Tomo Mozūro iliustr.
JAV visuomenėje nenumaldomai auga lotynų amerikiečių svarba, ir tai itin reikšminga ateities politikai.
Ranka mostelėjęs visomis kryptimis – nuo mormonų šventyklos iki Jutos valstijos Kapitolijaus ir Didžiojo druskų ežero, „Proyecto Latino de Utah“ direktorius ir pagrindinis ispanų kilmės aktyvistas šioje valstijoje Tony’s Yapiasas negali sulaikyti pasitenkinimo šypsnio. „Čia buvo Meksika“, – sako jis. 1847 metais atvykus pirmiesiems mormonų kolonistams niekas neprašė Brighamo Youngo parodyti dokumentus.
Šiandien, kaip liūdnai pastebi T. Yapiasas, dokumentų gali pareikalauti būtent iš meksikiečių ir „čikanų“ (iš Meksikos kilusių JAV piliečių) bei kitų lotynų amerikiečių, tokių kaip jis (gimęs Peru). O dokumentų prašantys amerikiečiai greičiausiai bus Anglos – kaip dažnai vadinami ne ispanų kilmės baltieji. Žinoma, tai numato šiais metais Arizonoje priimtas (nors vienas federalinis teisėjas jį iš dalies sustabdė) įstatymas SB1070, kuriuo siekiama griežčiau kovoti su nelegaliais imigrantais. O ir kiti panašūs įstatymai, kuriuos greičiausiai priims tokios valstijos kaip Juta.
T. Yapiasas kalba apie sudėtingą lotynų amerikiečių vaidmenį Jungtinėse Valstijose. Jie, jų kultūra ir kalba JAV praeityje užėmė reikšmingą vietą. Po to jie pusantro amžiaus buvo nustumti į šalį, kai JAV visuomenėje ir kultūroje dominavo Anglos. O dabar jiems turėtų tekti svarbi vieta JAV ateityje. 2009 metais ispanų kilmės gyventojų JAV buvo 48,4 mln. – beveik 16 proc. visų gyventojų. „Pew Research Centre“ vertinimu, ispanų kilmės gyventojų dalis 2050 metais pasieks 29 proc., o 47 proc. gyventojų sudarantys baltieji bus mažuma. Miestuose ir mokyklose baltieji praras daugumą kur kas greičiau.
Dėl susipynusios JAV ir Meksikos istorijos bei bendros sienos ispanų kilmės gyventojai yra šiek tiek kitokia demografinė grupė, nei, tarkime, būdavo imigrantai iš Airijos arba Italijos. Viena vertus, daugelis lotynų amerikiečių ne tik yra piliečiai, bet ir dabartinėse JAV turi gilesnes šaknis nei daugelis Anglos. Artimųjų abiejose sienos pusėse turinti Teksaso valstijos senatorė iš San Antonijaus Leticia Van de Putte pastebi, kad „mūsų šeima ten gyveno, kai tai buvo Ispanija, kai tai buvo Prancūzija, kai tai buvo Meksika, Teksaso Respublika, Jungtinės Valstijos, Konfederacija. Mūsų šeima visuomet gyveno ten pat, tik, po galais, valdžia vis keitėsi“.
Tačiau taip pat tikėtina, kad neproporcingai didelė lotynų amerikiečių dalis JAV gyvens nelegaliai. „Pew Hispanic Centre“ duomenimis, nuo pernai apie 80 proc. iš 11,1 mln. nelegalių imigrantų JAV yra iš Lotynų Amerikos – vien iš Meksikos 60 proc. Daugelis gyvena JAV visuomenės šešėlyje. Jie renka amerikiečių derlių, stato amerikiečių namus ir prižiūri amerikiečių vaikus, bet dažnai negali gauti vairuotojo pažymėjimo arba socialinių pašalpų.
Ir jie pažeidžiami. Jie bijo tokių žmonių kaip Joe Arpaio – Arizonos Marikopos apygardos, kuriai priklauso Finiksas, šerifas. J. Arpaio nelegalius imigrantus reguliariai sušluoja ir sumeta į dykumoje stovintį palapinių kalėjimą, o siekdamas poveikio netgi verčia juos mūvėti rožinius apatinius. Federaliniai prokurorai praėjusią savaitę J. Arpaio padavė į teismą už atsisakymą bendradarbiauti tiriant jo polinkį per reidus nusitaikyti į ispaniškai atrodančius asmenis. Bet J. Arpaio to nepaiso. „Noriu, kad jie žinotų, jog temperatūra tose palapinėse – 130 laipsnių (54 laipsniai pagal Celsijų)“, – jis sakė „The Economist“.
Jungtinėse Valstijose lotynų amerikiečių – nesvarbu, ar jie gimę čia, ar ne – politikoje dominuoja nelegalios imigracijos tema. „Mes visi mišrios kilmės“, – sako Pietvakarių rinkėjų registracijos ir švietimo projekto prezidentas Antonio Gonzalezas, siekiantis lotynų amerikiečius mobilizuoti politiškai. Pavyzdžiui, jo paties šeima (aštuonios kartos iš tėvo pusės, šešios iš mamos) šiame krašte gyveno „dar prieš čia įsiveržiant JAV“, tačiau jo sutuoktinė – pirmosios kartos imigrantė, o jo socialiniame ratelyje yra pažįstamų imigrantų be dokumentų.
