Scanpix nuotr.
Kinijos Komunistų partija šalies vadovo įpėdiniu pasirinko Xi Jinpingą. Jo laukia sunkus darbas.
Kad į tave žiūrėtų rimtai, kartais „geriau trenkti į stalą nei netrenkti“, neva sakęs Xi Jinpingas, kai buvo gana menkai žinomas provincijos viršininkas. Spalio 18 dieną viceprezidento pareigas dabar einantis Xi Jinpingas buvo išskirtas kaip būsimasis Kinijos vadovas. Tačiau norint pelnyti sunkiai suvaldomos Komunistų partijos, jau nekalbant apie skeptiškai nusiteikusią visuomenę, pagarbą, vien stalo daužymo tikrai nepakaks. Nėra jokių garantijų, kad Xi Jinpingas galų gale suims vadžias į rankas.
Kinijos Komunistų partija ne vienus metus svarstė, ar siekiant aukščiausių pareigų nereikėtų nors truputėlio atviros konkurencijos. Bet spalio 18 dieną partijos lyderiai aiškiai parodė, kad šį kartą tvarkant įpėdinio reikalus nebus jokių atsitiktinumų. Uždarame susirinkime viceprezidentą Xi Jinpingą ji paskyrė į svarbų karinį postą. Kodine partijos kalba tai reiškia, kad po dvejų metų jis pradės perimti Kinijos vadovo pareigas.
Jau seniai manoma, kad 57 metų Xi Jinpingas gaus aukščiausias pareigas, o tai rodys jo paskyrimas partijos Centrinės karo komisijos pirmininko pavaduotoju. Prezidentas Hu Jintao šias pareigas gavo 1999 metais, o po trejų metų perėmė partijos vadovo postą. Tačiau kai pernai iki numatomo Hu Jintao atsistatydinimo liko treji metai, o apie Xi Jinpingą nebuvo kalbama visai, buvo svarstančių, ar nesiruošia partija įgaliojimus perduoti kitaip. Kai 370 partijos Centrinio komiteto narių spalio 15 dieną keturioms dienoms susirinko į gerai saugomą Pekino viešbutį ir pradėjo kasmetinį susirinkimą, anaiptol dar nebuvo aišku, ar bus pasirinktas Xi Jinpingas. Bet partija tradicijų neatsisakė. Ji trumpai pareiškė, kad komisija bus „papildyta“ įtraukiant Xi Jinpingą.
Xi Jinpingas iš esmės negauna daugiau įgaliojimų (ginkluotosioms pajėgoms tebevadovaus Hu Jintao ir jo generolai). Bet tai aiškus ženklas, kad baigiantis 2012 metams Xi Jinpingas, partijos manymu, turėtų pakeisti Hu Jintao generalinio sekretoriaus poste. Hu Jintao neprivalo būtent tada užleisti vietą. Bet nuo 1993 metų partijos vadovo postas pereidavo kartu su prezidento postu. Hu Jintao prezidento pareigas turi užleisti 2013 metų kovą. Taisyklės nenurodo, kada jam atsistatydinti iš karinių pajėgų vado posto. Bet iš precedentų aišku, kad iki 2014 metų Xi Jinpingui jis perduos ir šį darbą.
Xi Jinpingas atsipalaiduoti negali. Jo parengimas gal ir panašus į Hu Jintao prieš šiam pradedant perimti pareigas 2002 metais, bet yra esminių skirtumų. Šiaip ar taip Hu Jintao paskirti nusprendė ne jo pirmtakas Jiang Zeminas, o 1997 metais miręs Deng Xiaopingas, kuris buvo įtakingiausias politikas po Mao eros. Deng Xiaopingo autoritetas buvo toks didelis, kad netgi praėjus penkeriems metams po jo mirties Hu Jintao tebebuvo aiškus Jiang Zemino įpėdinis. O štai Xi Jinpingo karjerą lėmė ne toks impozantiškas Hu Jintao, kuriam patarė jau atsargon pasitraukęs sukriošęs Jiang Zeminas. Valdžios perdavimas Hu Jintao komunistinės Kinijos istorijoje buvo pirmasis atvejis, kai tai vyko sklandžiai. Gali būti, kad valdžią perduodant Xi Jinpingui tai nepasikartos.
