Scanpix nuotr.
Mūsų šalyje po puikaus Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės pasirodymo Pasaulio čempionate Turkijoje vis dar sklando euforijos nuotaikos. Specialistai sutinka, kad nacionalinė komanda nuveikė kur kas daugiau, nei tikėtasi.
Lietuvos krepšinio vizitinė kortelė, kuri 2009 m. buvo suglamžyta Lenkijoje, vėl blizga. Turkijoje iškovojus bronzą dar kartą suskambo šūkiai, kad mūsų šalis turi ne tik puikią rinktinę, bet ir labiausiai iš visų valstybių myli krepšinį, turi geriausius krepšinio aistruolius.
Tačiau Lietuvos įvaizdis ir reputacija tarptautinėje bendruomenėje artimiausiu metu priklausys ne tik nuo jų, bet ir nuo krepšinio vadybininkų darbo rezultatų.
Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) laukia rimtas iššūkis. 2011 m. rugpjūčio 31–rugsėjo 18 dienomis šešiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje – bus rengiamas 37-asis Europos vyrų krepšinio čempionatas (EČ).
LKF vadovų pasiūlymas FIBA trečdaliu – iki 24 – padidinti EČ komandų skaičių buvo netikėtas tiek Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentui, tiek specialios Vyriausybės darbo grupės vadovams. Nors uždegta žalia šviesa ir jau aišku, kad į Lietuvą atvyks rekordiškai daug svečių, šis sprendimas vertinamas prieštaringai.
Buvęs ilgametis Lietuvos krepšinio lygos (LKL) prezidentas Šarūnas Marčiulionis, 2002–2006 m. ėjęs „FIBA Europe“ valdybos nario pareigas, LKF iniciatyvą įvardija kaip akibrokštą ir mano, kad ji buvo nepasverta.
„Buvo neaišku, ar pajėgsime tinkamai priimti 16 komandų, o dabar turime dar daugiau. Nuo EČ surengimo lygio priklauso visos šalies reputacija – yra rizika, kad nepavykus išspręsti esminių klausimų Lietuvai gali būti padaryta didžiulė žala“, – IQ teigė Š. Marčiulionis.
Jo nuomone, LKF, kuri atsako už EČ rengimą, dirba daugiau teoretikų, nei praktikų – esą kai kuriems specialistams trūksta kompetencijos. Š. Marčiulionis įsitikinęs, kad lietuviams, rengiantiems pirmenybes, derėtų konsultuotis su užsienio ekspertais, patiems neišradinėti dviračio.
Jis sako, kad ir pats galėtų suteikti vertingų patarimų, tačiau jų niekas neprašo. Š. Marčiulionis, prieš metus dalyvavęs pirmuosiuose Vyriausybės darbo grupės dėl EČ posėdžiuose, sako buvęs iš jos išstumtas.
LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas užtikrina, kad visi nuogąstavimai nepagrįsti, o pirmenybėms rengiasi kompetentinga komanda.
„Įvairius baubus ir trūkumus mato tik tie, kas nori juos matyti. Galiu užtikrinti, kad vienu aspektu mes tikrai tapsime čempionais – tai bus sėkmingas, kokybiškas ir pigiausias per visą istoriją surengtas čempionatas“, – pažadėjo vienas LKF vadovų.
Neabejoja nauda
Įsteigto LKF vykdomojo padalinio – Vietos organizacinio komiteto „Eurobasket 2011“ vykdomasis direktorius Mindaugas Špokas sako, kad Lietuvai atsivėrė didžiulė papildoma galimybė. Esą tarptautinio šalies įvaizdžio gerinimo aspektu tai mums dar reikės išnaudoti, o ekonominė nauda – neabejotina.
„Eurobasket 2011“ atstovai, trečdaliu padidėjus EČ rinktinių skaičiui, pakoregavo savo prognozes – dabar skaičiuojama, kad čempionato metu Lietuvoje apsilankys ne 20, o apie 30 tūkst. krepšinio aistruolių. Atitinkamai skaičiuojama, kad turistai Lietuvoje išleis jau ne 60 mln., o apie 75–80 mln. litų.
M. Špokas teigia, kad prognozuojant finansinę naudą šaliai iš dalies galima atsižvelgti ir į Ūkio ministerijos skaičiavimus. Jos duomenimis, Lietuvoje apsilankęs užsienietis kartu su išlaidomis viešbučiui šalyje per parą išleidžia apie 120 eurų (414 Lt). Taigi, optimistinėmis prognozėmis, EČ metu Lietuvoje turistai potencialiai galėtų išleisti iki 120 mln. litų.
