Stockxpert nuotr.
Spėriai į atsigavimą žengusios didžiosios pasaulio šalys gali sulėtinti tempą. Pasigirsta vis daugiau balsų, kad pasaulinės ekonomikos kelias iš recesijos nebus rožėmis klotas. Jame gali pasitaikyti ir viena kita duobė, kurioje suklupti gali ir Lietuva.
Jei šių metų pradžioje abejonių dėl pasaulio ekonomikos iš esmės buvo nelikę, tai baigiantis vasarai smunkantys pasaulio akcijų biržų indeksai rodė, kad tikėjimo sparčiu ūkio atsigavimu sumažėjo. Vokietijos ekonominių tyrimų instituto „Ifo“ skaičiuojamas pasaulio ekonomikos klimato rodiklis trečiąjį metų ketvirtį sumažėjo nuo 104,1 iki 103,2 punkto. Sumažėjimas užfiksuotas Šiaurės Amerikos ir Azijos rinkoje, padidėjimas – Vakarų Europoje. Instituto apklausoje dalyvavo per tūkstantį specialistų iš 116 pasaulio šalių.
Pasitikėjimas pasauliniu ekonomikos atsigavimu smunka dėl prastesnių negu tikėtasi Šiaurės Amerikos ir Azijos šalių rodiklių (žr. grafiką). JAV paskelbė, kad antrojo ketvirčio šalies metinis BVP augimas buvo mažesnis negu tikėtasi ir siekė 2,4 proc., palyginti su ankstesniu ketvirčiu, jis sudarė 0,6 proc. Be to, šalies verslo sektoriui niekaip nesiseka pradėti sparčiau kurti naujų darbo vietų, todėl nedarbo lygis šioje šalyje yra įstrigęs prie 9,5 proc. Verslas nepuola samdyti naujų darbuotojų ir siekia labiau išnaudoti turimus resursus. Dabar prognozuojama, kad JAV ekonomikos augimas per trečiąjį šių metų ketvirtį gali dar labiau sulėtėti.
Kinijos ekonomikos žvaigždė artimiausiais mėnesiais taip pat gali priblėsti. Nors Kinijai ir dabartinių ūkio augimo rodiklių galėtų pavydėti likusi pasaulio dalis, antrąjį šių metų ketvirtį jos BVP augimas siekė 10,3 proc. ir neprilygo per pirmą ketvirtį pasiektam beveik 12 proc. rezultatui. Tiesa, šalies eksporto apimtys gerino visų laikų rekordą, o lėtėjimą lėmė Kinijos Vyriausybės pastangos išvengti ekonomikos perkaitimo viduje, ir silpnėjusi mažmeninė prekyba. Pastaruoju metu Kinijoje stiprėjo baimės dėl besiformuojančio nekilnojamojo turto kainų burbulo, todėl šios šalies vyriausybė apribojo naujų paskolų išdavimą ir padidino atsargų normatyvą bankams.
Tuo metu Europoje nuotaikos gerėjo. ES ekonomika per antrąjį ketvirtį ūgtelėjo 1 proc. Bendrijos ketvirčio BVP augimas sudarė 1,7 proc. ir buvo gerokai didesnis už JAV. Ironiška, tačiau dar pavasarį netrūko spėlionių dėl ES valiutos euro ir pačios euro zonos ateities. Graikijos ir periferinių Bendrijos šalių problemos gerokai nusmukdė euro kursą kitų valiutų atžvilgiu. JAV dolerio atžvilgiu euras per pastarąjį pusmetį buvo atpigęs daugiau kaip 15 proc., tačiau panašu, kad tai ES išėjo į naudą ir padėjo padidinti eksporto apimtis. ES varikliu vadinamos Vokietijos ekonomika antrąjį metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, augo 2,2 proc. Šį rezultatą lėmė išaugusios eksporto apimtys į Azijos rinką, padidėjęs prabangių vokiškų automobilių pardavimas Kinijoje. Geriau nei tikėtasi antrąjį ketvirtį pasirodė ir Prancūzija, kurios ekonomika paaugo 0,6 proc. Beje, 2,9 proc. siekęs Lietuvos ekonomikos antrojo ketvirčio augimas buvo apskritai sparčiausias visoje ES, tačiau pernai mūsų šalis taip pat bene smarkiausiai krito į recesijos duobę.
