Redakcijos nuotr.
Itin dinamiškoje telekomunikacijų rinkoje dirbantis „Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis ir toliau žada didelius pokyčius. Jo manymu, lietuviškų mobiliojo ryšio bendrovių laimėjimai gali būti vadinami harmoninga investicija. To labai trūksta valstybiniame sektoriuje.
Mobilusis telefonas šiandien daugeliui yra svarbiau negu apatiniai. Būtent tokį rezultatą, pasak telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ prezidento Antano Zabulio, gavo vieno neįprasto tyrimo autoriai, nusprendę paklausti žmonių, kuriuo atveju jie grįžtų namo – pamiršę užsidėti apatinius ar palikę mobilųjį telefoną? Tik trečdalis žmonių atgal grįžtų dėl apatinių ir net du trečdaliai – dėl telefono.
Dešimtmetį telekomunikacijų sektoriuje dirbantis A. Zabulis teigia, kad ši didelę reikšmę turinti sritis sparčiai keičiasi kartu keisdama ir kasdienį žmonių gyvenimą. „Prieš dešimtmetį telekomunikacijos iš esmės buvo tik balso perdavimas, o kuo toliau, tuo sąsajų su balsu mažiau. Dabar tai susiję su internetu, duomenų perdavimu ir įvairiomis programomis. Per pastaruosius penketą metų pasikeitė ir pats verslo modelis – anksčiau pardavinėjai ryšio kanalą balsui, o dabar pardavinėji telefono ekraną ir turinį jame“, – apie pokyčius telekomunikacijų rinkoje kalbėjo „Omnitel“ prezidentas.
Tačiau tai dar ne riba. Ateityje mobilusis telefonas, pasak A. Zabulio, turėtų tapti dar universalesne priemone, skirta valdyti namams, banko sąskaitai ar įvairioms e. paslaugoms. „Tik klausimas, kiek tai bus telekomunikacijų verslo modelis, kiek bankų ir kitų įmonių“, – kalba pašnekovas. Pasak jo, telekomunikacijų bendrovės užsiima informacijos pernešimu ir atlieka logistikos funkciją. Tai galima išnaudoti įvairiose verslo srityse. Geidžiamiausia šio straipsnio autoriaus inovacija yra į mobilųjį telefoną integruotos įvairios mokamosios kortelės. Tai galėtų gerokai palengvinti piniginę. Gaila, tačiau to dar teks palaukti.
Atviri naujovėms
O artimiausia didelė naujovė (aišku, išskyrus populiarųjį „iPhone 4“, kuris Lietuvoje turėtų pasirodyti ankstyvą rudenį), turinti sudrebinti telekomunikacijų rinką, turėtų būti ketvirtosios kartos (4G/LTE) duomenų perdavimo ryšys. Ši technologija, paremta duomenų perdavimo sparta, siekia iki 100 Mb/s ir penkis kartus lenkia dabartinio 3G ryšio technines galimybes. Vis dėlto 3G ryšio spartos užtenka, kad per jį būtų galima stebėti raiškiosios televizijos transliacijas, todėl šiuo metu sunku įsivaizduoti, kam gali prireikti naujos kartos ryšio.
A. Zabulis pripažįsta, kad telefonų gamintojams ir paslaugų pardavėjams teks gerai pasukti galvą, kaip pritaikyti ir kur panaudoti 4G ryšio galimybes. Jo manymu, naujausios kartos ryšys bus labiau skirtas ne telefonams, o nešiojamiesiems ir planšetiniams kompiuteriams. Vadinasi, SIM kortelę turinčių įrenginių ateityje daugės, o kuo toliau, tuo mažiau telekomunikacijų bendrovės bus siejamos vien tik su telefono aparatu.
„Omnitel“ yra išbandžiusi 4G ryšį Lietuvoje, tačiau ar jo galimybėmis pavyks sudominti lietuvius? Kaip prieš ketvertą metų šalyje buvo pristatomas 3G ryšys, operatoriai aktyviai reklamavo dvi jo galimybes – televizijos transliacijas telefone ir vaizdo skambučius. Nei viena, nei kita paslauga Lietuvoje, skirtingai nei, pavyzdžiui, Azijos šalyse, neprigijo. A. Zabulis spėja, kad galbūt šios paslaugos neprigijo dėl kultūrinių ypatybių, galbūt operatoriai per mažai dėmesio skyrė rinkos edukacijai.
Nepaisant to, lietuviai, A. Zabulio nuomone, yra gana atviri naujovėms ir noriai jas priima. „Facebook“ vartotojų prieš porą metų Lietuvoje turėjome geriausiu atveju 50 tūkst. Šiuo metu jų yra per 600 tūkst. Vertinant „Facebook“ vartotojų skaičių, tenkančių 1 000 gyventojų, pasaulyje pagal jį esame gana aukštai. Naujų sprendimų skverbtis Lietuvoje yra labai gaji, jie priimami su labai dideliu entuziazmu“, – sako A. Zabulis.
