumą naudojant vien elektrą.
„Mitsubishi“ buvo viena pirmųjų elektrinį „i-MiEV“ Japonijoje pristačiusi balandžio mėnesį. Europai skirtų modelių gamyba prasidėjo spalio 6 d., įskaitant versijas Prancūzijos PSA grupei, kuri šiais automobiliais prekiaus pavadinimais „Peugeot iOn“ arba „Citroën C-ZERO“. Bet GM ir „Renault-Nissan“ aljansas į masinę rinką veržiasi aktyviausiai. Pastaroji per porą ateinančių metų pristatys keturis „Nissan“ ir keturis „Renault“ elektrinius modelius. „Renault-Nissan“ vadovo Carloso Ghosno manymu, iki 2020 metų vienas iš dešimties naujų automobilių Europoje bus elektrinis, o hibridai, kaip antai „Prius“, užims panašią rinkos dalį.
Valdžios struktūros naujiesiems automobiliams vieningai pritaria, nes juos laiko būtinais mažinant anglies dvideginio išlakas ir taršą miestuose. „Volt“ – viena priežasčių, kodėl Baltieji rūmai 2009 metais parėmė GM, kai šiam automobilių gamintojui grėsė bankrotas. Naujojo GM vadovo Dano Akersono žodžiais, įmonė atsidavusi elektrifikacijai ir kuria naujus elektromobilių modelius. Siūlomos dosnios valstybinės subsidijos: JAV pirkėjai elektromobiliui įsigyti galės gauti iki 7 500 JAV dolerių.
Anot C. Ghosno, skatinamųjų priemonių imtis reikės dar apie ketverius metus. Jo manymu, elektromobiliai be subsidijų su įprastais automobiliais konkuruos tik tuomet, kai gamybos apimtys pasieks apie 500 tūkst. vienam modeliui. Menkai tikėtina, kad lėšų stokojančios vyriausybės taip ilgai išliks dosnios. Yra ir kitų su naujaisiais elektromobiliais susijusių problemų.
Rimčiausia – „nerimas dėl atstumo“. Vairuotojai nėra pratę tiksliai apskaičiuoti, kokį atstumą jie nuvažiuos prieš grįždami namo. Turint elektromobilį (bent jau be akumuliatorių įkraunančio benzininio variklio) tai būtina. Ir yra bandymų, rodančių, kad gamintojų nurodomas atstumas, kurį gali įveikti jų automobiliai, yra optimistiškas. Keleivių pilnas automobilis su įjungtu šildymu arba oro kondicionavimu akumuliatorių iškraus greičiau. Tačiau, gamintojų manymu, šias kliūtis galima įveikti.
Kol kas važinėjimą elektromobiliais rimčiausiai išbandė BMW. Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir JAV vairuotojams bendrovė išnuomojo 600 elektrinių „Mini E“. Prieš gaudami šiuos automobilius dauguma vairuotojų sakė manę, kad 150 km atstumas varžo. Bet paaiškėjo, kad „Mini E“ vairuotojų įpročiai Berlyne ne itin skiriasi nuo vairuojančių įprastus „Mini“. Netgi greitkelių ir ilgų atstumų krašte Kalifornijoje „Mini E“ vairuotojai per dieną sukardavo 48 km, ne itin atsilikdami nuo 64 km JAV vidurkio. Dauguma „Mini E“ naudotojų automobilius įkraudavo namie, ir kai kurie tik du ar tris kartus per savaitę, o ne kasnakt. Po šių bandymų BMW daro išvadą, kad elektromobiliai tinka daugumai žmonių ir kad įpratus nerimas dėl atstumo dingsta.