Tendencijas diktuos JAV
Apie krizės pabaigą turėtų skelbti keli rodikliai: augantis vartotojų pasitikėjimas ateitimi ir didėjanti mažmeninė prekyba, stabilizacija ar nuosaikus kainų kopimas į viršų nekilnojamojo turto sektoriuje, užtikrintai pradėjęs mažėti nedarbas, pasibaigę pranešimai apie įmonių nuostolius ir kylančios jų akcijų kainos, išaugęs likvidumas ekonomikoje.
Teigiamą pokytį rodo dar ne visi minėti rodikliai, tad džiaugtis antrojo ketvirčio ES sėkme gali būti per anksti. Tokios nuomonės laikosi ir Europos centrinis bankas, nors jis jau ėmė didinti bazines skolinimo eurais palūkanas. Besikeičiantys bandymų išsiveržti iš recesijos lyderiai tik parodo, kaip glaudžiai ekonominiais saitais susieti pasaulio regionai. Geri ES rezultatai labiausiai susiję su pirmojo ketvirčio tendencjomis ir augusia jos prekių paklausa eksporto rinkose. Pavyzdžiui, prabangių vokiškų automobilių paklausa šįmet labiausiai išaugo Kinijoje ir JAV, o Vokietijoje jų pardavimo apimtys mažėjo. Išskyrus Vokietiją, kitų didesnių ES šalių ūkio augimas yra gana blankus, jose susiduriama su nedarbo problemomis, o tvariam ūkio augimui reikalingas vartojimas nerodo stiprėjimo ženklų. Be to, nusilpus JAV doleriui nebeliko pigesnės valiutos pranašumo. Tolesnis Bendrijos augimas priklauso nuo JAV ir Azijos rinkos, kuriai prigęsus, galima laukti prastesnių ir ES ekonomikos rezultatų.
Antra recesijos banga galėtų kilti ten, kur ir pirmoji, – JAV. Vis dėlto tikimybė, kad didžiausia pasaulio ekonomika įpuls į dar vieną krizės duobę, kol kas nėra didelė. Pradinis atsigavimo etapas JAV iš tiesų išsikvėpė. Ištuštinti prekių sandėliai per praėjusius metus vėl buvo pripildyti, nekilnojamojo turto rinka dar neatsikratė krizės šešėlio (namų pardavimas JAV birželio mėnesį krito), verslas nedrįsta daugiau investuoti dėl neaiškių vartotojų nuotaikų, kurie turi padengti ankstesnius įsiskolinimus. Kita vertus, Federalinis rezervų bankas kol kas neketina nutraukti ekonomikos stimuliavimo programos – prikimštos grynųjų pinigų „pagalvės“ turėtų pakakti apsaugai nuo antros recesijos bangos, o pingantis JAV doleris vėl skatins šios šalies eksportą.
Gali pabrangti skolinimasis
Nors Lietuva yra globalinės ekonomikos pakraštyje, nuo to, kaip seksis JAV ir ES, priklausys ir mūsų ekonomikos perspektyvos. Didžiausiu tempu ES per praėjusį ketvirtį išaugusį BVP rodiklį lėmė tokių eksporto rinkų kaip Vokietijos ir Rusijos atsigavimas ir sparčiai augusi eksporto apimtis – pirmą pusmetį Lietuva eksportavo 25 proc. daugiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį . Nors skaičiuota, kad jei eksportas tokiu greičiu augs ir toliau, tai po metų pasieks prieš krizę buvusį lygį, jau rudenį galima laukti jo lėtėjimo. Sumažėjusią prekių paklausą JAV ir Azijos rinkose pirmiausia pajus Vokietija ir kitos į jas eksportuojančios ES šalys, galop tai paveiks Lietuvą. Kita vertus, šalį turėtų gelbėti tai, kad nemaža dalis produkcijos (apie 14 proc.) eksportuojama į Rusiją, kurios ekonomika labiau priklauso nuo naftos kainų, o ne globalinių ekonomikos procesų.
