Žemės ūkis ir informacinės technologijos. Toks derinys jauniems verslininkams atvėrė vartus į sėkmę
Žvelgdamas tiesiai į auditoriją Augustas Alešiūnas kalba tvirtu balsu: „Aš nepasakoju sėkmės istorijos, kaip žmogus sugalvojo gerą idėją ir užsidirbo milijoną. Mano istorijoje – du bankrotai“. 22 metų vyras pasakoja, kad per šį pusmetį jo vadovaujama bendrovė „Art21“ jau viršijo praėjusių metų apyvartą. Jis tvirtina – siūlyti IT sprendimus žemės ūkio bendrovėms sekasi puikiai.
„Jeigu jūs pristatysite savo verslo idėją dešimčiai draugų, ir aštuoni jų sakys, kad idėja puiki, greičiausiai jūs iš to neuždirbsite. Bet jei aštuoni pasakys, kad jūs idiotai, pagalvokite – gal čia yra niša“, – pokštavo A. Alešiūnas renginyje „Versli Lietuva“. Jis neminėjo veiklos rodiklių, kurie leistų tiksliau įvertinti jo laimėjimus – neatskleisti verslo duomenų susitarė su naujaisiais įmonės akcininkais. Tačiau jis kažką turi, kas įtikina atėjusius pasiklausyti žmones. Gal tai – oratorystės talentas, o gal – drąsa kalbėti apie savo klaidas. Kai jis prisipažįsta apie savo nebaigtą vidurinį išsilavinimą, pasigirsta juokas ir aplodismentai.
„Art21“ pradžia nebuvo išskirtinė. Du jaunuoliai – A. Alešiūnas ir Tomas Žeimys pardavinėjo individualius IT sprendimus įvairiems pramonės sektoriams. Vienas įmonės laimėtų konkursų buvo sukurti programinę įrangą elevatoriui.
„Jei turi kompiuterį, jis nereikalingas daiktas, jei jame nėra įrangos“, – taip juokaudama „Joniškio aruodo“ generalinė direktorė Jurita Zubauskienė prisimena bendradarbiavimo pradžią. Žemės ūkio kooperatyvas buvo įkurtas prieš trejus metus ir iškart ėmė dirbti moderniai: „Reikėjo sukurti naujų procesų. Tai buvo įmonės darbuotojų ir A. Alešiūno bendras darbas.“
Svarstyklės pasveria, laboratorijos prietaisai išmatuoja drėgmę, baltymų kiekį, ir duomenys persiunčiami programai. Skaičių, nuo kurių priklauso supirkimo kaina, net neįrašysi ranka, todėl sukčiauti neįmanoma. Visi dokumentai – elektroniniai, todėl nereikia didžiulės aplankų kartotekos. Vadovas bet kada kompiuterio ekrane gali matyti grūdų likučius, filtruoti juos pagal kokybę ir žinoti, kurie ūkininkai atvežė grūdų.
Sukūręs tokią sistemą A. Alešiūnas ėmė ieškoti kitų klientų. Jis pamatė, kad daug kur grūdų apskaita primena sovietmečio kolūkius. Kai ūkininkas atveža grūdų į elevatorių, jį su popieriniu žurnalu pasitinka pagyvenusi moteris. Svarstyklių rodmenis ir laboratorinių tyrimų rezultatus – duomenis, nuo kurių priklauso išmokami pinigai, ji įrašo ranka. „Vienintelė kontrolė – ji ir jos šratinukas“, – jaunasis verslininkas nustebo pamatęs tokius senovinius darbo principus. Ir apsidžiaugė. Lietuvoje – 78 elevatoriai, priklausantys didžiulėms žemės ūkio bendrovėms. Vidutinės bendrovės metinė apyvarta – apie 80 milijonų litų. „Pinigų kalnas, – dingtelėjo A. Alešiūnui ir jo partneriui, – šis sektorius visada puikiai laikysis, nes duoną žmonės valgys visada.“
Sukurtą programinę įrangą jie pavadino „Agrosmart“. „Kiekvienas klientas, įsidiegęs mūsų programinę įrangą, tampa ilgalaikiu klientu. Už aptarnavimo mokestį mes prižiūrime sistemą, mokome ir konsultuojame žmones. Programinę įrangą reikia nuolat tobulinti, nes keičiasi įstatymai ir klientų poreikiai“, – aiškina A. Alešiūnas.
Sunkiausia buvo įtikinti žemės ūkio bendroves, kad tokios įrangos joms reikia. „Dėl to ši niša ir buvo tuščia. Nedaug kas suvokė, kas tai yra ir kokia yra nauda“, – verslininkas pusmetį aiškino apie produkto privalumus. Pernai jo įmonė ėmė prižiūrėti aštuonis elevatorius, o šiemet – dar dvylika.
A. Alešiūnas pasakoja, kad iš pradžių aplinkiniai šaipydavosi, kad dirba su kažkokiais kolchoznikais. O dabar trys kompanijos pasekė jų pėdomis – ėmė kurti IT žemės ūkiui.
„Art21“ verslo plane – ambicingi tikslai. „Norime būti lyderiai Lietuvoje. Tačiau atlikome rinkų analizę ir pamatėme, kad yra galimybė plėstis užsienyje. Pirmiausia žiūrėjome į kaimynines šalis ir į tai, kiek tose rinkose užauginama grūdų“, – aiškina įmonės produkto plėtros vadovė Kristina Šermukšnytė. Plėtrai reikėjo pinigų. Jaunieji verslininkai susirado rizikos kapitalo fondą ir verslo angelą – fizinį asmenį, kuris aktyviai dalyvauja įmonės veikloje.
„Verslo angelų fondo 1“ valdytojas Arvydas Strumskis apie A. Alešiūną kalba pagarbiai: „Kiti tik kalba, kad būtų gerai ką nors daryti. Augustas yra žmogus, kuris ėmė ir padarė. Tokių žmonių Lietuvoje − kokie 3−5 procentai.“ Patirties mainai – taip galima pavadinti verslo angelų ir jų partnerių santykius. A. Strumskis įsitikinęs, kad naujokai patyrė sėkmių ir klaidų, apie kurias svarbu žinoti verslo vilkams. Pirmiausia todėl, kad verslo aplinka nuolat keičiasi. Jauni vadovai patiria kitokių iššūkių, sprendžia kitokias problemas: „Iš esmės siekiame sinerginio efekto: patirties ir energijos kokteilis turi duoti greitą ir veiksmingą augimą. Pinigai taip pat svarbi sandorio dalis, nors tai viso labo įrankis.“
Naujos idėjos A. Alešiūnui ateina ir nuosavame ekologiniame grūdų ūkyje Joniškio rajone. Nuo vaikystės Vilniuje augęs vyras ūkininkavimu susidomėjo lankydamasis žmonos tėvų ūkyje. „Grūdas yra gyvas dalykas. Juo rūpiniesi, saugai nuo ligų, kuli jį. Labai įdomus procesas“, – šypsosi verslininkas. Jo ūkiui – dveji metai. Dveji metai ir kompanijai, dirbančiai su žemės ūkiu. Rudenį bus ir grūdų, ir skaitmeninis derlius.