LKF atstovai neslepia, kad vienas pagrindinių motyvų, paskatinusių prašyti padidinti EČ dalyvių skaičių, buvo noras prisivilioti kaimyninių šalių aistruolius, taip parduoti daugiau bilietų į rungtynes.
Papildomus kelialapius į EČ gavo mūsų kaimynės Latvija ir Lenkija bei Ukraina, Italija, Bosnija ir Hercegovina, Gruzija, Bulgarija. Tikimasi, kad vien latvių aistruolių į Lietuvą atvyks bent 4 tūkst. (tiek jų lankėsi 2007 m. EČ Ispanijoje), o lenkų – apie 2 tūkst.
„Latviai į Panevėžį galėtų ateiti ir pėsčiomis“, – šypsojosi M. Špokas, tikintis, kad mūsų kaimynai grupės varžybose pripildys areną.
LKF atstovai pabrėžia, kad dėl išaugusio rinktinių skaičiaus papildomai prašyti Vyriausybės finansinės paramos neketinama. Šiemet Finansų ministerija pažadėjo skirti 8,7 mln. litų. Iš viso valstybės pasirengimui numatyta skirti 21,8 mln. litų. Palyginti – EČ pasirengimui Lenkija 2009 m. išleido 32 mln. litų, o Ispanija 2007 m. pirmenybėms skyrė net 60 mln. eurų (apie 207 mln. Lt).
„Eurobasket 2011“ atstovai tikisi, kad maždaug 12 mln. litų pavyks surinkti pardavus bilietus į čempionato varžybas. Rengėjai šiomis lėšomis, kurios juos turėtų pasiekti per Kūno kultūros ir sporto departamentą, tikisi padengti savo išlaidas.
M. Špoko teigimu, „Eurobasket 2011“ sieks, kad tie 21 mln. litų būtų išleisti „įdarbinant“ Lietuvos įmones. Taigi 21 proc. PVM mokesčio pavidalu turėtų grįžti į valstybės kišenę.
„Mes neturime tikslo užsidirbti pinigų – norime užsitikrinti gerą reputaciją tam, kad galėtume pretenduoti Lietuvoje surengti 2018 m. Pasaulio krepšinio pirmenybes“, – ambicingus tikslus puoselėja M. Špokas.
Sutiktų nakvoti palapinėse
Padidinus EČ dalyvių skaičių, vien atvyksiančių Europos krepšinio rinktinių delegacijas sudarys 600 žmonių. Tai – 200 žmonių daugiau, nei anksčiau planuota.
LKF susitarė su „FIBA Europe“ ir papildomai kviečiamų šalių krepšinio federacijomis, kad šios iš savo kišenės padengs visas būtinąsias išlaidas – nakvynės, maitinimo ir kt. Tiesa, šiuo metu vis dar iki galo neišspręsta, kuriuose viešbučiuose EČ metu įsikurs oficialios delegacijos.
„FIBA Europe“ anksčiau reikalavo, kad krepšinio rinktinėms būtų sudaryta galimybė apsistoti bent 4 žvaigždučių viešbučiuose. Tačiau papildomai į Lietuvą kviestoms komandoms kartelę nuleido iki 3 žvaigždučių.
Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje aukštos klasės viešbučių pakanka. Tačiau EČ grupės varžybos, be Klaipėdos, vyks mažesniuose šalies miestuose – Panevėžyje, Šiauliuose ir Alytuje (iš viso po 6 komandas kiekviename mieste). Taigi, organizatoriai iki šiol dairosi viešbučių papildomai pakviestoms 6 šalių rinktinėms.
Panevėžyje, panaudojant 1,35 mln. litų Europos Sąjungos fondų paramą, specialiai prieš čempionatą ketinama rekonstruoti 4 žvaigždučių 120 vietų viešbutį „Romantic“. Čia apsistos 4 komandos. Svarstoma galimybė, kad papildomų 2 šalių delegacijos įsikurs prie Vilniaus–Panevėžio greitkelio esančiame 3 žvaigždučių viešbutyje „Šermutas“.