Be to, Hu Jintao turėjo daugiau laiko sustiprinti savo padėtį, nes prie Politbiuro nuolatinio komiteto – saujelės svarbiausių žmonių Kinijoje – jis prisijungė likus dešimtmečiui iki paaukštinimo. 2012 metais Xi Jinpingas jame bus išbuvęs tik penkerius metus. XX a. devintajame dešimtmetyje Hu Jintao įspūdį Deng Xiaopingui padarė savo kietumu, vadovaudamas partijai maištingame Tibete. Xi Jinpingo karjera gali pasirodyti lengvesnė, nes jis vadovavo dviem turtingoms pakrantės provincijoms Fudzianui ir Džedziangui, o 2007 metais septynis mėnesius vadovavo partijai Šanchajuje.
Xi Jinpingo kilmė irgi ne tik suteikia pranašumų, bet ir kelia sunkumų. Jo tėvas buvo amžinatilsį Xi Zhongxunas – ankstyvųjų partijos laikų veteranas, vadovaujant Deng Xiaopingui užėmęs aukštas pareigas, bet nukentėjęs per Kultūrinę revoliuciją. Taigi Xi Jinpingas yra iš tų, kuriuos kinai kartais vadina „kunigaikštėlių draugija“, – iš tiksliai neapibrėžtos grupės, kurią sudaro komunistinės eros pradininkų atžalos ir kiti vadovaujantys pareigūnai. Kai kurie partijos vadovai kunigaikštėlius mėgsta, nes šie dažnai atrodo atsidavę siekiui išlaikyti partiją valdžioje. Bet didžiulė jų įtaka erzina kitus.
Xi Jinpingo ryšiai jo karjerai akivaizdžiai buvo naudingi. 1979 metais jis baigė Pekino Dzinchua universitetą ir gavo inžinieriaus laipsnį (kaip dauguma Kinijos lyderių). Tuomet Kinija buvo beatsigaunanti po pirmosios įpėdinių krizės pasibaigus Mao erai, o Deng Xiaopingas aktyviai kalė politinį karstą Mao įpėdiniui Hua Guofengui. Xi Jinpingas gavo darbą kaip gynybos ministro, kuris buvo vienas tėvo draugų, padėjėjas. Tuo žiupsneliu karinės patirties pasinaudota oficialioje jo biografijoje, kurioje rašoma, kad jis buvo „aktyvios tarnybos karininkas“.
Bet Cheng Li iš Vašingtono idėjų kalvės „Brookings Institution“ sako, kad Xi Jinpingo šeimos ryšiai 1997 metais tapo kliuviniu. Dėl delegatų antipatijos kunigaikštėliams partijos suvažiavime jis surinko mažiausiai balsų, vykstant (akivaizdžiai suklastotiems) Centrinio komiteto narių rinkimams. 2007 metais, per neoficialų balsavimą aukščiausius kadrus ruošiančioje Centrinėje partinėje mokykloje, Xi Jinpingas tarp galimų kandidatų į Politburą neva surinkęs daugiausia balsų. Bet Cheng Li sako, kad Xi Jinpingui nebūtų taip sekęsi, jei 400 su viršum aukšto rango dalyvių būtų buvę paklausta, kam tapti Politburo nuolatinio komiteto nariu, jau nekalbant apie galimą Hu Jintao įpėdinį.
