Lietuvos darbo biržos (LDB) vadovai pareiškė maną, kad apie trečdalis – daugiau nei 100 tūkst. šalyje esančių bedarbių – nėra tikri. Jie dirba nelegaliai ir tuo pačiu metu naudojasi proga gauti valstybės teikiamas socialines garantijas. Ar valstybė gali pakeisti bent sraigtelį sistemoje, kuri suteikia galimybių ja piktnaudžiauti? Ekspertai sako, kad šiokių tokių priemonių yra.
Darbo biržos vadovas Mindaugas Petras Balašaitis drąsią prielaidą apie didžiulį fiktyvių bedarbių skaičių iškėlė viešumon po to, kai paaiškėjo birželį Kauno ir Alytaus LDB skyriuose atlikto eksperimento rezultatai.
Daugiau nei 1,5 tūkst. ilgalaikių bedarbių LDB pasiūlė įvairių darbų, tarp jų – ir viešųjų, arba pasitobulinti mokymo kursuose. Tačiau kvietimas maždaug kas trečią asmenį menkai tesudomino. Jie neatvyko į biržą apskritai, atsisakė biržos paslaugų arba atmetė darbo pasiūlymą be pateisinamos priežasties.
Taip dalis Kauno ir Alytaus bedarbių neteko savo „bedarbių“ statuso. Užtat pradėjo darbuotis įsigiję verslo liudijimą, staiga pasirašė darbo sutartis.
„Akivaizdu, kad tikrai ne visiems registruotiems bedarbiams reikia mūsų paslaugų. Todėl dabar mes bandome atkreipti daugiau dėmesio į tokias tikslines bedarbių grupes, tą veiklą tęsime visoje šalyje“, – žurnalui IQ sakė LDB direktorius M. P. Balašaitis.
Tiesa, LDB direktorius pripažįsta, kad jo vadovaujama institucija nesitiki nustatyti didžiosios dalies netikrų bedarbių. Tam tiesiog trūksta pajėgų. Perversmo šioje srityje artimiausiu metu tikrai nepadarys ir Valstybinė darbo inspekcija, kuri visoje Lietuvoje nelegalaus darbo atvejams nustatyti turi vos 5 inspektorius.
O išlaikyti bedarbių armiją, kurių liepos 1 d. buvo 324 tūkst. (arba 15 proc. darbingo amžiaus gyventojų), tampa vis brangiau. LDB duomenimis, 2009 m. išmokėta 539,3 mln. litų nedarbo socialinio draudimo išmokų, kai tuo tarpu 2008 m. ši suma buvo gerokai kuklesnė – 153,1 mln. litų.
Per šiuos metus bendra išmokų suma irgi gali siekti 0,5 milijardo litų, nes per 2010 m. pirmąjį pusmetį tam valstybė jau išleido 234,1 mln. litų.
Apgauna du kartus
Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas (LLRI) Giedrius Kadziauskas sako, kad didelė dalis vadinamųjų „bedarbių“ valstybę apgauna du kartus. Pirmąjį – nelegaliai dirbdami ir vengdami mokesčių, antrąjį – neteisėtai gaudami valstybės teikiamas socialines garantijas.
Ekspertas pataria įstatymų leidėjams būti sumanesniems ir bent jau neskatinti, nesudaryti papildomų prielaidų gyventojams kreiptis į Darbo biržą. LLRI atstovas šią situaciją iliustravo privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio istorija. Pavasarį paaiškėjus, kad šio mokesčio galėjo nemokėti ir dėl to valstybei skolingi liko iki 200 tūkst. žmonių, prie LDB skyrių visoje Lietuvoje nusidriekė eilės. Gyventojai oficialiai „įteisino“ savo nedarbą ir taip išvengė prievolės per mėnesį iš savo kišenės valstybei atseikėti po 72 litus.
Bedarbiais tapo ir tie žmonės, kurie oficialiai mūsų šalyje nedirbo pastaruosius kelerius metus. Pačios LDB vadovai pareiškė abejonių, ar šie asmenys tikrai neturi pajamų ir pagrįstai pateko į valstybės draudžiamų asmenų sąrašą.
„Kai kurių žmonių motyvacija registruotis Darbo biržoje lygi privalomam mokėti PSD mokesčiui. Apskritai, manome, kad patiems gyventojams turėtų būti palikta teisė rinktis, ar mokėti PSD. Priklausomai nuo to, jie gautų skirtingo dydžio valstybės teikiamų paslaugų krepšelį, liktų mažiau paskatų apgaudinėti valstybę“, – aiškino G. Kadziauskas.
Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis sutinka, kad galbūt PSD mokesčio sistema turėtų būti lankstesnė, reikėtų spręsti efektyvesnio šio mokesčio administravimo klausimą. Tačiau, anot jo, savanoriškas PSD mokesčio mokėjimas problemos neišspręstų.
B. Gruževskis svarsto, kad iš tiesų Lietuvoje fiktyvių bedarbių skaičius gali būti kiek mažesnis, nei skelbė LDB vadovai. Anot jo, nelegaliai valstybės teikiamomis socialinėmis garantijomis gali naudotis apie penktadalį visų šalyje registruotų bedarbių.
Formaliai lopo spragas
LLRI ekspertų teigimu, Vyriausybė, siekdama teigiamų rezultatų, turėtų kuo skubiau padėti verslininkams mažinti mokestinę naštą savo darbuotojams išlaikyti.
Regis, šalies valdžia bando bent formaliai lopyti didžiausias spragas. Štai liepą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su LDB paskelbė apie Europos socialinio fondo (ESF) finansuojamą projektą „Būk aktyvus darbo rinkoje“.
Nuo šiol darbdaviai, norintys įdarbinti žmones iki 29 metų, tarp jų – neturinčius jokios darbo patirties, gali pasinaudoti ESF parama. Bendrovės, pasinaudodamos valstybės subsidijomis, turi galimybę apmokėti iki 50 proc. jaunuolio darbo užmokesčio ir nuo jo priskaičiuojamo privalomojo socialinio draudimo įmokų dalį. Šiam projektui įgyvendinti numatyta 22 mln. litų.
Tiesa, LDB skaičiuoja, kad projekto metu įsidarbins tik apie 5 tūkst. jaunų žmonių. Tai menkai guodžia, turint omenyje, kad jaunų, iki 25 metų bedarbių gegužę šalyje buvo 46,4 tūkst. (14,6 proc. visų registruotų bedarbių).
„Šis žingsnis sveikintinas, tačiau nemanau, kad greitai bus galima išvysti šios priemonės efektą. Šiandien įmonės vis dar nejaučia poreikio įdarbinti daugiau darbuotojų. Be to, dabar bendrovės labiausiai nusiteikusios investuoti į profesionalius aukštesnės kvalifikacijos žmones, iš karto galinčius duoti verslui naudos“, – teigė Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas B. Gruževskis.
Kita vertus, specialistai atkreipė dėmesį, kad aktyviai remiant jaunų žmonių įdarbinimą, gali būti diskriminuojamos kitos darbdaviams ne itin patrauklios darbo grupės. Tai – neįgalieji, vyresnio amžiaus žmonės, po motinystės atostogų darbo ieškančios moterys ir kiti.
