Nusipirkti žalią obuolį ekologiškų prekių turguje kainuoja šiek tiek brangiau nei prekybos centre. Nepaisant to, atsikąsti žaliojo obuolio pastaruoju metu nori vis daugiau pirkėjų. Analitikai sako, kad tokios tendencijos pastebimos ir tarptautiniame vadinamųjų žaliųjų pastatų turguje, kuriame Lietuva kol kas negali pasigirti prekių gausa.
Vakarų Europos komercinio nekilnojamojo turto (NT) sektoriuje per pastaruosius metus įvyko lūžis. Jei pastatas – biuras, prekybos ar logistikos centras – yra žalias, statytas naudojant novatoriškas energiją taupančias technologijas ir ekologiškas medžiagas, pirkėjai ir patalpų nuomininkai prie jo jau rikiuojasi į eilę.
Ypač aktyvūs tapo pirkėjai. Štai prieš keletą mėnesių Vokietijos NT rinkos lyderė, kompanija „IVG Immobilien“, įsteigė savo pirmąjį specializuotą fondą – „IVG Premium Green Fund“, skirtą tik sertifikuotiems žaliems pastatams įsigyti. Fondas investavo 300 mln. eurų į keturis biurų pastatus Vokietijoje. IVG grupė ketina steigti dar vieną fondą, kuris Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje ir Prancūzijoje į žaliuosius komercinius pastatus papildomai investuotų apie 400 mln. eurų.
Kitas Vokietijos fondas „Union Investment“ pernai įsigijo daugiau kaip 465 mln. eurų vertės sertifikuotų žaliųjų pastatų. Ir ateityje ketina pirkti tik tokius statinius. „Union Investment“ net parengė savo papildomų 5 reikalavimų sąrašą. Jei pastatas jų neatitinka, fondas jo nebeperka nepaisant visų kitų privalumų.
Analitikai Vakarų Europoje prognozuoja, kad komercinio NT sektoriuje ne žaliuosius pastatus ateityje gali tekti pardavinėti su nemenka nuolaida. Jie esą taps mažiau likvidūs. Kai kurie ekspertai įsitikinę – taip, kaip negali parduoti automobilio be apsaugos sistemos, taip pat greitai nebeparduosi ir pastato be žaliųjų technologijų.
IVG prognozuoja, kad žaliųjų pastatų šeimininkai gali tikėtis 5–10 proc. daugiau lėšų nuomodami patalpas, o investicijos į pastato „žalumą“ yra iki 10 proc. didesnės nei plėtojant tradicinį projektą.
Tiesa, Vakarų Europoje pripažįstama, kad norinčiųjų įsigyti žaliųjų pastatų šiuo metu yra daugiau nei galinčių jų pasiūlyti. Baltijos šalių komercinio NT rinkoje ši problema dar aštresnė – žaliųjų arba žaliąsias technologijas panaudojusių pastatų reikia ieškoti su žiburiu, jie skaičiuojami rankos pirštais ir dažnai neturi savo žalumą liudijančių tarptautinių sertifikatų.
Ekspertai sako, kad mūsų regiono NT žaidėjai turėtų sukrusti – esą tai yra didžiulė galimybė iš sąstingio besivaduojančioje rinkoje.
Proga atkreipti dėmesį
Bendrovės „Re&Solution“ Investicijų ir analizės departamento vadovė Neringa Rastenytė sulaukia tarptautinių investuotojų kompanijų paklausimų dėl žaliųjų pastatų Lietuvoje. Tačiau rekomenduoti nelabai turi ką.
„Šiuo aspektu Lietuvoje situacija yra gana nyki. Tik pavieniuose projektuose yra žaliųjų pastatų elementų. Apskritai Baltijos šalyse NT projektų plėtotojai į žaliųjų pastatų statybą iki šiol žvelgia kaip į tam tikrą mados reikalą. Tačiau mes neabejojame, kad netolimoje ateityje tai turės didžiulę reikšmę pastato kainai, lems jo likvidumą“, – teigė N. Rastenytė.
Ji mano, kad tie komerciniai NT projektai, kurie šiuo metu yra sustabdyti arba buvo atidėti, turėtų būti atnaujinti įtraukiant bent kelis žaliųjų pastatų kriterijus. „Re&Solution“ prognozuoja, kad jau 4–5 metų perspektyvoje tai gali atnešti dividendų.
Koncerno SBA valdomos įmonės „Upės projektai“ vadovai prieš pusmetį atvėrė bene vienintelio žaliojo komercinio pastato Lietuvoje – sostinėje esančio verslo centro „Green Hall“ duris. Jau dabar projektas vadinamas sėkmingu – 12 aukštų A+ klasės biuras, kurio plotas, apie 11 tūkst. kv. metrų, yra visiškai išnuomotas, o tai – retas fenomenas šiuo nelengvu NT rinkai metu.