Laikai perimti vadžias irgi sunkūs. Yra ženklų, rodančių rimtus nesutarimus tarp Kinijos elito, ar partijai reikia nors kiek pakeisti valdymo stilių, žmonėms suteikiant daugiau teisių spręsti, kas jiems vadovaus. Nuo rugpjūčio ministras pirmininkas Wen Jiabao kelis kartus minėjo, kaip svarbu imtis politinių reformų. Kiti vadovai šiuo klausimu demonstratyviai tyli, o konservatyvieji laikraščiai (įskaitant Pekino nacionalinius dienraščius) jo pastabas kritikavo. Nuo XX a. paskutinio dešimtmečio pradžios partijos kontroliuojama spauda retai atrodė tokia susiskaldžiusi. Pekino liberalai vis dažniau viešai reikalauja, kad partija atleistų gniaužtus netgi tuomet, kai valdžia sulaikė disidentus, kurie šventė Nobelio taikos premijos įteikimą įkalintam aktyvistui Liu Xiaobo.
Xi Jinpingas yra tarp tylinčiųjų. Bet kai kuriuos liberalus vis tiek padrąsina tai, kad jo tėvas buvo reformatorius. Be to, jie mini jo darbus provincijose, kur jis ryžtingai skatino privatų verslą. Dirbdamas Džedziange, Xi Jinpingas vyresniųjų mokslinių darbuotojų komandą iš Pekino paragino parašyti šešiatomį darbą „Džedziango patirtis ir jos reikšmė Kinijos plėtrai“. Jame pabrėžiama, kaip svarbu privačiose įmonėse steigti partijos kupeles (giriamasi, kad 2004 metų pabaigoje beveik 99 proc. privačių įmonių, kuriose yra trys arba daugiau partijos narių, tokias įsteigė). Darbe taip pat akcentuojami eksperimentai su liaudies demokratija partijoje ir vietos valdžios struktūrose. Xi Jinpingas akivaizdžiai dėl to nuveikė nedaug. Pekino žurnalas „Oriental Outlook“ šį mėnesį rašė, kad geriausiai žinomi tokio pobūdžio Džedziango eksperimentai Venlingo mieste kitur neišpopuliarėjo dėl menko vietos pareigūnų susidomėjimo.
Sakoma, kad Xi Jinpingas – malonus žmogus. Bet 2009 metų vasarį pastebėta ūmumo apraiškų, kai grupei kinų Meksikoje jis pasakė, kad „neturintys geresnės veiklos gerai įmitę užsieniečiai pirštais rodo“ į Kiniją. 2003 m. lapkritį Kinijos valstybinei televizijai CCTV duotame interviu Xi Jinpingas kalbėjo apie stalo trankymo naudą, turint reikalų su nenormaliai besielgiančiais pareigūnais. „Netrenkdamas į stalą jų neišgąsdinsi“, – sakė jis. Daugumai kinų geriau pažįstama kerinti jo žmonos Peng Liyuan šypsena, nes saldžiomis liaudies dainomis ji išgarsėjo gerokai anksčiau nei iškilo Xi Jinpingas.
Oficialiais duomenimis, Xi Jinpingas vadovaus penktajai komunistų lyderių kartai (po Mao, Deng, Jiang ir Hu, nes Hua Guofengo politinė karjera buvo per trumpa, kad turėtų reikšmės). Net jei chemijos inžinierius Xi Jinpingas (turintis Kinijos kaimo ekonomikos daktaro laipsnį) ne itin skiriasi nuo savo pirmtako (hidraulikos inžinieriaus), kiti jo kartos atstovai ne tokie technokratiški. Kai kurie studijavo Vakaruose. Bet šalyje, kur sparčiai auga vidurinė klasė su besiskleidžiančiais troškimais, visuotinės paramos jiems tai negarantuoja.
„Vos neišliejau vandens ant marškinių. Mėginate mane išgąsdinti?“ – 2002 metais atsakė Xi Jinpingas, reporterio paklaustas, ar jis tas lyderis, kurio reikia tikėtis. Nervintis jis turi rimtų priežasčių.
