Håkanas Bergas (Redakcijos nuotr.)
Švedas Håkanas Bergas banko „Swedbank“ Baltijos bankininkystės padalinio vadovu tapo pačiame krizės įkarštyje – rinkoje pasitikėjimas buvo išblėsęs, kreditavimas sustabdytas, bankai skaičiavo milžiniškus nuostolius, turto kainos smigo į bedugnę. Šiandien Baltijos šalių ūkio paveikslas šviesesnis. O svarbiausia bankų žinia – jie ir vėl pajėgūs skolinti. Tiesa, iš savo klaidų bankai pasimokė ir kreditus nuo šiol ketina dalyti gerokai atsakingiau.
Savo dabartines pareigas banke pradėjote eiti gana neseniai. Ką manote apie pokyčius Baltijos šalių rinkose per pastaruosius metus? Ar šiose rinkose vis dar įžvelgiate galimybių uždirbti?
– Baltijos šalyse dirbti pradėjau iš tiesų įdomiu metu. Čia esu nuo praėjusių metų pavasario. Per pastaruosius keletą metų visi darėme klaidų norėdami išnaudoti spartų šalių ekonomikos kilimą. Tiek bankai, tiek verslas, tiek ir vyriausybės prisidėjo prie nesubalansuotos ekonomikos plėtros ir jos perkaitimo. Visų mūsų nelaimei, Baltijos šalių ekonomikos krizę dar labiau padidino pasaulinio ūkio nuosmukis. Vis dėlto šiandien, praėjus 18 mėnesių nuo krizės pradžios, apie ateitį galima kalbėti kur kas pozityviau. Šios dienos lūkesčiai, palyginti su tais, kuriuos pamačiau pradėjęs dirbti, skiriasi kaip diena ir naktis.
Šiandien patys konstatuojame, kad praėjusiais metais ėmėmės krizės vadybos, o šįmet mūsų dėmesys sutelktas į ateitį. Aišku, vis dar turime kovoti su krizės padariniais, tačiau orientuojamės į ateitį ir siekiame būti darniai veikiančiu banku darnioje visuomenėje. Taip – Baltijos šalyse įžvelgiame galimybių uždirbti. Tiesą sakant, net norėtume didinti savo „apsukas“, bet negalime to daryti dėl palyginti mažos paklausos rinkoje. Artimiausiu metu paklausa išliks gana žema, tačiau tolesnės Baltijos šalių perspektyvos labai pozityvios. Tiek šių šalių ekonomikos, tiek privataus sektoriaus rodikliai artės prie ES vidurkio, tai yra tinkama aplinka bankiniam sektoriui.
Manote, kad Baltijos šalims pavyko sėkmingai suvaldyti ekonomikos krizę?
– Baltijos šalys yra kur kas geresnėje padėtyje nei buvo prieš metus. O ne tokių sėkmingų pavyzdžių toli ieškoti nereikia, užtenka pažvelgti į Pietų Europą, kurioje pasitikėjimo dėl ateities yra gerokai mažiau. Daug sprendimų, kurie buvo priimti Baltijos šalyse per pastaruosius metus, joms padėjo išsiveržti į priekį ir dabar jos yra pranašesnėje pozicijoje. Kalbu apie pasitikėjimą šiomis valstybėmis rinkoje ir atkurtą konkurencingumą. Manau, kad Baltijos valstybės turėtų didžiuotis tuo, ko pasiekė per praėjusius metus.
Pernai itin karšta tema buvo devalvacija. Ar manote, kad laikytis fiksuoto valiutos kurso ir eiti vidinės devalvacijos keliu buvo teisingas žingsnis?
– Baltijos šalims reikėjo atstatyti žemesnį kainų lygį ir atkurti konkurencingumą. Tam padaryti buvo du būdai, o tiek vienas, tiek kitas turėjo savų pranašumų ir trūkumų. Visos trys valstybės pasirinko vidinę devalvaciją ir, pažiūrėjus į makroekonominius rodiklius, joms gana gerai pavyko sumažinti kainų lygį. Baltijos šalių konkurencingumo rodikliai, palyginti su kitomis šalimis, šiandien yra kur kas geresni negu buvo prieš pusantrų metų. O Estija, eidama vidinės devalvacijos keliu, dar sugebėjo atitikti ir Mastrichto kriterijus eurui įsivesti.