Tikimasi, kad Alytuje žaisiančių 4 rinktinių delegacijas priims Birštone esantis 4 žvaigždučių viešbutis „Karališkoji rezidencija“. Organizacinio komiteto atstovai iki šiol dairosi, kur apgyvendinti likusias dvi rinktines ir personalą.
Analogiška situacija ir Šiauliuose – pagrindinės keturios komandos gyvens rekonstruojamame 4 žvaigždučių viešbutyje „Medžiotojų užeiga“, o likusioms dar ieškoma vietos. Tiesa, Šiauliai kelia mažiau rūpesčių, nes mieste yra ne vienas 3 žvaigždučių viešbutis, kuriais naudojasi NATO kariškiai.
Nors Gruzijos krepšinio federacijos atstovai viešai pareiškė, kad sutiktų nakvoti ir palapinėse, LKF generalinis sekretorius M. Balčiūnas tikina, kad to neprireiks. Beje, atsižvelgiant į „FIBA Europe“ reikalavimus, krepšinio rinktinėms turėtų būti sudaryta galimybė iš viešbučio areną pasiekti per 20 min.
Sunkiausia tai užtikrinti bus Alytuje žaisiančioms rinktinėms. Nuo viešbučio Birštone iki arenos – apie 35 km., o tai – 35 min. kelionė automobiliu. Situaciją turėtų kiek lengvinti tai, kad delegacijų autobusus lydės policijos eskortas.
„FIBA Europe“ atstovai puikiai supranta situaciją, jie patvirtino tokias sąlygas. Nemanau, kad teks raudonuoti iš gėdos“, – tikino M. Špokas.
Tuo metu krepšinio sirgaliams nakvynės mažesniuose Lietuvos miestuose teks pasiieškoti patiems. LKF atstovai tikisi, kad turizmo agentūros ras ką pasiūlyti turistams ir jiems neteks vykti nakvoti, pavyzdžiui, į Rygą. Svarstoma, kad dalis aistruolių galėtų apsistoti ir turizmo sodybose.
„Eurobasket 2011“ atstovai mano, kad nedideli atstumai tarp miestų Lietuvoje – didžiulis privalumas, ir svečiai tuo pasinaudos. Manoma, kad dalis Alytuje varžybas stebėsiančių aistruolių gyvens Druskininkų kurorte, o į Panevėžį sirgaliai keliaus ir iš Vilniaus. Specialistai sutinka, kad mažesniuose miestuose svarbiausia bus pasirūpinti pramogomis – kad krepšinio aistruoliai galėtų švęsti iki paryčių.
Lems ir šalies įvaizdį
Komunikacijos agentūros „Bosanova“ direktorius Kristinas Taukačikas teigia, kad 2011 m. vyksiantis čempionatas turės vieną didžiausių įtakų Lietuvos įvaizdžio formavimui Europoje per visą pastarąjį dvidešimtmetį nuo šalies Nepriklausomybės atgavimo.
„Tai unikali proga pristatyti Lietuvą kaip svetingą, turistams draugišką šalį – sakyčiau, tai yra kur kas geresnė galimybė nei didžiulė politinė konferencija“, – mano specialistas.
K. Taukačikas atkreipia dėmesį, kad tyrimų rezultatai rodo, jog, pavyzdžiui, Vilnius europiečiams menkiau žinomas nei Ryga ar Talinas, mūsų sostinė nusileidžia turistų srautu. Tačiau tuo pačiu metu tie turistai, kurie apsilanko Vilniuje, pripažįsta, kad miestas pranoko jų lūkesčius. Esą didžiausia bėda ta, kad lietuviai savo privalumų nesugeba tinkamai parodyti, iškelti viešumon. Šį uždavinį reikės išspręsti.
K. Taukačikas mano, kad mažesniems šalies miestams EČ atveria plačias galimybes – pirmenybės gali suteikti naujų impulsų smulkiajam verslui, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystei.
„Svarbu žvelgti į visumą, o ne galvoti, kuris miestas svečiams gali pasirodyti nejaukus. Juk visuomet galima pasiūlyti pakeliauti po apylinkes – regioninius parkus, aplankyti kultūros vertybes. Tai reikėtų pasistengti iškelti į pirmąjį planą. Jei alytiškiams liepsime pasipuošti, išsišluoti gatves ir šypsotis, bus negerai. Bet jei Alytus ir jo apylinkės taps turo po Lietuva stotele, pasieksime geresnių rezultatų“, – teigė pašnekovas.
