Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje pristatytas didžiausias Žalgirio mūšio maketas.
Specialiai LDK laikotarpiui skirtoje Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ekspozicijos erdvėje pristatomas Žalgirio mūšio jubiliejaus minėjimui skirtas maketas. Projektą inicijavo ir jo eiga rūpinosi Lietuvos istorijos institutas ir AB „Stumbras“. Specialiai šiam sumanymui pagal istorikų aprašymus Lietuvoje buvo išlieta daugiau nei tūkstantis penkių centimetrų aukščio karių figūrėlių. Kiekviena jų nudažyta konkrečiai kariuomenei būdingomis spalvomis, karių ginkluotė taip pat atkurta pagal išlikusius istorinius šaltinius – ietys, kalavijai, arbaletai, kirviai; be to, makete matyti ir keletas atkurtų to laiko patrankų. 400 medžių, 4 kaimai, keli vandens telkiniai, keli šimtai žirgų, 1 100 kovoje besisukančių skirtingų kariuomenių karių – tiek detalių telpa į rekordiškai didelį, 20 kvadratinių metrų, Žalgirio mūšio maketą.
Penkių istorikų darbo grupė (Darius Baronas, Artūras Dubonis, Rimvydas Petrauskas, Gitana Zujienė ir Gintautas Rackevičius), remdamasi įvairiais istoriniais šaltiniais, sudėliojo lemtingos Žalgirio mūšio scenos vaizdą: į kovą grįžę Vytauto vedami pulkai suduoda svarbiausią smūgį Vokiečių ordinui.
Išskirtinę reikšmę makete turi trijų karių modeliai – Vytauto, Jogailos ir Vokiečių ordino magistro. Kiekvienas iš jų „sustabdytas“ skirtingą akimirką: Vytautas vaizduojamas iškeltu kalaviju vedantis pulkus į mūšį, Jogaila – ką tik paleidęs ietį į priešininką, Didysis ordino magistras – su kalaviju rankose apsuptas priešų, prieš pat lemtingą akimirką, kai bus nukautas.
Mūšio pakraštyje galima rasti ir šešis smalsius stebėtojus – į ąžuolus įsilipusius vietinio kaimelio gyventojus, kuriuos projektą kūrę istorikai vadina „žurnalistų pradininkais“. Visame makete namelių ir bažnyčių modeliais simboliškai pavaizduoti 4 kaimai, šalia kurių vyko Žalgirio mūšis, – Griunvaldas, Lodvigovas, Ulnovas ir Stembarkas.






