Stockxpert nuotr.
Lietuvoje drabužių pasirinkimas – skurdokas, be to, ir kainos ne pačios patraukliausios. Dėl to vis daugiau žmonių vyksta apsipirkti į Ispanijos, Didžiosios Britanijos ir kitų Europos valstybių didmiesčius. Tiesa, Lietuvos prekybininkai neigia, kad jų antkainiai – išskirtiniai.
Trisdešimtmetė vilnietė renginių organizatorė Daiva Stasiūnaitė spalį rengiasi vykti į Ispaniją – Barseloną, Valensiją. Iš ten moteris ketina parsivežti naujų drabužių – artėjančiam žiemos sezonui ir pavasariui.
Vilnietė pastaruosius trejus metus apsiperka tiktai užsienyje. Kartais moteris apsipirkimą derina su poilsio kelionėmis, tačiau neretai į Europos didmiesčius skrenda specialiai pasipildyti savo drabužių spintos.
„Taip darau, nes Lietuvoje menkas pasirinkimas. Toks įspūdis, kad mūsų prekybininkai visiškai nemyli moterų. Žinoma, sprendimą pirkti užsienyje lemia ir kitas svarbus veiksnys – kaina. Lietuvoje man nekyla ranka už abejotinos vertės prekę mokėti keletą šimtų litų“, – sakė D. Stasiūnaitė.
Pastarąjį kartą moteris su lagaminu rūbų grįžo iš Londono. Ten už mažiau nei 2 tūkst. litų ji įsigijo keletą suknelių, dalykinių švarkų, kelnes bei striukę. Renginių organizatorė neabejoja, kad Lietuvoje tokios pačios kokybės rūbams būtų išleidusi bent 2 kartus daugiau.
D. Stasiūnaitė teigia, kad pasirinkimą apsipirkti užsienyje lemia ir noras žengti koja kojon su mada. Esą į Lietuvą naujos Europoje populiarių drabužių tinklų kolekcijos atkeliauja pavėluotai.
„Galime kalbėti ir apie „Zara“ drabužius. Tai, kas dabar pardavinėjama Vilniuje, Ispanijoje aš įsigijau jau pernai, tų drabužių nebenešioju“, – sakė moteris.
Kitas populiarus apsipirkimo būdas – įsigyti drabužių iš populiarių užsienio svetainių internetu ir parsisiųsti juos į Lietuvą. Reklamos agentūros „DDB Vilnius“ darbuotoja Eglė Petkevičiūtė sako, kad taip išleidžia nuo 2 iki 5 kartų mažiau nei pirkdama rūbus Lietuvoje.
Populiarių ir madingų prekės ženklų „Diesel“, „Miss Sixty“ džinsus mergina atsisiunčia už 200 litų, tuo metu Lietuvoje, anot merginos, jie kainuoja iki 500 litų. Išpardavimų metu interneto portaluose, tokiuose kaip Didžiosios Britanijos „Asos“, palaidinių ar megztinį galima įsigyti už 40–50 litų.
„Lietuvoje net per didžiausius galutinius išpardavimus tokių kainų beveik nepasitaiko. Vilniuje perku praktiškai tik aksesuarus. Vengiu apsipirkti mūsų šalies parduotuvėse ir dėl to, kad nesinori vilkėti suknelės, kurią turi trečdalis merginų“, – sakė E. Petkevičiūtė.
Vienu stilingiausių Lietuvos vyrų pripažintas Žilvinas Grigaitis 99 proc. drabužių perka ne Lietuvoje. Anot jo, mūsų šalyje vyrauja keli prekių importuotojai, kurie diktuoja sąlygas – primeta pirkėjams savo skonį, kainą.
Ž. Grigaitis tikina, kad pakanka pažvelgti į Vilniaus gatves – akivaizdu, kad, pavyzdžiui, jauni žmonės rengiasi kur kas įdomiau ir įvairiau, nei siūlo mūsų drabužių pardavėjai. „Pripažinkime, kad perkame rūbus Europoje ir dėl mažesnės kainos. Žinoma, vietos prekybininkai gali sakyti, kad mūsų rinka per maža, apyvarta nedidelė. Nenoriu nieko kaltinti, bet Lietuvoje drabužių pardavėjų pelno maržos yra vienos aukščiausių visoje Europoje“, – žurnalui IQ tvirtino Didžiosios Britanijos investicinio fondo „Alro“ grupės atstovas Baltijos šalims Ž. Grigaitis. Jis anksčiau vadovavo bendrovei „Ajolas“, kuri valdė Vilniaus centre esantį prekybos centrą „Gedimino 9“.
Skirtumų nemato
Drabužių pardavėjai neigia, kad Lietuvoje prekėms taiko didžiulius antkainius ir dėl to pirkėjams tenka mokėti daugiau nei Vakarų Europoje.