Šiandien verslininkai Lietuvoje, greičiausiai, ir kitose Baltijos šalyse, skundžiasi, kad bankai nesutinka skolinti. Ar jų priekaištai pagrįsti?
– Taip sakantys žmonės iš dalies yra teisūs, nes akivaizdu, kad mes nebenorime kartoti tų pačių klaidų, kurias darėme anksčiau. Jei bendrovė turi ateitį, jai tikrai paskolinsime. Šiandien norėtume suteikti daugiau kreditų ir dėl piniginių išteklių nėra jokių kliūčių, tačiau mums reikia tokių verslo idėjų, tokio verslo, kuris turi perspektyvą ir sunkmečiu.
Reikia pripažinti, kad dalis bendrovių negali atlaikyti sunkmečio. Pavyzdžiui, per finansų krizę Švedijoje 1990-aisiais bankrutavo daugiau kaip 1 000 statybų įmonių. Jos nesugebėjo prisitaikyti prie pasikeitusio verslo ciklo. Tas pat vyksta ir Lietuvoje. Esu tikras, kad priekaištus bankams reiškia nemaža verslininkų dalis būtent iš tokių bendrovių.
Tačiau man labiau nerimą kelia tai, kad galbūt žmonės, turintys gerų verslo idėjų, neateina į banką, nes mano, kad jis niekam neskolina. Galiu patvirtinti, kad yra priešingai – būtume labai laimingi, galėdami skolinti daugiau gerų idėjų autoriams. Todėl raginčiau žmones, turinčius verslo idėjų, ateiti į banką ir jas kartu aptarti. Galbūt mes atsisakysime skolinti pinigų ir patarsime jų neleisti pačios idėjos autoriui. Tai nebūtinai blogai, nes žmogus galės ieškoti geresnio būdo panaudoti savo pinigus. Galbūt idėja mums iš tiesų patiks ir galėsime dirbti kartu bei turėti abipusės naudos.
O kas yra gera verslo idėja šiandien? Ar nekilnojamasis turtas bankams kada nors vėl taps patrauklia investicijų sritimi?
– Gera idėja šiandien yra investuoti į verslą, kuris galėtų eksportuoti ir padėtų didinti šalies eksporto apimtis. Gera idėja yra didinti verslo procesų grandinėje sukuriamą vertę. Tai padidina produktyvumą ir leidžia daugiau uždirbti. Gera idėja yra sumažinti veiklos išlaidas. Tai padidina konkurencinį pranašumą. Bloga investicija būtų dėti pinigus į veiklą, neužtikrinančią pajamų iš eksporto, nedidinančią pridėtinės vertės ar nesugebančią mažinti veiklos sąnaudų. Investicijos į nekilnojamąjį turtą gali būti gera idėja, tačiau tai labai priklauso nuo nekilnojamojo turto kainų ciklo, todėl investicijos į nekilnojamąjį turtą panašios į lošimą rinkoje. Vis dėlto šiuo metu labiau žiūrime į pinigų srautus ir įmonių galimybes uždirbti daugiau didinant pajamas arba mažinant veiklos sąnaudas.
Užsiminėte apie bankų klaidas ir dabartinius veiklos tikslus. Bet kodėl Skandinavijos bankai, turintys patirties Švedijoje, darė tas pačias klaidas Baltijos šalyse?
– Geras klausimas. Per praėjusius metus teko rengti ne vieną pranešimą, kurių metu pasakojau, kaip kyla finansų krizė. Jų metu daugelis manydavo, kad kalbu apie Skandinavijos bankų krizę, tačiau kalbėjau apie pirmą žinomą Švedijoje finansų krizę, įvykusią 1870 metais. Nuo to laiko Švediją supurtė septynios didelės finansų krizės, tad nepanašu, kad pasimokėme, kaip jų išvengti.
Bet per kiekvieną krizę išmokstame sušvelninti jos pasekmes. Tai rodo ir pastaroji krizė, kuri buvo palyginti didelė, tačiau truko neilgai ir, vertinant dabartinę situaciją, jos padariniai buvo suvaldyti. Norėčiau pabrėžti, kad krizes sukelia labai daug įvairių veiksnių, todėl juos visus įvertinti ir suvaldyti yra labai sudėtinga. Reikia būti realistais – istorija rodo, kad visiškai išvengti finansų krizių neįmanoma. Kita vertus, per ateinančius 5–10 metų tokia krizė Baltijos šalyse neturėtų pasikartoti.