Eksportas kol kas išlieka vieninteliu ekonomikos atsigavimo šaukliu. Kalbėti apie atsigavimo požymius šalies viduje gerokai per anksti. Tiesa, keliuose sektoriuose veikiančios mažmeninės prekybos įmonės birželio mėnesį jau fiksavo teigiamą apyvartos prieaugį. Tokių sektorių metų pabaigoje turėtų padaugėti. Vis dėlto bendra vartojimo apimtis šalyje šįmet dar mažės. Tikimasi, kad vartojimas kitų metų pabaigoje pasieks 2005 metų lygį. Blogiausia tai, kad prognozuojama didesnė infliacija ir augsiančios maisto kainos, tai gali pabloginti pastaruoju metu gerėjusius vartotojų lūkesčius.
Apskritai vartojimas ir vidaus rinkos perspektyvos išlieka prastos. Joms sparčiai gerėti prielaidų nei šiais, nei kitais metais nebus daug. Sumažėję atlyginimai, apkarpytos socialinės išmokos ir išaugęs nedarbas gerokai sumažino žmonių perkamąją galią. Kritusios gyventojų pajamos ir sumažintos valstybės išlaidos neigiamai veikia verslo pajamas. Kadangi biudžeto išlaidas teks karpyti ir kitąmet, verslui tenkanti pinigų dalis dar labiau sumažės. Situaciją galėtų iš esmės pakeisti pasikeitusi bankų kreditavimo politika, tačiau žymių permainų ir šįmet laukti greičiausiai neverta.
Vis dėlto panašu, kad šįmet bankai baigs skaičiuoti savo nuostolius dėl blogų paskolų, o kelių bankų paskelbti antrojo ketvirčio rezultatai rodo, kad blogiausi laikai jau praeityje. Šalies nekilnojamojo turto rinka palietė dugną, tačiau pagyvėjimo artimiausiu metu joje nelaukiama. Šiuo metu bankai paskolas noriai teikia savo finansuotiems projektams ir atsikrato per 2008–2009 metus sukaupto butų balasto. Nauji projektai finansuojami itin atsargiai, investicijų srautas į nekilnojamąjį turtą šįmet išliks vis dar neigiamas. Tad Lietuvoje vidinių prielaidų krizės pabaigai kol kas dar mažiau negu Vakarų šalyse.
Tai, kaip įvykiai klostysis didžiosiose pasaulio ekonomikose, Lietuvai svarbu ne vien dėl eksporto. Vargu ar antras smūgis pasaulinei ekonomikai galėtų dar labiau pabloginti padėtį Lietuvoje, kuri pastaraisiais metais gyveno skausmingomis vidinės devalvacijos sąlygomis. Vis dėlto didėjantis susirūpinimas pasauline ūkio būkle gali padidinti šalių rizikos vertinimą. Lietuvai, kuri rudeniop turėtų platinti dar vieną obligacijų emisiją ir skolintis pinigų kitų metų biudžeto deficitui finansuoti, tai ne pati geriausia žinia. Susvyravęs tikėjimas pasauliniu ekonomikos atsigavimu padidins Lietuvos riziką ir vėl pabrangins skolinimąsi. Tai nebūtų pirmas kartas. Anksčiau Lietuvos Vyriausybei pigiau pasiskolinti sutrukdė devalvacijos baimės dėl lato ir grėsmė dėl Graikijos bankroto.
