Birutė Galdikas (Vytauti Didžiojo universiteto nuotr.)
Garsi lietuvių kilmės antropologė, gamtosaugininkė ir žymiausia orangutanų tyrinėtoja skatina tautiečius atsiverti pasauliui.
Su profesore Birute Galdikas susitikome vieno Vilniaus senamiesčio viešbučio, įsikūrusio prie pat Aušros Vartų, bufete. Iškart atsiprašiau dėl savo anglų kalbos, o ji mane nutraukė prieštaraudama, kad mano anglų kalba yra puiki. Tarsi per tą mėnesį, kurį praleido tėvų ir protėvių gimtinėje, tautiečių nevisavertiškumo kompleksai jau būtų įkyrėję. Lietuvių kilmės mokslininkė įėjo į pasaulio istoriją kaip atlikusi ilgiausiai trukusį žinduolių lauko tyrimą – didžiąją gyvenimo dalį ji skyrė darbui su orangutanais Indonezijoje, Borneo saloje. O į Lietuvą šįkart atvyko atsiimti Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro regalijų ir skleisti jos pačios vardu pavadinto fondo idėjų.
Su kuo valgoma darni plėtra
Paprastai lietuviškuose tekstuose pristatoma kaip mūsų šalies vardą pasaulyje garsinanti gamtosaugininkė, dirbanti su egzotiškais gyvūnais, mokslininkė pasakojo apie tai, kas yra kur kas daugiau nei gamtosauga ar šalies įvaizdis. Galbūt tai galima pavadinti darnia plėtra. Tačiau šiuo skambiu žodžių junginiu ji nepiktnaudžiauja. „Ar girdėjote apie Thomaso L. Friedmano tekstą „The World Is Flat“ (angl. „Pasaulis yra plokščias“)?“ – paklausė ji apie kūrinį, pasaulyje tapusį viena iš perkamiausių knygų. Ir paaiškino: „Komunikacijų ir logistikos tinklai daro pasaulį kur kas mažesnį. O jei jau jis mažesnis, vadinasi, tai, kas nutinka viename pasaulio krašte, turi poveikį kitam pasaulio kraštui.“ Štai kodėl ir lietuviams turėtų rūpėti orangutanai, net jei dauguma juos yra matę tik paveikslėliuose.
Šie gyvūnai, viena artimiausių žmogui rūšių, nyksta. Nors orangutanai, kaip ir kitos rūšys, evoliucionuoja, vis dėlto jie nespėja prisitaikyti prie taip greitai kintančių sąlygų. Miškai, kuriuose jie gyvena, deginami. Indonezija yra trečioji didžiausia pasaulyje atmosferos teršėja anglies dioksidu, kuris sukelia šiltnamio efektą ir katastrofiškus gamtos reiškinius. „Lietuviai dar nėra įsitikinę, ar šie procesai iš tikrųjų lemia klimato kaitą. Bet esama požymių, leidžiančių taip manyti. Klimatas, ypač Indonezijoje ir Kalimantane, sparčiai kinta“, – teigė B. Galdikas. Problemos, su kuriomis šiandien susiduria pasaulis, nėra atsiradusios dėl evoliucijos ar natūralios gamtos atrankos. Tam įtakos turi pasaulio valstybių ir žmonių ekonominiai santykiai. Ir šia prasme Lietuva nebėra izoliuota valstybė.
„Lengva apsigauti manant, kad tai, kas vyksta Lietuvoje, priklauso tik nuo jos. Iš tikrųjų šalies problemos didele dalimi lemiamos procesų visame pasaulyje“, – tvirtino mokslininkė. Todėl neapsižvalgius aplinkui tampa sunku suvokti problemų priežastis ir mastą.