Jeigu blogiausi laikai praeityje, tai gal jau pasiekta riba, kai bankų portfelis nebemažės? Ar, kai jis stabilizuosis, galima tikėtis spartesnio jo augimo?
– Atvirai kalbant, ne. Prognozuojame, kad per 2010 metus bankų paskolų portfelis toliau mažės, galbūt šis mažėjimas vyks lėčiau. Artimiausiu metu didelių pasikeitimų nesitikime. Kaip ir minėjau, kad paskolų portfelis pradėtų augti, reikia didesnio pasitikėjimo privačiame sektoriuje, didesnės vartojamųjų ir būsto paskolų paklausos, daugiau tikrumo verslo srityje. Viliamės, kad per artimiausius metus paskolų portfelis išliks panašiame lygyje. 2011-ieji atrodo geriau negu šie metai ir, jei pasaulio ekonomikos nesupurtys nauji sukrėtimai, lūkesčiai Baltijos šalyse toliau turėtų gerėti.
Bet paskolų portfelis ir ekonomikos augimas yra tos pačios monetos dvi skirtingos pusės. Vargu ar galime tikėtis spartaus ekonomikos augimo, jei paskolų portfelis nedidės, ar ne?
– Sutinku. Iš tiesų negalime tikėtis ilgalaikio ekonomikos augimo be didėjančio paskolų portfelio, anksčiau ar vėliau kyla investicijų ir kreditų poreikis. Nesupraskite klaidingai, mes norėtume, kad ekonomika į šį etapą pereitų kuo greičiau. Vis dėlto greito atsigavimo nesitikime. Ieškome ir džiaugiamės radę galimybių suteikti verslo ar privačioms idėjoms, jeigu tai geros idėjos. Bet artimiausiu metu mūsų tikrai neišvysite aktyviai pardavinėjančių paskolas. Tai pamoka, kurią išmokome, ir nenorime, kad tai vėl baigtųsi dar vienu ekonomikos perkaitimu. Norime eiti kartu su ekonomikos atsigavimu, o ne bėgti jo priešakyje.
JAV Federalinio rezervų banko vadovas Benas Bernanke vasaros pabaigoje pareiškė, kad centrinių bankų ir politikų iniciatyvų neužtenka ekonomikos augimui paskatinti, būtinas ir privataus sektoriaus indėlis. Sutinkate su šiuo teiginiu?
– Taip, visiškai. Mes visi turime įtakos ekonomikos plėtrai. Suprantama, kad ekonomikai augti reikalingi centrinių bankų veiksmai, reikia žmonių ir verslo noro investuoti, reikia ir skolinti nusiteikusių bankų. Galbūt toje diskusijoje, kai žmonės tvirtina, kad bankai neskolina, o mes sakome, kad žmonės nenori skolintis, teisi tiek viena, tiek kita pusė. Bankai privalo valdyti riziką, yra įstatymų reikalavimai, yra komercinės nuostatos, apribojančios kaip ir kam galime skolinti. Vis dėlto šiandien sakome, kad bankai yra pajėgūs skolinti, jie yra grįžę į įprastą būklę.
Penktą kartą Lietuvoje ketinate teikti apdovanojimus „Swedish Business Awards“. Koks šių apdovanojimų tikslas?
– Norime paskatinti įvairių sričių verslo plėtrą, nes siekiame būti augančios ekonomikos, besivystančios visuomenės dalimi. Taip pat norime skatinti dviejų valstybių – Lietuvos ir Švedijos – bendradarbiavimą. Lietuvoje šie apdovanojimai pradėti teikti pirmiausia, jie buvo palankiai sutikti, tad nuo praėjusių metų jų įsteigėme Latvijoje ir Estijoje.
Šiųmečiuose apdovanojimuose įsteigta nauja kategorija – jaunasis verslininkas. Ar tikitės surasti daug potencialių kandidatų?
– Labai tikiuosi, nors mūsų tikslas nėra rasti daug kandidatų, o skatinti pačią verslumo idėją. Norint turėti augančią ekonomiką ir besivystančią visuomenę, reikia ne tik dabartinių, bet ir būsimų verslininkų. Tikimės, kad panašios iniciatyvos turėtų paskatinti žmones imtis verslo ir jį plėtoti. Verslas prasideda nuo idėjos, o mes norime tas idėjas paremti ir taip skatinti darnios visuomenės plėtrą.