116 parduotuvių tinklą Baltijos šalyse valdančios ir daugiau nei trečdalį drabužių rinkos Lietuvoje užimančios „Aprangos“ grupės vadovai tikina, kad atskirų segmentų drabužių kainos Europoje gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dydžio atskirose šalyse, svyruojančių valiutų kursų. Dėl pastarosios priežasties pastaraisiais metais esą galėjo susidaryti įspūdis, kad, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje rūbai yra kiek pigesni.
„Tačiau iš esmės dauguma kompanijų – prekės ženklų savininkių – laikosi nuostatos, kad jų prekių kainų lygis neturėtų smarkiai skirtis visoje Europoje. Mes, „Aprangos“ grupė, dažniausiai laikomės šio susitarimo – prekiaujame bemaž tokiomis pačiomis kainomis, kaip ir bendrovės kitose valstybėse“, – teigė „Aprangos“ grupės generalinis direktorius Rimantas Perveneckas.
„Apranga“ Lietuvoje pardavinėja garsių prekės ženklų drabužius bendradarbiaudama su viena mažmeninės drabužių prekybos lyderių pasaulyje – Ispanijos „Inditex“ grupe. Ši kompanija pigiausiai drabužius parduoda partneriams Ispanijoje ir Portugalijoje, o Lietuva, kartu su didžiąja dalimi Europos valstybių, patenka į antrąjį krepšelį iš keturių pagal mažiausias kainas. „Inditex“ brangiau savo prekes parduoda Rusijos, Skandinavijos, Alpių regione veikiančioms bendrovėms.
„Aprangos“ grupės vadovas R. Perveneckas žurnalui IQ atskleidė, kad grupės pelno marža siekia 44 proc., o galutinis realizuotas prekių antkainis svyruoja 80–90 proc. ribose. Anot R. Pervenecko, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad bendrovė net 40 proc. visų prekių pastaruoju metu parduoda per išpardavimus.
„Nesakau, kad mes mažinome antkainius, tačiau galiu patvirtinti, kad per pastaruosius 5 metus jų ir nedidinome – išlaikėme stabilumą“, – teigė „Aprangos“ grupės vadovas.
Tiesa, vienas pašnekovas, nepanoręs atskleisti savo pavardės, IQ tvirtino, kad prekių antkainiai prabangių, nuo 4 tūkst. litų kainuojančių rūbų segmente Lietuvoje siekia 200 proc. ir daugiau.
„Ar mūsų antkainiai didesni prabangos prekių grupėje? Drįsčiau teigti, kad plačiąja prasme taip nėra. Galbūt atskirose Europos valstybių rinkose vietos gamintojai taiko tam tikrų nuolaidų, tačiau tai nėra taisyklė“, – nukirto R. Perveneckas.
Bendrovė „Baltika Lietuva“, priklausanti Estijos drabužių prekybos grupei „Baltika“ ir Lietuvoje valdanti 32 parduotuves („Monton“, „Mosaic“, „Baltman“), per pastaruosius metus apkarpė savo pelno maržą, dėl smukusio vartojimo lygio uždarė 4 parduotuves.
„Negalime atskleisti, kiek šiuo metu siekia įmonės marža, bet galiu pasakyti, kad jos sumažinimas mums buvo skausmingas žingsnis. Nėra tiesa, kad užsienyje tos pačios grupės drabužiai parduodami pigiau – tai galiu patvirtinti ir kaip vartotoja, ir kaip įmonės vadovė“, – sakė įmonės „Baltika Lietuva“ direktorė Viktorija Krolytė.
H&M faktorius
Specialistai Lietuvoje pabrėžia, kad mūsų drabužių rinkoje itin stinga konkurencijos pigesnių, tačiau palyginti kokybiškų prekių segmente. Tai aktualu daugumai pirkėjų, gaunančių vidutines ir šiek tiek didesnes pajamas.
Ekspertai sutinka, kad mūsų šalyje vietos prekybininkus gerokai pasitempti priverstų ir įžengęs vienas didelis tarptautinis žaidėjas – toks kaip švedų „Hennes & Mauritz“ (H&M), valdantis apie 2 tūkst. parduotuvių tinklą 37 valstybėse.
Prieš 4–5 metus švedai aktyviai domėjosi galimybe įžengti į Baltijos šalis, o kartu ir į Lietuvą. Tačiau galiausiai šio sumanymo atsisakė. To priežastys – per menka Baltijos šalių rinka, palyginti nedidelė gyventojų perkamoji galia ir sudėtingi logistikos sprendimai.