„Upės projektai“ į pastato statybas investavo 60 mln. litų. Be žaliųjų technologijų pastatas būtų atsiėjęs maždaug penktadaliu pigiau. Pastatas, kurį projektavo garsi Danijos architektų kompanija „PLH arkitekter“, negamina energijos, ją tiktai taupo.
Kertinis elipsės formos „Green Hall“ verslo centro elementas – dvigubas ventiliuojamas stiklo fasadas, leidžiantis tiek vasaros, tiek žiemos metu apie 20–25 proc. sumažinti energijos sąnaudas.
„Green Hall“ statytojai panaudojo britų gamybos vadinamąjį soliarinį stiklą, kuris praleidžia šviesą, tačiau atspindi saulę – pro jį nesiskverbia šiluma. Išorinis stiklo fasadas atrodo tarsi apaugęs žvynais – kiekvienas jų pakreiptas tam tikru kampu. Taip sukuriama natūrali vėdinimo sistema.
Pavyzdžiui, už lango esant iki 12 laipsnių temperatūrai sistema naudoja tiktai iš lauko imamą orą. Papildomai šaltas oras negaminamas. Svarbu ir tai, kad pastato vėdinimo sistemoje naudojamas ne freonas, o vanduo, kuris, esant galimybėms, yra atšaldomas iš lauko imamu oru. Skaičiuojama, kad vien tai leidžia dukart sumažinti pastato kondicionavimo sąnaudas.
Be to, „Green Hall“ sumontuota sumani apšvietimo sistema, sujungta su šviesai jautriomis lauko žaliuzėmis. Jos pakreipiamos tokiu kampu, kad į vidų patektų kuo daugiau natūralios šviesos. Jei temsta, automatiškai įjungiamas papildomas apšvietimas, kurio lygį pagal poreikius gali individualiai nustatyti kiekvieno biuro darbuotojai.
„Nė sykio nebuvome suabejoję šiuo projektu, nors daug kas Lietuvoje nesuprato, kodėl mes papildomai investuojame ir tai darome. Supratome, kad energijos taupymas kuo toliau, tuo labiau taps aktualus“, – IQ sakė „Upės projektų“ direktorius Tadas Dovbyšas.
Jis užsiminė, kad jau dabar sulaukia ir potencialių „Green Hall“ pirkėjų skambučių, tačiau parduoti verslo centro kol kas neskuba.
Nuomos kaina neišaugo
Verta pastebėti tai, kad bemaž pusę 12 aukštų verslo centro ploto lietuviai išnuomojo į Lietuvą įžengusiai britų finansų grupei „Barclays“, kuri čia įkūrė informacinių technologijų centrą.
„Barclays“ infrastruktūros valdymo skyriaus vadovė Leslie Ingram žurnalui IQ sakė, kad rinkdamiesi patalpas savo biurui Lietuvoje pirmiausia ieškojo A klasės pastato, o NT ekspertai „Green Hall“ palankiai įvertino ir dėl jo ekologiškumo.
„Einamosios veiklos išlaidos, palyginti su kitais nagrinėtais biurais Vilniuje, energijos sąnaudų aspektu šiame pastate yra apie 60 proc. mažesnės. Iš dalies tai lemia efektyvios sistemos, infrastruktūra ir pati pastato konstrukcija“, – teigė L. Ingram.
„Barclays“ laikosi tarptautinės Klimato kaitos prevencijos veiksmų programos, kurios vienas pagrindinių tikslų, – kurti produktus ir paslaugas, kurios minimizuotų neigiamą poveikį aplinkai. Nors „Barclays“ nereikalauja, kad nuomojamas biurų pastatas turėtų tarptautinėje plotmėje pripažįstamus populiariausius žaliųjų pastatų sertifikatus LEED ar BREEAM, jie bendrovei yra svarbūs – svarstant galimybes investuoti, jais dažnai remiamasi.
Beje, „Green Hall“ Vilniuje kol kas neturi tarptautinio pastato žalumą patvirtinančio sertifikato. Lietuvoje nėra sistemos, kuri leistų sertifikuoti žaliuosius pastatus. Pastato šeimininkai, plėtodami projektą, išsiaiškino, kad statinys galėtų gauti „LEED Silver“ sertifikatą. Tačiau buvo nuspręsta optimizuoti sąnaudas ir tarptautinių ekspertų nesamdyti.