Reikia atsiverti pasauliui
„Lietuvai reikėtų tapti panašesnei į Norvegiją – panašesnei ne savo identitetu ar nacionalinėmis tradicijomis, bet atvirumu. Lietuviams derėtų išmokti žvelgti atviriau ir pažinti aplinkinį pasaulį, megzti ryšius, suprasti, kas jame vyksta, ir savo geru pavyzdžiu daryti įtaką, pavyzdžiui, ES. Tuomet piliečiai būtų kur kas labiau patenkinti savimi ir savo šalimi“, – sakė B. Galdikas. Trejetui lietuvių profesorė jau yra padėjusi pamatyti pasaulio ir suvokti problemas iš globalios perspektyvos – pora jaunuolių savo lėšomis ir viena mergina, baigusi veterinarijos studijas ir paremta B. Galdikas fondo, kurį laiką dirbo kartu Borneo salos stovykloje.
„Lietuviai po truputį pradeda suprasti, kad reikia eiti į pasaulį. Tačiau tragiška šalies istorija vis dar lemia, kad labiau stebite šalies vidaus problemas nei tai, kas darosi aplinkui. Bet iš tikrųjų reikėtų daugiau žmonių, kurie rūpintųsi ne tik savo kasdiene duona“, – tikino pašnekovė.
B. Galdikas pasakojo bendravusi su lietuviu, savo laiveliu nuplaukusiu nuo Havajų iki Turkijos – pro Polineziją, Indoneziją, Australiją, Šri Lanką, Afriką. „Tai nuostabu. Tai yra savišvieta, patirtis, suteikianti galimybę giliau matyti ir suvokti. Jis paprastas žmogus. Grįžęs po kelionės, nusipirko žemės ir pasodino joje mišką“, – žavėjosi mokslininkė. Bet greitai ji pastebėjo, kad mano mintys nuklydo. „Na, žinoma. Amerikietiškas „taip, tu gali“ tipo individualizmas, – svarsčiau. – Bepigu kalbėti neatsižvelgiant į tai, kad šiuo metu daugybė lietuvių šeimų pajėgia galvoti tik apie kasdienę duoną.“ Aišku, džiaugtis tuo, kad žmonės išvažiuoja ir grįžta pasisėmę patirties, – puiku. Bet juk tik nedidelė dalis tautiečių gali sau tai leisti. O dauguma dabar išvažiuojančių yra pikti, nuliūdę ir net neketina grįžti su nauja patirtimi.
Tačiau profesorė pastebėjo, kad šiuo atveju galima pakliūti į pavojingus spąstus – juk taip lengva paskęsti savigailoje ir nieko nedaryti. „Šios problemos neturi tiek daug bendra su šalies vidaus politika. Tai labiau susiję su globalia ekonomika. Ir paprastai politikams sunku valdyti ekonomiką. Pažvelkime į JAV – tai turtingiausia šalis pasaulyje. Bet netgi 10 proc. žmonių čia neturi darbo. Ir jei politikai nėra ekonomistai, tuomet jie nesuvoks, kaip ekonomiką suvaldyti. Na, jūsų prezidentė yra ekonomistė. Kita vertus, net toks galingas žmogus kaip JAV prezidentas negali padaryti lemiamos įtakos globaliai ekonomikai. Taigi, grįžusi prie pagrindinės minties, teigiu, kad jei daugiau žmonių nukreiptų žvilgsnį į supantį pasaulį, tai ilgainiui jie sugebėtų rasti išeičių“, – mano B.Galdikas. Pasak jos, lietuviai galėtų tapti ir permainų iniciatoriais ES.
Kodėl beždžionė nebeišsivysto į žmogų
Pati B. Galdikas užaugo JAV, Šiaurės Amerikoje, bet susidomėjo orangutanais – gyvūnais, kurie buvo labai toli nuo JAV. Kai dar buvo maža, tėvai ją leido į lietuvišką mokyklėlę. Ten lietuvis kunigas jai uždavė klausimą: „Jei žmogus, kaip sako evoliucionistai, išsivystė iš beždžionės, tai kodėl beždžionė nebeišsivysto į žmogų šiandien?“ Dar jaunai lietuvaitei į šį klausimą atsakyti buvo per sunku, bet dabar ji jau galėtų.
„Naujai atsiradusi molekulė, besivystanti žmogiškosios nišos kryptimi, iš karto bus nukonkuruota. Tiesiog natūrali atranka neleis jai išlikti, nes mūsų niša jau užimta“, – paaiškino B. Galdikas.