Boengai be pilotų
Šioje vietoje „Omnitel“ prezidentas kalba panašiai kaip ir ministras pirmininkas, kuris, užsienio investuotojams pristatydamas Lietuvą, aiškina, kad lietuviai pirmauja pagal mobiliojo ryšio skverbtį, interneto spartą ir universitetų absolventų skaičių. Tačiau ar tai iš tiesų gali būti laikoma šalies konkurenciniu pranašumu? Pasak A. Zabulio, tai, kad pirmaujame pasaulyje pagal mobiliojo ryšio vartotojų skaičių, 92 proc. bankų klientų naudojasi elektroninės bankininkystės paslaugomis, o 88 proc. pajamas privalančių deklaruoti žmonių tai daro per internetą, turėtų daryti įspūdį pasauliui. „Tai parodo žmonių norą keistis ir gebėjimą judėti į priekį“, – apibendrina A. Zabulis.
Tačiau vien to šalies pažangai nepakanka. „Kiekviena valstybė pasiekia tikslus tik tada, kai ji daro harmoningas investicijas. Kai padarai neharmoningą investiciją, tai ji teikia ne naudą, o pavirsta išlaidomis“, – aiškina A. Zabulis. Jo nuomone, harmoningos investicijos pavyzdys yra mobiliojo ryšio rinka, kurioje operatoriai tuo pačiu metu plėtojo tinklus, sudarė galimybes nesunkiai įsigyti telefonų aparatus ir aktyviai reklamavo mobiliojo ryšio paslaugas.
Į infrastruktūrą nemažai investavo ir pati valstybė. Projekto RAIN metu visoje šalyje buvo nutiesta daugybė kilometrų optinio ryšio kabelių, dabar Lietuva pagal pasiruošimą plačiajuosčio interneto paslaugoms užima trečią vietą, o Kaunas pagal interneto įkrovos spartą yra antras miestas pasaulyje.
„Klausimas, kiek ši infrastruktūra yra pasitelkiama siekti tikslų. Čia ir kalbame apie investicijos harmoningumą. Galime turėti pačią geriausią infrastruktūrą pasaulyje, tačiau jei jos galimybių neišnaudosime, tai galop ji pasens ir iš gražios investicijos vieną dieną liks sunkiai pakeliamos išlaidos“, – teigia A. Zabulis.
Pavyzdžiui, perkėlus pusę viešojo sektoriaus paslaugų į internetą, per metus, pasak A. Zabulio, būtų galima sutaupyti apie 0,5 mlrd. litų. Tačiau tam reikia, kad didžioji dalis žmonių turėtų e. raštingumo pagrindus, o didžioji dalis namų ūkio šalyje galėtų naudotis internetu. „Investuoti į „geležį“ paprasta, investuoti į žmones sudėtingiau. Tačiau kas iš to, jei mes turėsime galingus boeingus, bet jiems trūks pilotų“, – palygina A. Zabulis.
Tačiau kalbėti apie harmoningas viešojo sektoriaus investicijas gali būti per anksti, mat valstybė kol kas nedemonstruoja ypatingų gebėjimų tvarkytis su savo turtu. Neseniai Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė, kad valstybės žinioje yra 17 mlrd. litų turto, kuris per metus duoda vos kelis milijonus litų grąžos.
Dešimtmečio klaida
Vyriausybės pastangas į šalį pritraukti garsias užsienio bendroves A. Zabulis vertina teigiamai. „Atsivesti flagmanus yra teisinga strategija, nes pasaulyje žinomų bendrovių buvimas šalyje virsta viešaisiais ryšiais, už kuriuos nereikia mokėti“, – sako jis.
Ateidamos į šalį tarptautinės bendrovės ne tik daro nemokamą reklamą, bet atneša patirtį ir kuria kitokią verslo aplinką. „Pas mus vyrauja keista nuostata, kad kuo blogiau, tuo mums geriau. Džiaugiamės ne tada, kai laimime, o kai pralaimime. Galbūt daugiau užsienio įmonių šalyje, daugiau vakarietiškų pavyzdžių privers mus keistis“, – svarsto A. Zabulis.
Tačiau kartais patys lietuviai užkerta kelią investicijoms. Sužlugusį bandymą į Lietuvą pasikviesti „Google“ A. Zabulis vertina kaip didžiausią dešimtmečio praradimą, dėl kurio, jo žiniomis, kalti patys lietuviai. „Visas valstybinis aparatas, valdininkai nekvėpuoja tokiu pačiu noru atsivesti investuotojų ir dirbti kartu. Kadangi noro dirbti kartu nėra, dėl to investuotoją sugeba pasikviesti vienas ar kitas aukštas valstybės pareigūnas, pasinaudojęs savo žavesiu ar asmeninėmis pažintimis, pats pasirūpindamas atitinkamų sąlygų sudarymu“, – teigia „Omnitel“ prezidentas.
Tačiau tai veikiau yra atsitiktinis ir chaotiškas, o ne sistemingas investuotojų pritraukimas. Patrauklios sistemingos aplinkos investicijoms Lietuvoje kol kas dar nėra. „Grįžtame prie 17 mlrd. litų valstybinio turto klausimo. Jį įdarbinti galima tik valstybinėse įmonėse atskyrus politiką nuo valdymo. Šios įmonės privalo turėti strategiją, siekti joje numatytų tikslų, turėti kontrolės mechanizmus, kurie užtikrintų, kad nebūtų priimami kažkieno interesus tenkinantys asmeniniai sprendimai. Tačiau kol to norės tik du ar trys žmonės, nieko nebus. Pokyčiai įmanomi, kai jų reikia kur kas platesniam būriui žmonių“, – sako A. Zabulis.