O štai konsultantų įmonės „Deloitte“ atliktas tyrimas nustatė, kad trys ketvirčiai amerikiečių elektromobilio pirkti neketintų, jei jo nuvažiuojamas atstumas nesiektų 500 kilometrų. Bet automobilių gamintojams nebūtina visus įtikinti iš pat pradžių. „Deloitte“ tyrimas rodo, kad elektromobilį įsigyti dažniausiai yra linkę tie, kurie anksčiausiai ima naudoti naujas technologijas. Paprastai jie yra jauni ir gauna gerokai didesnes nei vidutinės namų ūkio pajamas. Jie gyvena miestuose arba priemiesčiuose, dažniausiai Pietų Kalifornijoje, ir turi garažą su elektra, kuriame automobilį galėtų įkrauti. Tokie vairuotojai elektromobilius turbūt laikytų antraisiais ir vertintų juos dėl žaliųjų savybių, leidžiančių pasipuikuoti. C. Ghosnas elektros pavarą laiko „papildoma technologija“.
Dar viena problema, kurią ne visai išsprendė ir valstybės subsidijos, – per didelė kaina. Elektromobiliai brangūs. BMW manymu, jie bus priskiriami Premium klasės gaminiams, ir dėl to 2013 metais bendrovė ketina pristatyti lengvą miesto elektromobilį su įmantriu kompozitiniu kėbulu. „Renault“ žemesnių kainų siekia nuo savo naujojo elektromobilio „Fluence“ atskirdama akumuliatoriaus kainą. Didžiojoje Britanijoje, atėmus 5 tūkst. svarų sterlingų valstybės subsidiją, šis automobilis kainuos apie 18 tūkst.
svarų sterlingų – beveik tiek pat, kiek dyzelinis ekvivalentas. Akumuliatorius pirkėjai nuomosis už apytikriai 80 svarų sterlingų per mėnesį. „Renault“ manymu, už degalus reguliariai mokėti įpratusiems vairuotojams ši rinkliava bus priimtina. Nuomojantis akumuliatorių turėtų sumažėti ir rūpesčių dėl jo patikimumo. Į tokį rūpestį GM atsako savo „Volt“ akumuliatoriams suteikdama aštuonerių metų arba 160 tūkst. kilometrų garantiją.
Be kitų dalykų, daugybei pirkėjų svarbu, kokia elektromobilių vertė laikysis antrinėje rinkoje. Tikslaus atsakymo teks palaukti dar kelerius metus. Šiame sektoriuje yra manančių, kad elektromobilių trūkumas kainas gali kilstelėti, bent jau iš pradžių. Bet jos gali nukristi, jei bus problemų dėl akumuliatorių arba tarp įkrovimų nuvažiuojamas atstumas netenkins vairuotojų.
Elektromobiliai sparčiai vystosi. Nors C. Ghosnas skaičius atskleisti atsisako, jis teigia, kad per ketverius metus „Renault-Nissan“ automobiliams skirto akumuliatoriaus vienos kilovatvalandės (kWh) savikaina sumažėjo perpus. „Boston Consulting Group“ šiais metais nustatė, kad elektromobiliai nebus visiškai konkurencingi, kol akumuliatoriaus savikaina nenukris iki apytikriai 200 JAV dolerių už kWh. Tuomet „Nissan Leaf“ 24 kWh akumuliatoriaus savikaina gerokai sumažėtų. Pasak sektoriuje sklandančių gandų, „Renault-Nissan“ savikainą jau sumažino taip, kad ji yra mažesnė kaip 400 JAV dolerių už kWh. Taigi, jei bendrovei pavyks eiti ta pačia linkme, jos automobiliai bus kur kas konkurencingesni.
Laukiama ir kitų techninių patobulinimų, įskaitant sistemas, kurios akumuliatorių galėtų įkrauti vos per penkias minutes. Tokie pokyčiai padidintų elektromobilių praktiškumą ir populiarumą. Bet tuomet kils kita problema: patys pirmieji pirkėjai gali pajusti, kad technologijos kinta taip sparčiai, jog jų nauji žvilgantys elektromobiliai greit atrodys senamadiški.