Nors ir studijavo evoliuciją, tikėjimo ir mokslo profesorė niekada nepriešino: „Jėzus sako: atiduok Cezariui, kas Cezario, ir atiduok Dievui, kas yra Dievo. O tai reiškia, kad valstybė ir religija – skirtingos karalystės. Lygiai taip pat ir mokslas yra visiškai kita karalystė.“ Pasak B. Galdikas, tikėjimas yra pripažinimas to, kad žmogus vis dėlto daug ko nežino, o mokslas yra tiesos ieškojimo procesas.
Ekonomikos augimas turėtų būti kitoks
Nors šiuolaikiniai globalūs ekonominiai santykiai lyginami su natūralia gamtos atranka (stipresni turi išgyventi, o silpnesniems esą lemta pralaimėti), B. Galdikas nėra tikra, ar nuolatinis ekonomikos augimas iš tiesų suderinamas su darnia plėtra ir ekologijos tikslais. „Tai klausimas, į kurį nelengva atsakyti. Aš ne ekonomistė, bet vis dėlto manau, kad ekonomikos augimas turi vykti kitokia kryptimi nei dabar“, – sakė ji.
Indonezijoje B. Galdikas organizacijos partneriai kaip tik dirba siekdami darnaus ūkininkavimo: ryžius auginantiems ūkininkams čia buvo pasiūlyta pritaikyti Madagaskare įsikūrusio Romos katalikų kunigo per 40 metų ištobulintą techniką. Jos esmė – norint išauginti didesnį ryžių derlių, reikėtų keisti ne technologijas, o metodus. Ūkininkai naudoja ne pesticidus, o natūralius būdus, kad atsikratytų kenkėjų, pavyzdžiui, vienus vabalus naikina kitais. Taip pat sodinama tam tikrais atstumais ir tręšiama natūraliomis trąšomis. „Įsivaizduokite, ūkininkai, naudojantys šį būdą, savo derlių padidino penkiskart!“ – pasakojo B. Galdikas. Žmonės Indonezijoje valgo ryžius tris kartus per dieną, o jei gali parduoti papildomą prieaugį, tai dar ir užsidirba geresniam gyvenimui. Būtent šis atvejis gali būti laikomas puikiu darnaus ekonomikos augimo pavyzdžiu.
Būkime labiau „zen“
Darnus žmogaus sugyvenimas su gamta yra ne mažiau problemiškas nei globalios ekonomikos raida. Orangutanai nenukonkuruos mūsų – mes juos naikiname. Į klausimą, kaip darniai sugyventi su gamta, B. Galdikas atsakė trumpai: reikia gyventi paprasčiau. Kaip ji teigė, būti labiau „zen“ – gyventi kukliai ir sugebėti pajausti kiekvienos akimirkos malonumą; gaminti mažiau daiktų, bet gražesnių; naudoti saulės energiją, daugiau vaikščioti pėstute ir važinėti dviračiu. Pati profesorė jau kurį laiką nieko neperka. Išimtį daro tik knygoms ir maistui. Be to, ji yra vegetarė, kartais pasilepinanti žuvimi. „Žinote, aš jau sena, man reikia proteinų. O vegane Indonezijoje būti pernelyg sunku – visuomet valgytum tik ryžius“, – paaiškino ji.
„Aš iš tikrųjų tikiu, kad viskas prasideda nuo individo. Turiu draugę JAV – tai sėkmės lydima verslininkė, kuri, vadovaudamasi minimalistinio gyvenimo filosofija, net nešildo savo namų žiemą. Ji neskraido lėktuvais ir skaičiuoja savą anglies dvideginio išmetimo lygį. Kai ji nuskrido į Indoneziją ir nusipirko dalį miško, kurį vėliau padovanojo mūsų fondui, išnaudojo sau nustatytą trejų metų anglies dvideginio normą ir suka galvą, kaip dabar sugrįžti. Aš manau, kad pasauliui reikia daugiau tokių žmonių kaip ji“, – reziumavo B. Galdikas.
