Dailininkės, pripažinimo sulaukusios Londone, paroda gimtinėje surengta jau po mirties.
Pirmiausia Vilmos Markauskaitės (1961–2006) tapybos darbų paroda buvo atidaryta Kaune šią liepą, o rudenį keliaus į Kelmę ir Vilnių. Didžiąją darbų dalį menininkė sukūrė Londone.
Eksponuojamose drobėse sugulusių minkštučių kūnų išraiškos tarsi kviečia prisijungti prie kiekvieno iš jų mažos puotos: paiškylauti ant žolės ar prisėsti prie berniuko, godžiai skanaujančio sultingas kriaušes, arba pagurkšnoti arbatos besiklausant gramofono muzikos. Kaip pasakojo parodą surengti padėjusi menininkės dukterėčia Ieva Liutkevičiūtė, „kiekviena šių istorijų yra tikra, dailininkė jas tiesiog perkėlė ant drobės, ir štai dabar jos čia. Daugelio darbų yra likę eskizai, jie ypatingi tuo, kad dauguma nupiešti ant kokių nors čekių, bilietėlių ir pan.“ Menotyrininkas Remigijus Venckus teigė: „Šiuose darbuose nėra jokios įtampos. Paveiksluose aplinka vaizduojama labai švari, nėra nereikalingų detalių, užfiksuotos brangiausios ir drauge paprastos gyvenimo akimirkos. Vilmos tapyboje labai akivaizdus amorfiškas kūnas, tarsi išlietas nuo galvos iki kojų. Autorei nesvetimas ir dekoratyvumas, nes ji buvo dirbusi su porcelianu. Kūnas paveiksluose užima labai svarbią vietą, jis rafinuotai seksualus.“
Parodos atidaryme dalyvavusi menininkės sesuo Alma Liutkevičienė tvirtino: „Vilmos kūryboje šiek tiek yra autoportreto elementų: ji pati buvo apvalutė, o moterys jos darbuose primena ją pačią. Neslėpsiu, ji turėjo kompleksų dėl savo išvaizdos. Kūnas jos paveiksluose yra pirmoje vietoje ir man atrodo, kad tai savotiškas pasipriešinimas, lyg noras paneigti nusistovėjusius standartus, parodyti, kad ir putli moteris yra graži.“
Galima pastebėti, kad daugelis dailininkės paveikslų neįrėminti, viskas tarsi tęsiasi paralelinio pasaulio link. „Jos darbuose vaizdas „išeina“ iš rėmų, dažniausiai ji visiškai atsisakydavo rėminimo. Vilma nuolatos ieškodavo tobulos netobulybės“, – pasakojo Ieva.
Menininkė privačiai mokėsi piešti pas dailininkus E. Daugulį ir A. Šatą. Penkiolika metų ji dirbo keramikos gamykloje „Jiesia“ dekoruotoja. Vėliau su dviem dukterimis įkūrė privačias porceliano dirbtuves. 2000 m. kūrėja išvyko į Angliją, nes čia sunkiai vertėsi. Ten pradėjo intensyviau tapyti, tad jau tais pačiais metais surengė pirmąją savo parodą. V. Markauskaitė yra surengusi 12 paveikslų bei porceliano darbų ekspozicijų. Daug jos kūrinių priklauso privačioms kolekcijoms, keli yra iškeliavę į Niujorką. Dailininkės artimųjų manymu, ji būtų buvusi labai laiminga, kad paroda surengta būtent Kaune, nes čia ji taip ir nesulaukė pripažinimo. Esanti visavertė kūrėja ji pasijuto jau tik Londone.