Tai lotynų amerikiečius savaime atstumia nuo Respublikonų partijos, kurią jie laiko priešiška imigrantams, ir stumteli demokratų link. Bet demokratai lotynų amerikiečių neturėtų laikyti savaime suprantamais šalininkais, sako jaunas lotynų amerikietis, demokratas Julianas Castro, kuris yra San Antonijaus (jame 60 proc. gyventojų yra ispanų kilmės) meras. Jie linkę remti geresnį valstybinį švietimą ir sveikatos priežiūrą, bet socialine prasme yra konservatyvūs ir religingi. Ir jie gali priimti tokius respublikonus, koks buvo George’as Bushas Teksaso gubernatoriaus ir prezidento poste, kai imigrantams jis buvo nuolaidus.
Kalbant apie politinę lotynų amerikiečių įtaką, tokiose valstijose kaip Teksasas ir Kalifornija, kuriose gausu ir piliečių, ir nelegalių imigrantų iš Lotynų Amerikos, ta ateitis yra jau dabar.
Kaip rinkėjų dalis, lotynų amerikiečiai tebeatsilieka nuo jiems tenkančios gyventojų dalies. Bet vis daugiau registruojasi rinkėjais arba sulaukia pilnametystės, taigi jų įtaka politikai kasmet vis didesnė. Kalifornijos gubernatoriaus pavaduotojas ir Asamblėjos spikeris yra lotynų amerikietis, kaip ir daugelis merų (įskaitant Los Andželą) bei narių mokyklų tarybose.
Lotynų amerikiečiai netgi netiesiogiai veikia respublikonų politiką Kalifornijoje. Taigi šiais metais per pirminius rinkimus, siekdama tapti respublikonų kandidate į gubernatoriaus postą, Meg Whitman apie nelegalius imigrantus sau leido kalbėti atšiauriai, bet visiškai pasikeitė vos perėjusi į visuotinių rinkimų turą ir susidūrusi su visais rinkėjais. Dabar lotynų amerikiečius ji mėgina palenkti ispaniškomis reklamomis, oponuoja Arizonos imigracijos įstatymui ir privačiai stengėsi, kad valstijos Respublikonų partija nepatvirtintų SB1070.
Kitur virsmas bus ilgesnis. Vis daugiau nelegalių imigrantų tradicinius taikinius Kaliforniją ir Teksasą aplenkia ir keliasi į tokias valstijas kaip Arizona, Džordžija ir Šiaurės Karolina.
Imant kartu, jose 2009 metais gyveno 10 proc. dokumentų neturinčių atvykėlių į JAV, nors 1990 metais tik 4 proc. Skaičių didina vidinė lotynų amerikiečių migracija į šias valstijas ir didelis lotynų amerikiečių šeimų vaisingumas. Per pastaruosius du dešimtmečius lotynų amerikiečių skaičius Arizonoje beveik patrigubėjo, o baltųjų dauguma sumažėjo nuo 72 proc. iki 57 proc. Bet gali prireikti nemažai laiko, kol šie skaičiai virs politine galia, kurią lotynų amerikiečiai turi Kalifornijoje ir Teksase. Kadangi daugybė neturi dokumentų arba yra per jauni, kitose valstijose lotynų amerikiečiai balsuoja retai – kol kas.
Tačiau Arizonoje šiais metais karščiausia tema buvo nelegali imigracija, o ne teisėta – gal ir keista, kai nelegalų skaičius smarkiai sumažėjo dėl recesijos ir griežtesnės teisėsaugos.
Kadaise tvirtai gynęs nuosaikesnę imigracijos politiką senatorius Johnas McCainas pavirto imigracijos priešininku, idant laimėtų dvikovą respublikonų pirminiuose rinkimuose. Ir nors federaliniai teisėjai gali rasti SB1070 trūkumų, neseniai Arizonos valstybinio universiteto paskelbtoje apklausoje 81 proc. registruotų valstijos rinkėjų palankiai vertina reikalavimą pateikti dokumentus kaip įrodymą, kad žmonės šalyje yra teisėtai, o 74 proc. sutinka, kad policijai reikia leisti sulaikyti bet kurį savo statuso negalintį įrodyti asmenį.
Taigi, apsprendžiant silpnąsias politikos pusės, kurios dominuos ne vieną kartą, galbūt rudos spalvos įsigalėjimas JAV varžysis su žilimu. Žilstanti tauta JAV politiką pakeis tuomet, kai senstantys asmenys, gimę per pokarinį demografinį sprogimą, pradės sekinti valstybinių pensijų (socialinės apsaugos) ir sveikatos priežiūros (Medicare) fondus, didindami jaunesnių amerikiečių mokesčių naštą. O rudos spalvos įsigalėjimas pakeis JAV išvaizdą, skambesį ir skonį, o galų gale ir debatus dėl imigracijos. „Kiek žmonių leidžiate mirti pietvakarių dykumose?“ – klausia L. Van de Putte.
„United Farm Workers“ profsąjungos prezidentas ir Césaro Chávezo, kuris šią profsąjungą įkūrė ir čikanų akyse yra it Martinas Lutheris Kingas, žentas Arturo Rodríguezas pripažįsta, kad lotynų amerikiečiai JAV turbūt keičia pastebimiau nei kadaise pakeitė italai, airiai, kinai arba vokiečiai. Kai kuriems Anglos tai sukels nerimą. Bet priduria, kad imigrantų, kurie yra tarp labiausiai paniekintų pasaulyje, užsipuolimas – klaidingas ėjimas ir su tuo jo judėjimas kovos. „Ilgalaikėje perspektyvoje mes laimėsime, – sako jis. – Kodėl? Nes mums padeda gausumas“.
