Nerijaus Čivilio iliustr.
Amžinas klausimas, kas buvo pirmiau – višta ar kiaušinis – lieka aktualus ir turizmo verslui. Kur atostogauti pigiau – prie Baltijos ar Viduržemio jūros?
Vienoje kelionių agentūroje ieškome palankių paskutinės minutės pasiūlymų. Kelionė dviem į Antaliją (Turkija) liepos 10 d. iš Vilniaus, septynios nakvynės standartiniame kambaryje tris žvaigždutes turinčiame viešbutyje su „viskas įskaičiuota“ maitinimosi tipu – 2 600 litų. Viešbutis stovi ant Viduržemio jūros kranto, reikia tik pereiti per kelią. Pridėjus dar šiek tiek išeitų ir kambarys su vaizdu į jūrą.
Grįžtame į Palangą. Vasaros sezono metu nakvynė su pusryčiais dviviečiame trijų žvaigždučių viešbučio kambaryje kainuoja 250–290 litų. Septynios naktys – jau 1 750–2 030 litų. Pridėkime išlaidas pietums ir vakarienei, bent jau po šimtinę kasdien – dar 700 litų. Atostogų sąmata prie Baltijos jau viršija poilsį Turkijoje ir pasiekia 2 450–2 730 litų. Beveik priartėsime prie 3 000 litų, jei įvertinsime kelionės išlaidas, tarkime, iš Vilniaus į Palangą.
Tačiau priskaičiavę išlaidas pramogoms, ekskursijoms ir suvenyrams, Turkijoje ir Palangoje vykstantiems koncertams, tikriausiai gautume panašią sumą. Tad kodėl lietuviai iškeičia Lietuvos pajūrį į Viduržemio kraštą? Tik dėl geresnių orų?
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Gintaras Sičiūnas, paklaustas apie šio sezono kainas, teigia, kad poilsis lietuviškame pajūryje šiemet tapo šiek tiek pigesnis. Bet ar patrauklesnis? „Tai yra kiekvieno žmogaus asmeninio pasirinkimo laisvė. Turkija yra Turkija, o Palanga yra Palanga. Mes nesiruošiame kariauti ar bandyti pralenkti kitų kraštų. Jei žmogus mėgsta karštį, jis renkasi Turkiją, jei jam labiau priimtini lietuviški orai – Palangą. Mes antros saulės nepakabinsime. Yra kaip yra.“ Pasak G. Sičiūno, kiekvienas kurortas turi savo trauką. Vieni važiuoja į Palangą, kiti – į Jūrmalą, nors jūra ta pati – Baltijos.
Panašiai kalba ir kelionių organizatoriaus „Star1 Holidays“ komercijos vadovas Liutauras Tarabrinas, manantis, kad palyginti poilsį Lietuvoje ir svetur dažniausiai yra sudėtinga. „Dažnai keliautojų pasirinkimą vykti atostogauti svetur lemia maksimalaus komforto galimybė už sąlyginai neaukštą kainą – tinkamas kainos ir kokybės santykis, kurio ieško kiekvienas. Todėl vietinius kurortus nugali Turkija, Kroatija, Egiptas, – teigia pašnekovas. – Palangos viešbučiai nesiūlo atostogų paketų su „viskas įskaičiuota“ maitinimo tipu, todėl net ir radus pigesnį viešbutį atostogoms skiriamų išlaidų dalį gerokai papildo maistui, gėrimams, pramogoms skiriamos lėšos.“
Sezoniškumas turi nemenką įtaką atostogų kainai. Lietuviška vasara, trunkanti du–tris mėnesius, sunkiai prilygsta Turkijos aštuonių mėnesių sezonui. Kitaip sakant, tenykščiai verslininkai turi daugiau laiko užsidirbti iš turizmo nei lietuviai. „Lietuvoje nėra tradicijos ilsėtis tarpiniais sezonais, balandį–gegužę ar rugsėjį–spalį, kai prastesnius orus galėtų kompensuoti įdomi ir gerai paruošta pramogų ir programų pasiūla. Tokios priemonės galėtų pailginti sezoną ir pritraukti daugiau užsienio turistų. Juk ne vien dėl saulės žmonės vyksta į Palangą ar Nidą. Lygiai kaip ir į Turkiją – dažnas vyksta pažintiniais tikslais“, – tvirtina „Star1 Holidays“ komercijos vadovas L. Tarabrinas.
Ar išnaudojame savo potencialą?
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė teigia, kad Lietuvoje viešbučių klientūra pasiskirsto dėsningai. „Jei imtume kurortinius miestus, Birštone, Druskininkuose viešbučiai būna pilni lietuvių. Vilniaus ir Kauno viešbučiuose apsistoja apie 80 proc. visų užsienio turistų. O Palangos ir kitų pajūrio miestų trijų keturių žvaigždučių viešbučiai sezono metu laikosi tik iš rusų, baltarusių ir kitų šalių turistų.“
Ekonomikos sunkmetis diktuoja savo sąlygas: tapo itin populiarus poilsis nameliuose, kambaryje „pas močiutę“. Didžiausią grėsmę iš privataus sektoriaus, teikiančio apgyvendinimo paslaugas, jaučia dviejų ir trijų žvaigždučių viešbučiai. Nors jie ir stengiasi išlaikyti mažas kainas bei aukštą kokybę. Būti tokie pat patrauklūs.
„Nepasakyčiau, kad lietuvių viešbučiai siūlo mažiau pramogų ar paslaugų, – kalba E. Šiškauskienė. – Dabar kone kiekvienas viešbutis teikia SPA paslaugas. Vyksta daug koncertų, pasirodymų, tik spėk vaikščioti. Rinka greitai prisitaiko prie žmonių poreikių.“
Pabandžiusi palyginti atostogas Turkijoje su „viskas įskaičiuota“ maitinimosi tipu ir nakvynę su pusryčiais Palangoje, E. Šiškauskienė nusijuokia: „Ar jūs Palangoje norėtumėte „viskas įskaičiuota“, visą laiką maitintis tame pačiame viešbutyje? Manau, kad ne. Norisi išeiti į miestą, užeiti į skirtingas kavines ir restoranus.“ Ir tam netrukdo net blogi orai, kurių Lietuvoje turime daugiau nei reikia.