Nors tarptautiniai NT ekspertai skaičiuoja, kad žaliųjų pastatų šeimininkai turėtų gauti 5–10 proc. didesnę grąžą iš patalpų nuomos nei tradicinių pastatų savininkai, „Green Hall“ pridėtinės vertės kol kas negauna. A+ klasės biuras išnuomotas už įprastinę kainą sostinėje – 50–55 litai/kv. m.
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis sako, kad Lietuvoje tiek NT plėtotojai, tiek patalpų nuomininkai vis dar nepatikliai žvelgia į žaliuosius pastatus. Esą tol, kol nebus įsitikinta akivaizdžia realizuoto projekto sėkme, mažesnėmis pastato eksploatacijos sąnaudomis, lūžio tikėtis sunku.
„Manau, bent artimiausiu metu Lietuvoje pastato žalumas bus tik jo vertę ir patrauklumą didinantis, tačiau ne lemiamas veiksnys. Todėl proveržio neprognozuojame. Aišku, padėtį galėtų pakeisti tai, jei prie žaliųjų pastatų propagavimo prisidėtų valstybė – teikdama subsidijas ar lengvatas, arba, atvirkščiai, didindama mokesčius ir apribojimus aplinkos netausojantiems pastatams“, – mano S. Vagonis.
ES vertins pažangą
Tačiau, regis, Lietuvos Vyriausybė nesirengia greitai imtis skatinimo priemonių. Nepaisant to, kad Europos Parlamentas ir Europos Taryba gegužės mėnesį priėmė svarbią direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo. Juo vadovaudamosi valstybės, Europos Sąjungos (ES) narės, turės parengti nacionalinius planus, kuriais būtų numatyta strategija, kaip šalyje didinti beveik nulinės energijos pastatų skaičių.
Beveik nulinės energijos pastatas – tai pastatas, kurio energinis naudingumas yra labai aukštas. Jame didžioji dalis reikiamos energijos turi būti tiekiama ar gaunama iš atsinaujinančių išteklių ir į aplinką beveik neišskiriama anglies dvideginio.
Minėtos Europos Parlamento direktyvos 9 straipsnyje nustatyta prievolė ES šalims užtikrinti, kad iki 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji statiniai būtų beveik nulinės energijos pastatai. Be to, nuo 2019 m. valstybės institucijos, įsikūrusios joms nuosavybės teise priklausančiame naujame pastate, privalės užtikrinti, kad pastatas yra beveik nulinės energijos.
Iki 2013 m. Europos Komisija skelbs ataskaitą, kurioje įvertins ES šalių pažangą ir priemonių efektyvumą didinant nulinės energijos pastatų skaičių.
„Šiuo metu Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į įvairių valstybių patirtį, nagrinėja galimybes skatinti tokių pastatų statybą. Tačiau kol kas per anksti kalbėti apie konkrečius direktyvos nuostatų įgyvendinimo įrankius“, – teigė Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Projektavimo normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas.
2009 m. pavasarį Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją. Šios direktyvos pagrindu mūsų šalies Seime parengtas ir svarstomas Atsinaujinančių išteklių energijos įstatymo projektas. Jame numatytos atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo pastatuose skatinimo priemonės, įskaitant ir valstybės finansinę paramą.
* * *
Žaliųjų pastatų savybės:
■ Efektyvus natūralių energijos išteklių – saulės, vėjo ir vandens jėgainių –naudojimas
■ Minimali aplinkos tarša
■ Ekologiškos statybinės medžiagos
■ Minimizuotos energijos sąnaudos vežant medžiagas ir konstrukcijas į statybų aikštelę
■ Pastatas stovi netoli gyvenamųjų vietovių, šalia viešojo transporto stotelių
■ Minimalus poveikis gamtai
Žaliųjų technologijų turintis Vilniaus
„Green Hall“ biurų pastatas:
■ 12 aukštų, beveik 11 tūkst. kv. metrų naudingojo ploto
■ Pastatą projektavo Danijos architektų kompanija „PLH arkitekter“
■ Didžiausias nuomininkas, užėmęs beveik pusę pastato ploto, – britų finansų grupė „Barclays“, čia įkūrusi informacinių technologijų centrą
■ Kertinis elipsės formos verslo centro elementas – dvigubas ventiliuojamas stiklo fasadas, kartu su kitomis sistemomis leidžiantis energijos sąnaudas sumažinti 20–25 proc.
■ Pastatas funkcionuoja nuo 2010 m. vasario
■ Pastato statybos kainavo 60 mln. litų. Nenaudojant žaliųjų technologijų, jis būtų kainavęs 20 proc. pigiau
* * *
Kaimynai tikisi progreso
Kaimyninėse Baltijos šalyse – Latvijoje ir Estijoje – žaliųjų komercinių pastatų nėra daug. Tačiau kai kurie jų gerai matomi ir Europos žaliųjų pastatų žemėlapyje.