Finansų ir nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Resolution“ vadovas Ričardas Čepas teigia, kad privilioti į Lietuvą didžiąsias kompanijas itin sudėtinga. Jis mano, kad, tarkime, H&M, su kuriais įmonė palaiko ryšius, į Lietuvą gali įžengti tik tuomet, kai pakankamai išplėtos savo tinklą didesnėse šalyse.
„Tokio kalibro žaidėjams neverta labai stengtis dėl Baltijos regiono, kuris yra daugiau nei penkis kartus mažesnis negu vien Lenkijos rinka. O dar įvertinkime milžiniškas plėtros galimybes Rusijos, Indijos ir Kinijos rinkose. Žinoma, dėl to nukenčia mūsų pirkėjai, kuriems už rūbus tenka mokėti daugiau nei Vakarų Europoje“, – sakė R. Čepas.
„Aprangos“ grupės vadovas R. Perveneckas sutinka, kad Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje yra kur kas didesnė pigių prekių pasiūla, ten vietos kompanijos konkuruoja mažomis kainomis.
„Aprangos“ grupė krizės sąlygomis taip pat persvarstė savo strategiją. Per pastaruosius pusantrų metų mūsų šalyje esą atsirado daugiau pigesnių esamų ženklų prekių, dėl to sumažėjo ir bendrasis kainų lygis.
„Neslėpsiu – labai norėtume užmegzti partnerystę su H&M. Nors Lietuva nėra šios kompanijos sąrašo viršūnėje ir ji Europoje nedirba franšizės pagrindu, neatmesčiau, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti“, – sakė R. Perveneckas.
Jis pabrėžė, kad Lietuvoje didelė problema yra ta, jog dabar maždaug kas antras lietuvis apskritai nesilanko drabužių parduotuvėse – juos perka turguose ar kitur. Esą kai didesnė dalis žmonių pirks parduotuvėse, pasiūla taps įvairesnė. R. Perveneckas priminė, kad mūsų šalyje pardavimo apimčių rodiklis, tenkantis parduotuvės vienam kvadratiniam metrui, yra 2–3 kartus mažesnis nei Europos Sąjungos valstybių vidurkis.
Tiesa, rinkos atsigavimo ženklų po 1,5 metų užtrukusio smukimo žemyn jau matyti. Įmonės „Baltika Lietuva“ pardavimo apimtys antrąjį šių metų ketvirtį mažėjo lėčiausiai nuo krizės pradžios – 8 proc. V. Krolytė pasakojo, kad šiemet prieš rugsėjo 1-ąją pirkėjai smarkiai suaktyvėjo, o pernai tos tendencijos nebuvo.
„Mums į naudą išėjo ir staigiai atšalę orai – tai buvo fantastiška. Sieksime išlaikyti nuo vasaros pradžios matomas teigiamas tendencijas, nebekristi ir po truputį prisišaukti augimą“, – teigė „Baltika Lietuva“ vadovė. Šiuo metu įmonė nedaro neplanuotų nuolaidų savo parduotuvėse.
Drabužių mažmeninės prekybos grupė „Apranga“ rugpjūtį užfiksavo pirmą apyvartos prieaugį po pusantrų metų pertraukos. Apyvarta rugpjūtį sudarė 40,1 mln. litų ir buvo 2,3 proc. didesnė nei prieš metus. Tiesa, tai lėmė geresni rezultatai Latvijos ir Estijos rinkose (atitinkamai – 11 ir 15 proc. prieaugis), o Lietuvoje pardavimo apimtys dar smuko beveik 3 proc.
Anot R. Pervenecko, šie rodikliai – suprantami, nes kaimyninėse šalyse nuosmukis prasidėjo bemaž metais anksčiau. „Tačiau manau, kad artimiausiais mėnesiais pardavimo rodikliai pradės augti ir Lietuvoje – esame jau netoli dugno, matyti tam tikrų atsigavimo ženklų“, – sakė pašnekovas.
„Aprangos“ grupėje labiausiai smuko vidutinio segmento šeimos ir jaunimo prekių pardavimas, o verslo ir prabangos klasės drabužiai parduodami lengviau. Lietuvos prekybininkai tikina, kad užsienyje apsiperkantys žmonės jiems kol kas nekelia galvos skausmo, nes jų esą yra labai nedaug.
Atsispiria nuo dugno:
■ Įmonės „Baltika Lietuva“ pardavimo apimtys antrąjį šių metų ketvirtį mažėjo lėčiausiai nuo krizės pradžios – 8 proc.
■ Baltijos šalyse 116 parduotuvių tinklą turinti „Aprangos“ grupė rugpjūtį užfiksavo pirmą apyvartos prieaugį po pusantrų metų pertraukos. Apyvarta rugpjūtį sudarė 40,1 mln. litų ir buvo 2,3 proc. didesnė nei prieš metus. Lietuvoje pardavimo apimtys rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2009 m., dar smuko beveik 3 proc.