Vienas tokių – Latvijoje, Tarptautinio Rygos oro uosto pašonėje, prieš pusantrų metų įkurtas logistikos centras „Elipse BLC“.
Šio 24 tūkst. kv. metrų pastato išorinėse sienose buvo panaudota Šiaurės Amerikoje išpopuliarėjusi „Saulės sienos“ („Solar Wall“) šildymo ir vėdinimo sistema. Iš viso „Saulės siena“ užima net 2,4 tūkst. kv. metrų ploto logistikos centro išorinio fasado. Tai – viena didžiausių tokių sistemų visoje Europoje.
„Saulės sieną“ Rygoje įdiegė Kanados kompanijos „Conserval Engineering“ atstovai Latvijoje – bendrovė „Abaco“. Šios įmonės technikos direktorius Andris Vladimirovas tvirtina, kad šiuo projektu buvo sulaužyti stereotipai, jog saulės energijos rinktuvai Baltijos regione – neefektyvūs.
„Abaco“ duomenimis, 2009 m. sistema sutaupė energijos, kurios vertė – 50 tūkst. eurų (173 tūkst. litų). Per metus „Saulės sienos“ sistema pagamino 1000 MWh energijos. Į aplinką per metus neišmetama iki 200 tonų anglies dvideginio, kuris būtų išskiriamas naudojant tradicinę šildymo sistemą.
„Saulės siena“ – tai tamsios spalvos gofruoto ir perforuoto metalo, dažniausiai aliuminio, lakštai. Lauko oras, prieš jam patenkant į pastatą, sušildomas sienoje. Po to šiluma paskirstoma bendroje pastato šildymo sistemoje.
Sistema leidžia minimizuoti energijos nuostolius. Į aplinką besiskverbianti šiluma rinktuvu vėl grąžinama atgal į pastatą – taip šiluminė varža išauga iki 50 kartų. Per „Saulės sienos“ vėdinimo sistemą į pastatą patenka ir šviežio oro. Gamintojai tvirtina, kad ją įdiegus papildomų vėdinimo sistemų įrengti nebereikia. Beje, „Saulės siena“ funkcionuoja ir debesuotomis dienomis bei naktimis, tik mažesniu pajėgumu.
„Saulės sienos“ sistema ir jos montavimas logistikos centre „Elipse BLC“ kainavo apie 1,5 milijono litų. „Abaco“ technikos direktorius A. Vladimirovas žurnalui IQ sakė, kad šiemet Rygoje tikimasi pradėti dar du projektus su „Saulės sienos“ sistema. 800 kv. m sieną ketinama įrengti naujame prekybos centre, o apie 250 kv. m ploto sieną – meno galerijoje.
Anot A. Vladimirovo, šie projektai jau pateikti Latvijos aplinkos ministerijai, kuri pagal atsinaujinančių energijos išteklių rėmimo programą gali kompensuoti 50–85 proc. energiją padedančių taupyti įrenginių vertės.
„Baltijos šalyse ši sistema dar nepaplito, nes dalis NT plėtros kompanijų vis dar netiki, kad galima sutaupyti tiek daug energijos. Tačiau tikimės, kad padėtis, daugėjant realizuotų projektų, pasikeis“, – mano A. Vladimirovas.
Žalią komercinį prekybos centrą Rygoje ketina statyti ir bendrovė „NCC Property Development“. Centre ketinama panaudoti energiją taupyti padedančias statybų medžiagas, bus įrengta moderni apšvietimo sistema. Bendrovės atstovas Martinas Grotussas tvirtino, kad keliamas tikslas – sutaupyti apie 25 proc. energijos ir gauti tarptautinį energiją taupančio pastato BREEAM sertifikatą. Tiesa, kol kas nenuspręsta, kada prasidės prekybos centro statybos.
Tuo metu 2010 m. žiemos pabaigoje Estijoje paskelbta, kad renovuotas Talino prekybos centras „Rocca al Mare“ – pirmasis žalias komercinis pastatas Baltijos šalyse. Jam už energijos taupymą ir ekologišką projektavimą įteiktas tarptautinis LEED sertifikatas. Vienam didžiausių Estijos prekybos centrų, kuriame veikia 160 parduotuvių, energiją tiekia bendrovė „Eesti Energia“. Įmonė energijos gavybai naudoja atsinaujinančius išteklius – degina skalūnus, tiekia vėjo ir vandens jėgainėse išgaunamą energiją.







